BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Našta ar dovana?

Dideli, šviesūs, sultingi obuoliai krenta ant žemės.
Kiti bumtli į žolę ir kimirksniu ir sprogsta -
jie taip pritvikę sulčių, kad neatlaiko smūgio.

Jau
atrodė - prisispausiu sulčių ir prikrausiu visą rūsį kupinų bambalių.
Tačiau Vincas, vienintelis mano pagalbininkas, išrūko atgal į Šiaulius.
Galiu sultis spausti ir vienas, bet tempas ne tas. Kol prisirenki
obuolių, kol sutarkuoji, kol pakiši maišą po presu…

Verskis per galvą - viso derliaus vis tiek nesudorosi. Koks dinozauras tiek sulčių išgers?

O
jei pasidarius vyno? Tačiau kam vynas man, alkoholikui, jeigu
mečiau gerti? Kad vėl pradėčiau? Ne, aš jį kitiems suvaišinčiau.
Prisiviliočiau darbininkų. Kitais metais reikės valyti mišką, o
darbininkų Kaltinėnuose su žiburiu nerasi. Sužinos, kad turiu
prisidirbęs vynelio - susirinks šioks toks. Kitas už vyno lašą į
Berlyną atėlę nuvarys.

Ir aš juos girdysiu, vietoj to, kad
mokėčiau už darbą? Na, pinigus jie vis tiek pragertų, tai koks
skirtumas? O jei prisigers pas mane, tai gal iš namų neišneš paskutinio
daikto parduoti? Ir Dievo dovana nenueis šuniui ant uodegos, juk
obuoliai, šiap ar taip, Dievo dovana, ar ne? Ir vynas… Bet
jeigu vynas pilamas alkoholikui?

Et, svarbu ne pats blogis,
o intencija. Jeigu intencija gera, o noras išsaugoti Dievo dovaną
tikrai geras, tai pats blogis gal ne visai blogas?.. Atrodo, įlįsiu į
moralinės ar kokios ten teologijos krūmus.

Čiupau mobiliaką ir
parašiau žinutę vienai savo pažįstamai. Girdi, taip ir taip, užderėjo
per daug obuolių, gal vyną daryti? Bet Vincas išmovė į Šiaulius, liko
dar pilnas puodas sriubos, nežinau, kur viską dėti, sodas mano sodybai
tikrai per didelis, vienas visos sriubos irgi neišvalgysiu…

Akimirksniu
atlėkė linksmas, bet išmintingas atsakymas: “Petrai, tu jau ne žemaičių
bajoras, o savo turtų vergas. Išpilk sriubą, palik obuolius ir važiuok
namo”.

Tikrai, kaip viskas paprasta!

Rodyk draugams

Komentarai (7)

Anonimas2005-09-12 11:15

Todel ir nereikia stengtis visas dovanas susigrobti sau ( nesvarbu , kad po to jos perdovanojamos), visų - neisdalinsi…Juk ir visų uogų miške nesurenkame ir grybų. O tai irgi Dievo dovana, bet lieka jų ir paukščiams, ir žvėreliams ir pačiai gamtai ,kad vėl visa tai iš sėklos išaugtų.Žinokime, kada reikia sustoti ir kiek paimti Dievo donavų, nes… jei per daug, tai jau tampa našta…

aralzero

Anonimas2005-09-12 11:18

Keistas sutapimas, ką tik gavau internete mano minčių tęsinį…:

Viena karta medkirtys kirto medi virs upelio ir ismete kirvi i ji. Jis

pravirko is nuoskaudos, bet cia jam pasirode Dievas ir paklause:

- Ko gi tu verki?

- Kaip gi man neverkt, as netycia ismeciau kirvi i upeli ir dabar

nebegalesiu uzdirbt savo seimos ismaitinimui.

Tada Dievas istrauke is upelio auksini kirvi ir paklause:

- Ar tai tavo kirvis?

- Ne, tai ne mano kirvis, - atsake medkirtys.

Dievas istrauke is upelio sidabrini kirvi ir paklause:

- Galbut sitas tavo kirvis?

- Ne, tai taip pat ne mano kirvis, atsake medkirtys.

Galu gale Dievas istrauke is upelio gelezini kirvi.

- Taip, cia mano kirvis, - apsidziauge medkirtys.

- As matau, kad tu doras zmogus ir vykdai mano isakymus, - pasake Dievas, -

imk visgi sau dovanu visus tris kirvius.

Ir pradejo medkirtys gyvent gerai ir pasiturinciai, bet cia, nelaimei i

upeli ikrito jo zmona. Jis vel graudziai pravirko. Ir vel pas ji atejo

Dievas ir paklause:

- Ko tu verki?

- Kaip gi man neverkt, juk i upeli ikrito mano zmona.

Tada Dievas isgraibe is upelio Jennifer Lopes ir paklause:

- Tai tavo zmona?

- Taip, tai mano zmona, dziugiai atsake medkirtys.

Dievas uzpyko:

- Tu gi sumelavai man, ar ne taip?

- Matai, o Dieve, - atsake medkirtys, - cia gavosi nedidelis

nesusipratimas… Atsakyciau, kad tai ne mano zmona. Tada tu istrauktum is

upelio Catherine Zetta-Jones, as vel pasakyciau, kad tai ne mano zmona. Tada

tu istrauktum mano zmona, ir as pasakyciau, stai ji ir yra mano zmona. Tu

atiduotum man visas tris, ir ka as su jomis visomis daryciau? As negaleciau

ju ismaitint ir mes visi keturi butumem labai nelaimingi.

aralzero

Petras2005-09-12 11:46

Tikrai linksma pasaka. Net prajuokino.

et2005-09-12 12:07

sriuba sunim, obuoliu, kiek reikia sau, na o kiti zemei…

tikrai viskas paprasta, tik mes kartais isiveliam i sudetingus apmastymu labirintus…

Joakimas2005-09-12 14:29

Senajame Testamente yra aprašyta tokia socialinė sistema. Kai šeimininkas nuima pirmą kartą derliu, ir jei ką praleidžia, sugrįžti nebegali. Viskas ką praleido priklausydavo vargšams. O akmenuotame ir šlaituotame krašte surinkti visą derlių iš pirmo karto nebuvo taip paprasta. Tiesūs laukai Izraelyje tik dabar atisrado.

Ir ta sistema buvo psichologiškai labai tinkama vargšui. Jis neprivalėjo dėkoti žmogui. Jis žinojo, kad tai jam Dievo dovana, o ne žmogaus išmalda. O jo įnašas - susirinkti Dievo dovaną. Savotiškai jis irgi dirbdavo.

Simona2005-09-12 17:30

dar galima virti obuoliene arba obuoliu surius. skanumelis - ir ziemos vakara paciam pakramsnoti ir svecia pavaisinti…

MeNuLiUkE2005-09-15 14:12

labas Petrai :) sveikinu tapus super blogo autoriumi :)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras