BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mano dėdė nesensta

Dėdė Volėsius parodė, kaip kirsti plytą. Pasidedi ją ant rankos
(dalį svorio laikai ant delno, dalį – ant alkūnės), kita ranka
mūrininko plaktuku kerti liniją. Kapoji tol, kol pasikeičia garsas.
Garsas pakito – kerti liniją kitame šone, ir taip eini aplink visą
plytą. Ateina momentas – plyta taukšt ir nuskyla tiksliai toje vietoje,
kurią apvedei linija. Taip gali plytą perkirsti skersai, išilgai ir
kaip tiktai nori – turėsi tokio dydžio ir tokios formos plytgalį, kokio
reikės.
- Čia tai bent! – džiaugiausi, pirmąją plytą pagaliau
perkirtęs taip, kaip norėjau. – Seniai rūpėjo žinoti, kaip jie moka
taip tiksliai atkirsti plytgalį.
- Kaip matai, jokio stebuklo, - juokėsi dėdė.
Turėjau
vargo, kol jį prisikalbinau mūryti židinį. Žmogus jau metuose, greitai
sukaks 92, senokai nebemūrija nei židinių, nei pečių. O jeigu mūryčiau
aš arba Vincas? Mes dėtume plytas, o jis mokytų ir vadovautų?..
- Jeigu norit, už poną galiu pabūti, - sutiko dėdulė.
Pirmąsias
eiles sumūrijo jis, o aš žiūrėjau ir varvinau seilę. Jeigu sulauksiu
tokių metų, ar dar pasikelsiu iš lovos? Ar per pietus prisiminsiu, ką
valgęs pusryčių? O gal bėgiosiu miklus kaip dėdė Volėsius, mokysiu ką
nors kapoti plytas, pasakosiu apie naujausias židinių madas, naujus
kažkokius stebuklingus plytelių klijus, gerokai pasikeitusias apdailos
technologijas?
Bet iš kur jis tiek žino naujovių, jeigu seniai nebemūrija?
- Na, juk pasišneku su žmonėmis, pasižiūriu, pasiklausau, - sako dėdė Volėsius.
Aš irgi norėčiau pasenęs būti toks jaunas. Ir šitiek visko žinoti.
- Tau neblogai einasi, - pagyrė dėdė. – Kitą sykį mūrysi vienas.
- Vienas? – nustebau. – Aš dar tik pradėjau!
Dėdė
sėdėjo kampe, patarinėjo ir prižiūrėjo, kaip dirbu. Jeigu viskas gerai
eis, tai aš kada nors galėsiu be gulsčiuko sumūryti pusę metro. Geras
meistras be gulsčiuko gali tiesiai sumūryti pusę metro, o užsimerkęs
tiksliai padėti septynias plytas.
- Kodėl būtent septynias? – nustebau.
- Nežinau, - patraukė pečiais dėdė Volėsius. – Kelis sykius mėginau – aštunta truputį nukrypsta į šoną.
Atsikėlęs jis apėjo aplink mano mūrą, vieną plytą truputį pataisė ir tarė:
- Keista… Tu iš tiesų greitai mūrysi vienas!
- Kodėl taip sakai?
- Kažkaip viskas greitai… Pasakau, ir išgirsti. Antrą sykį nereikia kartoti.
- Aha, aš irgi turiu paslaptį! – pasigyriau.
- Kokią? – sukruto dėdulė. Buvo matyti, kad jis nekantrauja išgirsti.
-
Pernai laikiau teises. Prisirinko pilna klasė studentų, aš iš visų –
seniausias. Atmintis nebe ta, daug smegenų pragerta… O jie neatpratę
mokytis, atmintis jų šviežia. Šakės, pradedu kompleksuoti, būsiu
kvailiausias čia iš visų. Bet atsitiko taip, kad dėstytojas mane
pirmąjį išvarė laikyti egzamino. Išlaikiau teoriją ir su instruktoriumi
važinėjausi po miestą, o jie dar pusantros savaitės kalė eismo
taisyklių knygelę.
- Tikrai? – nustebo židinių meistras.
- Taip!
Tada prisiminiau, kad ir mokykloj, ir universitete man viskas greitai
sėdo į galvą. Namų darbų beveik nedarydavau – viską spėdavau pasidaryti
per pertrauką ant palangės, prieš egzaminus užmesdavau akį į svetimus
konspektus, o pažymį gaudavau ne blogesnį…
- Tai tu labai gabus! – apsidžiaugė dėdė.
- Visai ne! Aš žinau paslaptį.
- Kokią? – nekantravo dėdė. Buvo matyti – bet ką atiduos, kad tik sužinotų.
-
Seniai ją turėjau, bet supratau tik pernai, kai reikėjo laikyti teises.
Mano teisės jau buvo kišenėj, o jie dar mokėsi. Išėjau į gatvę ir
pradėjau galvoti: kas čia atsitiko? Kaip viskas vyko? O vyko taip:
susirenka klasė, dėstytojas dalija mums savo žinias, o tie ginčijasi.
Atseit, šita taisyklė kvaila, šita vėl negera, šitos negali būti… Tarsi
jas būtų rašęs mokytojas! Sykį neiškenčiau ir pasakiau: “Ko jūs puolate
žmogų? Ne kariaukit su juo, bet pasistenkit išgirsti ir įsiminti!” Bet
jie negirdėjo manęs. Jie čia ateidavo tarsi pasirungti su mokytoju,
pasivaržyti, kuris gudresnis. Užtat gudrieji pasiliko klasėj, o aš
išėjau laikyti egzamino.
- Ir išlaikei, žinoma?..
- Tai aišku! –
patenkintas sužibau išmintimi. – Jeigu nori išmokti, neturi būti
didesnis už mokytoją. Jeigu matai, kad mokytojas didesnis ir
protingesnis, viską gerai įsimeni. Bet jeigu mintyse su juo
susilyginsi, jeigu pradėsi tarsi varžytis – jo žinias priimsi sunkiau.
O jeigu pasijusi didesnis už jį, tada – šakės! Tada jis tau – ne
mokytojas, o tu – ne mokinys. Gal tik per didelį vargą ką nors įsikalsi
į galvą…
- Čia tai bent! – džiaugėsi dėdė Volėsius. – Jeigu noriu ką
nors iš tavęs išmokti, neturiu pasikelti aukščiau už tave… Tu ir
gudrus! Ir kaip tokie dalykai tau ateina į galvą?
- Na, ne visai
man… - prisipažinau. – Tiesą sakant, neseniai radau Biblijoj parašyta:
mokinys neturi būti didesnis už mokytoją, gana, jeigu jis prilygs
mokytojui. Paskaičiau ir supratau, kur šuo pakastas.
- Pačioj
Biblijoj parašyta! – stebėjosi dėdė Volėsius. Jis sėdėjo šalia plytų
krūvos ir žiūrėjo į mane tarsi į kokį dievažmogį. – Kaip man tai
įsiminti?
- Tikrai isiminsi! – užtikrinau.
Jeigu žmogų galima
lyginti su kompiuteriu, tai dabar dėdės indikatoriai labai intensyviai
mirkčiojo – smegenys dideliu greičiu krovė informaciją į atminties
blokus. Kompiuteriui viskas greičiau – jis su niekuo nesivaržo ir
informaciją priima be pasipriešinimo.
Dėdė vėl atsikėlė, apžiūrėjo mano darbą, pataisė kelias plytas ir vėl atsisėdo.
-
Gerai pabendrauti su mokytesniu žmogum… - pasakė svajingai, o aš
supratau, kodėl mano dėdė daugiau nebesensta. Šitas gudrus lapinas
amžinai randa gudresnių už save!

Dėdė
Volėsius viena akimi budriai stebėjo mano darbą, o kita ausimi atidžiai
klausėsi plepalų apie mokinystę: bene pasakysiu ką nors vertinga?

Vinco nuotrauka

Rodyk draugams

Komentarai (6)

Anonimas2005-09-01 11:37

Obuolys nuo obels netoli tenurieda. Abu gudrieji lapinai apsikeitė ziniomis ir ne vienas is ju nenukentejo, o tik praturtejo pabudami ir mokytoju, ir mokiniu.

oi ta Dargiu gimine.

pazistama Rita

Anonimas2005-09-01 20:22

Pasirodo, kiekvienas turime savo pažinimo paslapčių. Ir jos atrodo labai paprastos. Tik kitų akimis žiūrint - nesuprantamos ir sudėtingos.Reikia tik įdėmiai žiūrėti. Ir atidžiai klausyti.O tai ir yra sudėtinga…

aralzero

septyni2005-09-02 16:54

" Jeigu nori išmokti, neturi būti didesnis už mokytoją "

man patiko :)

et2005-09-02 17:08

geras tas dede…

GOD is in the TV

manokiemas2005-09-05 21:30

Grazi istorija, net man skeptikui patiko:)

MeNuLiUkE2005-09-13 00:09

nuostabu

Rašyti komentarą

Tavo komentaras