BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Minios dievas

Baubdama keliomis dešimtimis balsų, pajuda atlaidų minia. Iš pradžių nedarniai, kažkas stumteli, ir aš suklumpu ant laiptų. Mes pasukame į dešinę, stiprokas vėjas ima supti angelais apipaišytas vėliavas. Kažkada mamos klausiau, kodėl visada einame apie bažnyčią pasauliui, kodėl negalėtume kada nors pasukti prieš saulę? Kodėl nešame visai ne tokį kryžių, prie kokio buvo prikaltas Jėzus? Kodėl meldžiamės visai ne taip, kaip mokė Jėzus? Kodėl – minioje, o ne kambarėlyje? Kodėl visa atlaidų minia pasukome pro didžiuosius vartus, jeigu Jėzus mokė prasmukti pro mažuosius?..

Klausimų vis daugėja, o atsakymas vienas: „Taip daro visi.“

O jei padaryčiau kitaip, taip, kaip moko Jėzus?

Kodėl Dievo turiu ieškoti kartu su visais?

Kadangi tėvai manęs vaikystėje į bažnyčią nevedžiojo, tai ir šiandien Dievo ten nieškau. Mama kartą pasakė, kad Dievo ten nėra. Dievas gyvena kiekviename iš mūsų, ir jo yra tiek, kiek savyje nešiojiesi“, - tvirtina išsišokėlė 2ra.

Niekada į ją neinu, nes man kažkodėl nereikia. Aš meldžiuosi visur, kur tuo metu esu, kai man reikia melstis. Meldžiuosi ne „kaip reikia”, ne kaip daro visi, ne pagal komandą, bet kaip sako mano širdis, kaip aš suprantu maldą, kaip tuo metu jaučiuosi. Man tai labai padeda. Nežinau, ar galėčiau susikaupti tarp daugelio žmonių“, - prisipažįsta Deimantukas.

Ne, gerbiamieji, sako minios žmogus, šitaip negalima! Dievo reikia ieškoti ten, kur visi, ir melstis jam reikia ne taip, kaip mokė Jėzus, o taip, kaip tai daro kiti.

“Esu gan jaunas žmogus. Nuo mažų dienų turiu įkaltą mamos nuomonę, kad Dievas yra bažnyčioje, kad kunigai tarpininkai, o jei neini į bažnyčią, nesi tikintis”, -rašo Deepblue, vieną dieną supratęs, kad yra ir kitas kelias, toks, kurio kurio minia neapkenčia.

Kodėl minios žmonės tvirtina, kad galima tikėti, garbinti ir mylėti tik minioje?

Deimantukui tai asocijuojasi su fanų klubu:

Tarkim, aš esu kažkokios automobilių markės mėgėjas, mylėtojas ar galu gale – fanas. Tokių kaip aš yra ir daugiau. Kažkas suburia šių mylėtojų klubą. Parengiami įstatai, renkamas mokestis, šaukiami suvažiavimai ir t.t. Esu pakviečiamas ir aš, nes myliu tos pačios markės automobilį kaip ir klubo nariai. Atsakau, kad nenoriu stoti į klubą, nes nematau prasmės, o mylėti tos pačios markės automobilį galiu ir be klubo. Ir turbūt myliu ne mažiau. Man patinka mylėti vienam ir tyliai, o ne šaukiant: pažiūrėkit, kiek mūsų daug klube ir kaip mes visi stipriai mylim šią automobilio markę!“ - rašo Deimantukas, o baigdamas provokuoja:
„Raskit, na, kad ir 10 skirtumu, kuo skiriasi vaikščiojimas į šį klubą ir į bažnyčią“.

Taiklus pastebėjimas, kuris atskleidžia skirtumą tarp dviejų tipų.

Šiandien mes galime iki pamėlimo diskutuoti, kurie „teisingiau“ suprantame Raštą ar „labiau“ mylime Dievą, bet niekada iki galo vienas kito nebesuprasim, nes žiūrime į pasaulį visai iš kitų taškų ir jį matom visai kitokį. Net Raštą skaitom kitaip, tarsi tai būtų dvi skirtingos knygos. Vieni skaitome patys, tokį, koks jis parašytas, kiti dairomės į pastorių ar kunigėlį ir nuolatos abejojam: ar teisingai perskaičiau, ar taip supratau, kaip turėjau suprasti?..

Dirbdamas vieno laikraščio nuomonių skyriuje, aš tuos žmones pažindavau iš pirmojo sakinio. Pokalbį jie pradeda taip: „Čia grupė skaitytojų esame pasipiktinę…“ Arba: „Mes, namo gyventojai, norim pareikšti nuomonę…“ Skambina vienas žmogus, bet kalba, tarsi tai būtų grupė, kalba už visą namo bendruomenę, o neturi tam įgaliojimų.

Kodėl jis negalėtų sakyti: „Čia aš, Jonas Bardauskis, esu labai pasipiktinęs“?

Jis negali taip pasakyti, nes nesuvokia savęs kaip „aš“, kaip Jono Bardauskio. Jis suvokia save kaip „mes“, geriausiu atveju – kaip dalelytę to „mes“, todėl ir sako: „čia grupė skaitytojų…“

Kažkokia anoniminė grupė.

Kaip anoniminė grupė pareis į namus, užsidarys kambarėlyje ir kalbėsis su Tėvu akis į akį? Juk tai absurdas!

Minios žmogus apskritai vienas būti negali. Jeigu suvoktų save kaip individą, jis neišvengiamai pamatytų, kad yra bent truputėlį kitoks, o kitoks – tai juk ne toks, tai juk tarsi balta varna! Siaubas!..

Ko gero, tai archetipinė baimė būti atskirtam nuo bandos, nuo giminės, nuo bažnyčios, nuo klubo, nuo partijos. Kaip baimės valdomas žmogus vienas (tik pagalvokite - vienas!) su Tėvu užsidarys kambarėlyje, jeigu nieko daugiau taip nebijo, kaip atsiskirti nuo bandos?

Štai ir mano puslapyje “drąsiausiai” reiškiasi anoniminės davatkos - jos nedrįsta ne tik prisistatyti kaip save gerbiantys žmonės, bet ir pasirašyti kokiu nors išsigalvotu vardu. O graudžiausia, kai viena davatka ima pasirašinėti keliais slapyvardžiais, taip tarsi sudarydama daugumos įspūdį. Geriau išsigalvota grupė, negu pasijusti vienam.

Tik minioje šitie žmonės gali spardyti suklupusį žmogų, o dvikova akis į akį juos gąsdina. Tik minioje jie gali klausytis muzikos, krypuoti į taktą ir rėkti beždžionių balsais. Todėl be fanų klubo jie negali garbinti nė “Žalgirio”, nė “Ferario”, nė kokio nors kito dievo.

Tai Deimantukas, 2ra, Deepblue ir kokia nors kita asmenybė gali suvokti, ko ji pati nori ir ko nenori, ką myli ir ko nemylį, o minios žmogus be klubo pats vienas nieko kaip ir nesuvokia, jo paties pomėgiai ir antipatijos tarsi nieko nereiškia ir vertę įgauna tik tokiu atveju, jeigu visas būrys myli arba neapkenčia.

Bet nesulauks Deimantukas, kad religingas žmogus savo svarbiausiąjį stabą sulygintų su paprasčiausiu klubu. Jam, nesvarbu, ar tai būtų katalikas, ar protestantas, bažnyčia yra sukonkretintas Dievo pakaitalas. Tai gali būti blizgučiais išpuošta katalikų stabmeldykla arba daug kuklesnė sektantų susirinkimų vieta - religingas žmogus su Dievu gali bendrauti tik čia, minioje, į Dievą jis gali kreiptis tiktai per tarpininkus.

O jei nori suvokti save kaip asmenybę, neužtenka žinoti, kad kiekvienas esame nepakartojamas individas, - tokiu individu dar reikia BŪTI.

Minioje tai nelengva.

Atlaidų minioje eiti vienam apskritai neįmanoma.

Štai ji stabteli prie kažkokio stabo, turiu sustoti ir aš, minia susiūbuoja ir vėl pajuda tarsi didžiulė ameba, kiekvienas iš mūsų – bevardė molekulė. Vėjas pagauna vėliavas ir nuneša giesmes kažkur toli per šventorių, bet žmonės įkvepia oro ir užbaubia dar garsiau.

Matot, kiek MŪSŲ daug, kokia didelė MŪSŲ meilė!..

Stabų link

Rodyk draugams

Komentarai (16)

deimantukas2006-08-02 09:56

Mano "as" suvokimas atejo per skausma.Anksciau as buvau issibarstes,isdalines save.Siurpas kunu rieda,kai skaitau si straipsni,-kiek,mano nuomone,cia daug tiesos-ir mano Tiesos.

kinder2006-08-02 12:55

Mes visi esame panašūs ir nedaug kuo skiriamės. Meldžiantysis asmeniškai į Jėzų ir dalyvaujantis bažnyčios pamaldose siekia to paties, tik skirtingais būdais. Smerkti kito pasirinktą būdą reiškia nesuprasti to žmogaus.

Kiekvienas atsivertęs į Jėzų ir radęs asmeninį ryšį su juo, prieš padėdamas atrasti tą ryšį kitiems, turėtų paklausti, "O kodėl aš tiek metų to ryšio neturėjau, kaip ir kodėl aš jį atradau?. Jeigu kai aš vaikščiojau į bažnyčią, kas nors būtų priėjęs ir pasakęs, kad klystu, kad esu tiesiog avis sekanti kitais, ir iš tikro reikia melstis asmeniškai vienam, kaip būčiau sureagavęs? Labai gražu yra tikėti, kad būčiau atsivertęs, bet ar tikrai būčiau? Ar aš taip lengvai keičiu savo įsitikinimus ir pripažįstu, kad daugelį metų klydau?"

Petras2006-08-02 14:13

Kinder, pasistenk suprasti, apie ką mes kalbame.

Kalba eina ne apie kažkieno "smerkimą" ar "nesmerkimą", "atvertimą" ar "neatvertimą".

Mes kalbame tik aptie tapimą savimi arba baimę savimi būti. Tai dvi skirtingos būsenos, ir aš nežinau, kaip jas lyginti tarpusavyje.

Esu buvęs minios žmogumi (manau, jais visi pabuvome), juo niekada nebenorėčiau būti, tačiau galiu kalbėti tik apie save. Kitam gal geriau būti minios žmogeliu. Ir tegu būna.

Skirtingai nuo religijos "misionierių" Jėzaus mokiniai niekada neis skersti pagonių, nepersekios kitatikių, nelups jiems gyviems odos, kaip tai darė katalikų vienuoliai ar protestantų fanatikai. Jeigu kas negirdi jų balso, jie nusivalo nuo kurpių dulkes ir eina toliau.

Aš atsakau už save, tie, kurie bijo atsakomybės ir mieliau slepiasi atlaidų minioje ar lenda po kunigo sijonu, irgi atasakys.

Bet tai - nebe mano reikalas.

Aš žinau, kad davatka, išgirdusi Jėzaus žodžius, neatsivers ir nepatrauks paskui Jį.

Jeigu atsivers ir patrauks paskui Jėzų, ji jau nebus davatka.

Kaip ir alkoholikas, kuris metęs gerti nebėra alkoholikas, kaip stabmeldys, kuris išmeta į šiukšlyną šventus paveikslus bei fetišus ir nebėra stabmeldys.

Redagavo Petras 2006-08-02 14:16

Anonymous2006-08-02 14:28

Ir dar.

Ar aš tikrai privalaus savęs pakalausti to, ką tu nurodei?

Tau dar maža mano viešų išpažinčių?

Jų bus - gali tuo neabejoti.

O štai davatkų išpažinčių vargiai išgirsi.

Kai davatka grąsiai pažvelgs į save ir pamatys savo tuštybę, ji jau nebebus davatka. Ir tuštuma, beribė juoda tuštuma užsipildys kažkuo tikru - ne paauksuotų skudurų blizgesiu, ne beprasmiškais ritualiniais tūpčiojimais, ne vienumos baime, o kažkuo gyvu, nepaprastu ir nepakartojamu.

Tada jis nustebs ir pasakys: "O kaip aš anksčiau gyvenau?"

Tai ir bus išpažintis, prie kurios turi prieiti pats, prie kurios niekas nenuvarys kaip veršio.

Petras

Redagavo Petras 2006-08-02 14:31

kinder2006-08-02 18:52

Kalbu apie tai, kad dažnai munistas, mormonas, sekmininkas teigia, kad jie atrado tą tikrąjį gyvenimo kelią, tačiau tai nesisieja su manimi. Jie sako, kad taip kaip jie gyvena yra geriau, tačiau kodėl aš jais turėčiau tikėti.

Dalis tavo straipsnių man ir panašūs į tokius. Juose rašoma apie gilius dalykus, tačiau to nepatyrusiam, vargei ar galima suprasti, kodėl geriau yra vienam skaityti Bibliją, o eiti į bažnyčią ir klausyti kunigo (jis vis tik baigė mokslus).

Anonymous2006-08-02 19:42

Kinder, o kodėl tau pačiam neatsivertus Naujojo Testamento, jeigu kyla tokių minčių?

Man, tiesą sakant, visai nesvarbu, ar tu skaitysi vienas ar kaip beraštis žiūrėsi į kunigėlio arba pastoriaus lūpas. Bet jeigu skaitysi, gal pats surasi parašyta, kad Dievas negyvena žmonių rankomis skatytose šventyklose, kad melstis reikia ne sinagogose ir ne gatvių kampuose, o namuose, užsirakinus kambarėlyje, kad dabar visi esame kunigai, vadinasi, kunigų verslas seniai - parazitinis…

Man atsibodo kartoti citatas - jeigu nenori, tu gali jų nematyti.

Man apskritai nesvarbu, ar tu matai, ar ne. Kiekvienas pasirenkam pats ir atsakome už pasirinkimą.

Šis puslapis skirtas tiems, kurie dar gali matyti, kurie norėtų eiti pas Jėzų, bet yra užguiti davatkų, kurie abejoja, nes per 2000 metų pragaro vartų bažnyčia įgudo, sutvirtėjo, suįžūlėjo, o tiek laiko kartotas melas daug kam ima rodytis kaip tiesa.

Štai kam ir kodėl liudiju Evangeliją.

O kas nori, tegu eina pas mormonus, pas jahovistus, tegu laižo katalikų ar stačiatikių šventuosius paveikslus - aš nelaikysiu nė vieno.

Saldaus šventinto vandens jiems ir kvapnių smilkalų!

Petras

Redagavo Petras 2006-08-02 19:59

kinder2006-08-03 13:31

Nežinau kodėl, tačiau iki šiol buvau susidaręs nuomonę, kad puslapis daugiau kritikuoja esamą bažnyčios sistemą, nei stengiasi skatinti tuos, kurie pasirinko asmeninį kelią. Galbūt klaidingą nuomonę susidariau iš puslapio aprašymo, kur pirmiausia rašoma, kad čia nerasiu šventų paveikslų, stabų, smilkalų ir magiškų ritualų. Dar kartą įsitikinu, koks žodis yra galingas ir kaip formuluotė nulemia kokią nuomonę susidarau (ypač, kai tai yra rašytinis žodis, nes nesimato mimikos ir emocijų).

Kai žvelgiu į šį puslapį kaip skirtą tiems, kurie nori asmeniškai tikėti ir gyventi taip, kaip Jėzus mokė, kurie ieško asmeninio ryšio su Dievu, o ne per bažnyčią ar kurią nors "sektą", visai kitaip suprantu tai, kas rašoma. Tai gali būti puikus puslapis tiems, kurie nuvisylė arba niekad iš tikro netikėjo tuo, ką moko bažnyčia, tačiau dar nežino, koks gali būti kitoks kelias.

Jau galėčiau reklamuoti tavo blogą :) Kai pakeičiau požiūrį, jis iškart man daug labiau patinka :)

Petras2006-08-03 13:41

Taip, Kinder, dabar supratai teisingai. Bet ir anas supratimas nėra visai neteisingas. Neįmanona kviesti žmonių į Jėzaus pasiūlytą kelią, neginat jų nuo religijos prietarų ir nesusiduriant su Jėzaus žudikais - kunigais, Rašto aiškintojais ir davatkomis.

Gali pradėti reklamą…:)

Anonymous2006-08-03 16:57

Prisimenu tokią baiką: ėjo Mozė per dykumą (o gal per laukus, nepamenu..) artėjant vakarui pavargęs užsuko pas piemenį ir pasiprašė nakvynės. Na tas, žinoma, ir prie stalo (ar demblio..) pakvietė, pavaišino… Po vakarienės žiūri Mozė, kad piemuo pila į dubenėlį pieno ir neša laukan. "Ką tu darai?"- paklausė Mozė. "Ogi Dievui pieno nešu"- atsakė piemuo. "Tai, kad Dievas pieno negeria!" … "Bet.. aš.. kad.. kas rytą būna išgerta"…"Durniau! Einam… parodysiu kam tu pieną neši" pasakė Mozė ir patykojo su piemeniu už akmens netoli to dubenėlio.. ir pamatė kaip atbėgo lapė ir išlakė pieną.. Piemuo nukabino nosį. O Mozė jam ir atskaitė pamoxla apie tai, kad Dievas yra Vienas, kad yra Dvasia… ir t.t. ir pan. žodžiu visą tą fariziejišką briedą ir dovolnas nuėjo. "Dar vieną atverčiau į tikrąjį Tikėjimą"- pagalvojo Mozė. Po kiek laiko, kad nugriaudės jam Dievo Balsas tiesiai į ausį (JIS jam šnekėjo ir anksčiau) "KVAILĮ! Aš buvau ir toje lapėje, tu sudrumstei to piemens ramybę, atėmei iš žmogaus paskutinį Tikėjimą!

Man atrodo, kad Jėzus Kristus yra ir tavyje, ir manyje, ir Plikių kaimo bažnytėlėj, ir plastmasiniame karoliuke… reikia tik tikėti,.. tik iš TIKĖJIMO juoktis nevalia… (na ne bent pats jo neturi… :)

yonanoy2006-08-03 17:20

(Išvalyta. yonanoy, čia ne tavo bažnyčios ir ne viešojo tualeto siena)

Parašė yonanoy

Redagavo Petras 2006-08-03 17:28

Petras2006-08-03 17:38

Įtikinai. Šiandien pat nusipirksiu šventų karolių, stebuklinų žvakių, pasisiūsiu iš intrerneto horoskopų, susirasiu kur nors sapnininką, nuvažiuosiu pas ekstrasensą ir pasigaminsiu stebuklingo cvandens. Jeigu liks, dievams paaukosiu kefyro - paprasto pieno, kaip tu sakei, neturiu nusipirkęs.

deimantukas2006-08-03 17:53

,kad silpnesniems tiketi reikia baznycios ar kitos sueigos.

Stipresni patys gali tiketi ir vieni,aisku blogai,kai tikima visiskai aklai.Na,kaip su lapiuku.

Stipresni ir stipriausieji tiki PATYS,kol galu gale sukuria savo "baznycia",bet geriau to nereikia.Nes taip atsiranda Stalinai,Hitleriai.Ar gi tai ne aklo tikejimo pavyzdziai.Visi tie paradai per Geguzes "sventes"?Kur jie nuvede?

Svarbiausia-mastyti,jausti,jausti,jausti,…

Petras2006-08-04 00:37

Taip, Deimantuk, sveika siela neislapstys už Stalino arba popiežiaus ir minioje neieškos, kaip sutvirtinti nelabai aiškų savo tikėjimą. Tu sakai - stiprus žmogus, aš sakau - brandi asmenybė, bet kalbam apie tą patį.

Tikroji problema, mano supratimu, yra ne tai, ar žmonės tiki "teisingai" ar "neteisingai". Tikėjimas yra sielos kalba, ir nieko nepataisysim, "taisydami" tikėjimą ar kurdami "teisingesnius" ritualus.

Tikroji problema, kurią minios žmogus skuba išstumti iš sąmonės, yra tai, ar dvikojė būtybė - tikrai asmenybė, ar ji suvokia atsakomybę ir gali būti laisva?

Būti atsakingu, gebančiu apsispręsti ir pasirinkti - paties Kūrėjo duota užduotis. Juk Asmuo norėtų bendrauti su asmeniu, o ne su beforme minia. Esame sukurti pagal Kūrėjo paveikslą, o Kūrėjas yra vienas vienintelis ir nelabai mėgsta kitų dievuliukų minią.

Minios mąstymas, kuris dabar pasireiškia ne tik masiniais religingumo protrūkiais, bet ir masinės kultūros psichozėmis, yra greičiau simptomas, o ne priežastis.

Minios žmogus, kuris bijo suvokti save ir net baidosi savo pojūčių (kūnas, religingos žmogaus supratimu, yra nešvarumų šaltinis), negali pernešti jokių kalbų apie asmeninę atsakomybę, laisvę, pasirinkimą (jis krikštija kūdikius) ir kitus brandžios asmenybės požymius.

Todėl jam paleidžia vidurius ir apima panika, kai paskaito kažką panašaus.

deimantukas2006-08-05 07:58

Ryte norejau prisijungt prie savo megiamo automobilio internetinio fanu diskusiju forumo ir ka radau."Jeigu tu cia,tai tu ne su mumis,nes mes ten".Taip,siandien vyksta siu automobiliu megeju saskrydis.Kadangi as dirbu,vaziavimas ten man atpuola.Norejau isijungti i diskusijas.Bet,kaip pamaciau-net puslapio neatidare.Gal tycia isjunge.Jei taip-kvepia tikru meslu.Na,ne su jumis,tai ne su jumis.Na,manau tikrai ne as vienas nevaziuoju i saskrydi ir daugelis nores pasedet prie interneto ir pabendrauti virtualiai.

negera paliko sieloj.Na,dar tikiuosi vis,kad paprasciausiai serveris neveikia.Tikiuosi,kad techniniai nesklandumai.

Baisiai skamba zodziai-"jeigu tu cia,tai tu ne su mumis".Atrodo,kad budamas cia,as negaliu but mylintis ta automobiliu marke???Juokinga ir apmaudu.Tokia tikrove.Myliu ta automobiliu marke labai,o tos bandos man nelabai ir reikia.

Petras2006-08-05 09:01

Labai geras pavyzdys. Svarbu ne tai, ką tu myli, o kur ir su kuo esi. Į bažnyčią žmones gali atvesti daugybė motyvų, bet niekam tai nesvarbu - svarbu, kad atėjai ir esi savas.

Fanatikų klubai - palyginti juokas. Baisiau, kai tokie klubai išvirsta į didžiausias bažnyčias ir pradeda šventuosius karus su svetimaisiais.

deimantukas2006-08-05 09:19

fasizmu,nacizmu ir t.t.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras