BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mane vėl verbavo

- Sveiki, kaip jums sekasi? - gatvėje mane pasitiko jaunas vaikinukas tipišku juodu sektanto kaklaraiščiu, priėjo artyn ir pradėjo sekti šalia.

- Kaip reikalai? - teiravosi jis anglišku akcentu, tarsi mes būtume gerai pažįstami, ir jam iš tiesų rūpėtų mano reikalai.

- Mes pažįstami? - apsimečiau nustebęs. - Jums iš tiesų rūpi, kaip man sekasi?

Buvo matyti, kad drąsiai ataką pradėjęs kažkokios sektos pasiųstukas truputį sutriko.

- Petras, - ištiesiau jam ranką, o jis paklusniai padavė savąją ir sumurmėjo kažkokį vardą. - Jums tikrai rūpi, kaip einasi mano reikalai? Kokie, darbo ar buities, reikalai jums rūpi labiausiai?

- Na, mes dar nesame pažįstami… - numykė uniformuotas sektantas. Tokio posūkio jis nesitikėjo.

- Todėl ir suabejojau tavo motyvu. Blefuoji ar ne? Juk tavo motyvas ne toks? - nedaviau jam atsikvėpti. - Tavo motyvas kitas?

- Jūs mėgstate atskleidinėti motyvus?

- Taip, labai įdomu matyti tikruosius motyvus. Žmogus meluoja, kad jam svarbu vienas dalykas, o aš matau, kad jis priėjo dėl kito.

- Tiesą sakant, norėjau pakalbėti apie tikėjimą… Ar jūs tikintis?

- Visi yra tikintys, - numušiau smūgį į šoną. - Tie, kurie sako, kad yra netikintys, iš tiesų tiki savo netikėjimu.

- O į bažnyčią nueinat? - mėgino jis atakuoti rimčiau.

- Jums iš tiesų rūpi mano tikėjimas? - nepasidaviau.

- Taip, aš atstovauju vieną bažnyčią…

- Kokią?

Vaikinas pasakė kažkokios Jėzaus Kristaus sektos pavadinimą.

- O, Jėzaus Kristaus! - sušukau apsidžiaugęs. - Ar Jėzus eidavo į bažnyčią?

- Taip, jis eidavo į šventyklą ir ten melsdavosi.

- Tikrai? Jis melsdavosi viešumoje?

- Taip, - atsakė sektantas nemirksėdamas.

- O tau neatrodo, kad jis draudė melstis viešumoje ir liepė melstis vienam, užsidarius nuo žmonių?

- To tai jau ne! - nusijuokė jis kažkaip arogantiškai. - Ką jau ką, bet Bibliją aš žinau.

- Tau atrodo juokinga?

- Taip, - atsakė tvirtai. - Mes studijuojame…

- Tada paklausyk, - nutraukiau jį ir pacitavau iš atminties: - “Kai meldžiatės, nebūkite kaip pagonys, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Jie jau atsiėmė savo atlygį. O kai tu meldiesi, užsirakink kambarėlyje ir kreipkis į Tėvą, kuris yra slaptoje, ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai”. Ar tau šitos Jėzaus eilutės atrodo juokingos?

- Ne, nejuokingos, - surimtėjo vaikinas. - Aš taip ir darau. Meldžiuosi savo kambary, dažniausiai - prie lovos.

- Tiki Jėzumi? Puiku! Tai kuo čia dėta šventykla ir bažnyčia?

- Mudu labai įdomiai pakalbėjome, - paskubom atsakė sektantas, ištiesė ranką ir davė į kojas.

Pasirodo, ir mano tikėjimas jo nedomino.

Kaip manote, ko jam reikėjo? Koks buvo tikrasis sektanto motyvas?

 Pastebėjau, kad Šiaulių gatvėse mane dažnai atakuoja sektų verbuotojai. Pro kitus jie ramiausiai praeina, o pamatę mane negali susilaikyti. Būna, kad ir kabinete kokia simpatiška moteris nori ką nors įsiūlyti… Šiandien rimtai susimąsčiau: negi iš veido matyti, kad esu toks kvailas ir patiklus?

Rodyk draugams

Komentarai (6)

Anonymous2007-07-24 11:20

\"Jums iš tiesų rūpi mano tikėjimas?\"… ar is tiesu turi prasalaiciams rupeti, kuo kas tiki? tikinama, kad triju dalyku zmones klausti nedera: kiek jis turi pinigu, uz ka balsuoja, kokia religija ispazista. kam trikdyti zmones gatvese, kai kiekvienas eina susikaupes, savo mintyse paskendes, gal jis tuo metu meldziasi ar apmasto svarbius sau dalykus. kam didingi altoriai, kai tikroji ramybe uzplusta visiskai kitur…

Anonymous2007-07-24 11:41

Iš veido tikrai nepasakysi, kad išminties bokštas… )

Nieko keisto, kad užsirauna.

Anonymous2007-07-24 12:45

Tikėjimas yra jėga. Rimtai tikintis žmogus turi po kojomis pagrindą, jis žino kur eina, todėl jo bet kas neišmuš iš vėžių. Sektos užverbuoti gali trik besiblaškančius.

2ra2007-07-24 13:20

Mane irgi jau kelis kartus stabdė gatvėje "akcentuoti" jaunuoliai ir merginos. Bet jie pradėdavo smūginiu klausimu: "Ką jūs manote apie Dievą ir apie šiandieninį pasaulį?". Dažniausiai atsakau, kad tai parnelyg asmeniška, kad kalbėčiausi su gatvėje prišokusiu jaunikaičiu. O kartą mestelėjau, kad ne taip svarbu, ką aš galvoju apie Dievą, o tai, ką Dievas galvoja apie mane ir šiandieninį mano pasaulį. Mergina pasakė, kad taip nedera klausti. O aš po šiai dienai galvoju - o kodėl nedera? Argi žmogui neturi būti svarbu, koks jis savo Tėvo vaikas ir ką Tėvas apie jį galvoja? Ar neturi būti svarbu, ką galvoja Mokytojas apie savo mokytinį?

2ra2007-07-24 13:24

Tokia intymi fotografija…ne ne, ne kompromituoja - intriguoja :)

deimantukas2007-07-30 22:12

ir prie manes,Petrai,daznokai prieina.Bet kazkaip man pavyksta labai sauniai atsispardyt.Matyt,kad atrodau kvailas.Bet man net idomu,o,kaip atrodau-man ne motais.Jauciuos gerai ir to pakanka.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras