BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kurčiųjų ženklai


    - Nuostabi diena, - įlipusi į golfuką, pasakė kelyje sutikta moteris. Kažkas malonaus ir labai netikėto. Visi mano keleiviai pokalbį pradeda, keikdami orus. Kai lyja, jie keikia lietų, o kai lietaus nebūna, jie keikia, kad nėra lietaus.

    - Taip, - atsakiau. - Puikus ruduo.

    - Ir man jis nuostabus, - pasakė pagyvenusi moteris kažkaip teatrališkai. - Ir vasara buvo nuostabi. Nors visi ją keikia už tai, kad trūko lietaus. O aš prisiminsiu bent vieną vasarą, kad buvo pakankamai šilta. Bent vieną vasarą!..

    - Aha, nepaprasta vasara, - atsakiau, mintyse mėgindamas atspėti, kas ji galėtų būti. Nusenusi aktorė, kuri neatpranta nuo scenoje išmoktų manierų? Į pensiją išėjusi mokytoja, kuri dar vaidina dramos ratelyje? Paprasčiausia tostų sakytoja, viena iš tų deklamuotojų, kurios vaikšto į parodų atidarymus ir sako gražius žodžius?

    Atradusi bendramintį, kuris mielai prisimena buvusią vasarą, mano keleivė ėmė drąsiau dairytis po seno golfuko saloną.

    - O, žuvis! - sušuko ji iškilmingai, pamačiusi lipduką su žuvies kontūrais. - Laimingi žmonės, kurie turi žuvies ženklą.

    - Kokį ženklą? - nesupratau.

    - Žuvies. Kurie gimė iki kovo 20-osios. O kas čia parašyta? - ji ėmė po vieną raidę skaityti žuvies kontūre įrašytą akrostichą: - ICHTHUS… Ką tai reiškia?

    - Graikiškai būtų ŽUVIS.

    - Aš ir sakau – žuvies ženklas!

    - Ne, tai ne žuvies ženklas, o akrostichas. Iš pirmųjų raidžių susideda Jėzus Kristus Dievo Sūnus Gelbėtojas. Su astrologiniu žuvies ženklu tai nieko bendro neturi.

    - Visas Šventasis Raštas pilnas žuvies ženklų, - pareiškė ji, nutaisiusi tvirtą balsą ir išsiduodama, kad nelabai skiria Šventąjį Raštą nuo astrologijos. Jeigu moteraitė prietaringa, gal pamėginus baimę?

    - Šventasis Raštas uždraudė astrologiją, - pasakiau griežtai. - Šitais dalykais nesidomiu.

    - Aš nesakiau – astrologija, - ėmė ji sukti uodegą. - Kalbėjau apie žuvies ženklus, kurių pilnas Šventasis Raštas. Jėzus padaugino žuvį, jis žuvimi maitino mokinius, - įkvėptu balsu kalbėjo žuvies gerbėja, ir buvo matyti, kaip jai svarbu visokie nesuprantami, bet gražūs ženklai.

    - Žuvis – gyvūnas, ir tiek, - atsakiau negailestingai. - Tai vienas iš tų gyvių, kurie skaido ore, vaikšto žeme ar plaukioja vandeniu. Dievas pirmuoju įsakymu uždraudė daryti iš jų stabus ir juos garbinti.

    - Ne, pirmais įsakymas skamba kitaip, - pareiškė astrologijos žinovė, taip išsiduodama, kad ji dar ir katalikė. - Pirmasis Dievo įsakymas sako: „Neturėk kitų Dievų, tik mane vieną“.

    - Ne Dievo įsakymas, o katalikų katekizmas taip sako. Iš tiesų Dievas draudžia daugiau. Jo įsakymai prasideda tokiais žodžiais: Neturėk kitų dievų šalia manęs. Nedaryk sau jokio drožinio nė jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje. Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems, - pacitavau iš atminties.

    - Šito negali būti! - užprotestavo katalikė. - Iš kur tai ištraukėt?

    - Tai parašyta Biblijoj. Ar jūs neskaitėt Biblijos?

    - Aš turiu ne Bibliją, o Šventąjį Raštą, - pareiškė ji, nė neįtardama, kad Biblija yra tas pats Šventasis Raštas.

    - O ar skaitėte? - prikibau, žinodamas, kad daugybė mano pažįstamų laiko šią knygą pagarbioje vietoje - tarsi kokį kryželį, šventą paveikslėlį, iš bažnyčios parsineštą užburtos duonos plutą ar kokį kitą katalikų fetišą, bet niekada jos neatsiverčia.

    - Aš ją turiu! - deklaravo moteris. - Aš ją tikrai turiu. Ir esu skaičiusi, - pridūrė ji nebe tokiu tvirtu balsu.

    - Paskaitykit dar sykį ir sužinosit, kad Dievas draudžia garbinti atvaizdus – drožinius, lipdinius ir visokius paveikslus.

    - Paveikslai – tai nuostabu! - jos balsas vėl pasidarė teatrališkas. - Norite pasakyti, kad Dievas uždraudė meną?

    - Dievas neuždraudė meno, Dievas draudžia garbinti paveikslus ir drožinius. Kas garbina stabus, tas laužo Dievo įsakymą, - vėl nusitaikiau į jos prietaringą baimę.

    - Šventas paveikslas tikrai nėra stabas, - pasakė ji nebe taip tvirtai.

    - Nedaryk sau jokio drožinio nė jokio atvaizdo, nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems, - citavau negailestingai, ir ji ėmė raitytis lyg kepama žuvis.

    - Norite pasakyti, kad ir Aušros vartai yra stabmeldystė? - sušuko kažkaip isteriškai.

    - Kas garbina savo stabus, visokias statulas ir paveikslus, tas stabmeldys, - nesilioviau ją spaudęs į kampą.

    - Visas pasaulis garbina Mariją ir jos paveikslus, o jūs sakot, kad tai – stabmeldystė?

    - Ne visas pasaulis. Daugybė žmonių laikosi Dievo nurodymo: Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!

    - Iš kur tai ištraukėt?

    - Tai Dievo Žodis.

    - Och… - ji atsiduso skausmingai.

    - Dievas draudžia, o jūsų bažnyčios pilnos statulų ir visokių paveikslų.

    - Kur tada melstis?

    - Dievas yra visur.

    - Gerai, visur. Tai ko negaliu melstis Jo namuose?

    - Dievo namai? - nusijuokiau. - Pastatėte Dievui namus? Negi negirdėjot, kad Dievas negyvena žmonių rankomis statytose šventovėse, kad Jis gyvena žmonių širdyse?

    - Kur tada melstis? - ji vėl klausė bejėgiškai.

    - Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins, - pacitavau Jėzaus žodžius.

    - Aš to negaliu girdėti, - ji užsiėmė rankomis veidą.

    - Negalit girdėti Dievo Žodžio? Jums tai sunku?

    - Taip… Kodėl sakote – Dievo Žodis?

    - Pacitavau Jėzų, todėl ir sakau. Tai buvo Dievo Žodis.

    Oponentė krūptelėjo ir sudejavo. Kurį laiką važiavo tylėdama – buvo matyti, kad jos galvoje vyksta kažkokie baisūs dalykai. Tai, ką sakiau, prieštaravo jos tikėjimui, o priešintis ji negalėjo, nes prietaringai bijojo tokių dalykų, kaip Dievo Žodis, Biblija ar kažkas panašaus.

    - Man viskas verčiasi aukštyn kojomis, - prisipažino ir pradėjo kažkur išmoktą monologą: - Ir tą šventą liturgijos akimirką, kada kunigas prie altoriaus aukštai virš galvų iškelia ostiją, tą nuostabų momentą, kai jis savo nepaprastomis galiomis duonos gabalėlį paverčia Kristaus kūnu, kai jis keliais žodžiais visų akivaizdoje iššaukia Jėzų, - šitą stebuklą jūs vadinate stabmeldyste?

    - Na, jei žmogus turi kažkokių stebuklingų galių ir jeigu iškviečia kažkokias dvasias, tai greičiau magija, o ne stabmeldystė.

    - Ne šiaip sau žmogus, o kunigas – mūsų ir Dievo tarpininkas!

    - Šalin tarpininkus – eikit pas Tėvą pati. Po Jėzaus nebereikia jokių tarpininkų – mes nuplauti Jo krauju, ir patys galim drąsiai stoti Tėvo akivaizdon.

    - Tai – irgi iš Šventojo Rašto?

    - Iš kur daugiau?

    Kurį laiką ji sėdėjo, nuleidusi galvą.

    - Man viskas apsivertė, - ištardavo protarpiais. - Jūs viską sumaišėte… Aš nieko nesuprantu.

    - Paskaitykit Raštą – viską suprasit.

    - Tikrai paskaitysiu.

    Privažiavome Kelmę, kur jai reikėjo išlipti.

    - Aš jums labai dėkinga, - pasakė ji, kai sustojau.

    - Nieko tokio. Bene sunku pavežti žmogų?

    - Ir už pavežimą dėkoju! Jūs man pasakėt negirdėtų dalykų. Aš būtinai paskaitysiu Raštą.

    - Taip, žinoma.

    - Pareisiu ir paskaitysiu, - prisiekinėjo ji, dar kelis sykius padėkojo, ir aš nuvažiavau savo keliais.

    Kas žino, gal tikrai paskaitys ir atras eilutes, kurias šimtus kartų girdėjo savo bažnyčioj?

    Mane stebina šis paslaptingas dalykas. Žmonės eina ir klauso liturginio skaitymo, o kai pasakau kokią eilutę, jie nustemba ir sako:

    - Aš to negirdėjau!

    Matau – sako nuoširdžiai. Jiems tikrai naujiena.

    Klausėsi, bet negirdėjo.

    O ši moteris nuėjo sutrikusi. Atrodo, Žodis pataikė kažkur.

    Duok Dieve, į stabmeldyklos pamatą.

Rodyk draugams

Komentarai (8)

J.2006-09-09 19:23

Kiekvienas žmogus maldos klausimu turiu savo nuomonę. Drįsčiau prieštarauti dėl maldos kambarėly, tiesa Šventajame Rašte taip rašome, bet yra rašoma ir tai, kad ,,ten, kur mano vardu susirenka du ar trys ir aš esu jų tarpe" - vadinasi bendruomenėje. Yra labai klystama, kai sakoma, jog Bažnyčia yra tik Dievo namai, juk pats sakėte, kad Dievas yra visur. Bažnyčia - mistinis Kristais kūnas ir kraujas. Net evangelijoje pagal Matą yra kalbama apie Bažnyčios svarbumą. ,,Tu esi Petras - Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.''

Petras2006-09-09 21:47

Taip, gerbiamas J., tu turi savo nuomonę, kuri prieštarauja Dievo Žodžiui, ir labai gerai, kad tai pripažįsti. Yra daugybė žmonių, kurie atvirai garbina stabus, užsiima magija ir pripažįsta, kad jų ritualai - magija ir stabų garbinimas. Šitie žmonės nė kiek nemeluoja, ir nematau reikalo jiems prieštarauti.

Bėdos prasideda tada, kai žmonės garbina stabus, užsiima magija, bet kitiems ir sau meluoja, jog laikosi Biblijos nurodymų. Tai baisus melas, Dievo Žodžio klastotė, prieš kurį turim kovoti.

Taip, Petras iš tiesų buvo uola, ant kurios Jėzus pradėjo statyti savo bažnyčią, bet negi tai reikškia, kad vienas Dievo Žodis panaikina kitus žodžius, tokius, kad Dievas negyvena žmonių rankomis statytose šventovėse, kad melstis reikia ne sinagogose ir gatvių kampuose, o kambarėlyje, akis į akį su Tėvu, kad draudžiama garbinti stabus, kad kiekvienas Jėzaus mokinys galime drąsiai stoti Tėvo akivaizdon, ne jokių tarpininkų kunigų?..

Tikrai, jeigu Jis būna ten, kur du arba trys susirenkame Jo vardu, tai kam dar kažkoks Senojo testamento tarpininkas, kam visa ši veltėdžių hierarchija?

Taigi melo bažnyčios argumentai labai menki, iš tiesų tai jokie argumentai - tik nenoras matyti Tiesos. Kaip sakė mano Mokytojas, girdėsite, bet nesuprasite, žiūrėsite, bet nematysite.

Anonymous2006-09-10 18:41

Skaityti , bet nesuprasti; klausyti, bet negirdėt;, žiūrėti, bet nematyti.Taip jau būna mūsų gyvenime. Kartais tik kelintą kartą skaitydamas, pradedi suvokti minties svarbą ir reikšmę. Todėl ir ne kiekvienas skaitydamas Šventąjį raštą, supranta , kas buvo pasakyta.Kiekvienas mato tai ,ką nori pamatyti. O kiti, dar ir tai, ką patogu kitiems parodyti.Bet , mūsuose jau įprasta, kad kiekvienas katalikas turi būti perskaitęs Bibliją…Juk taip svariai skamba:\" Ji užima deramą vietą mano bibliotekoje\"… Bet ar ji buvo bent jau vartyta, čia jau kitas dalykas…

<br>aralzero

Anonymous2006-09-11 14:06

Keisti dalykai dedasi su Biblijos skaitymu. Bibliją pirmą kartą skaičiau gal kokių 17 — 18 metų. Gerai atsimenu, kad kreipiau dėmesį į tas vietas, kurias mėgdavo išryškinti kunigai (tada dar tikėjau šv. bažnyčia), o gal ir mano šeimos auklėjimas pvz. apie nuodėmes, apie Dievo galybę-rūstybę ir išganymą.

<br><br>Vėliau dar buvo etapų, kai skaičiau Bibliją, bet kažkodėl tikrai nematydavau to, ką dabar matau, suvokiu, suprantu, išsiaiškinu.

<br><br>Ačiū Dievui, kad jis per Petrą ir kitus žmones leido suprasti, kad Biblija yra visai ne koks nors įsivaizduojamų nuodėmių ar pasakų rinkinėlis, o tikras vadovėlis, kaip gyventi, kaip elgtis, kas yra tikra. Labai įdomu, ne tik naudinga, atrasti savo gyvenimo ir Biblijos sąsajas.

<br><br>Iš savo patirties galiu tvirtinti, kad Bibliją reikia tesiog skaityti be išankstinės nuostatos, kad ji sunkiai suvokiama ir jos metaforos, palyginimai — yra kažkas neįkandama, užslėpta, paslaptinga.

<br><br>Tikrai man dabarir juokingai, bet ir grėsmingai atrodo knygyne išrykiuotos knygos kaip skaityti Bibliją, kaip ją suprasti. Bibliją reikia tiesiog skaityti ir ateis į galvą tai, kas turi ateiti, o ne tai, kuo gąsdina, ar riboja \\\"bobučių\\\" ir atsiet \\\"tarpininkų\\\" paistalai. Labai gera ir sveika iš jų išsilaisvinti ir suvokti, kad Biblija — labai gera ir lengvai skaitoma knyga.

<br><br>Rita

Petras2006-09-11 14:24

Tikrai, kada Rita pasakė, ir aš galiu patvirtinti, kad religijos profesionalai gąsdina Biblijos "sunkumu", "sudėtingumu". Neseniai internete skaičiau vieno gydytojo patarimus, kaip numesti antsvorį. Medicinos profesionalas aiškino iš savo varpinės: kadangi nutukimas - liga, tai ligos atveju reikia ne pačiam kažką daryti, bet kreiptis į gydytoją profesionalą.

Iš ko gyvens profesionalai, jeigu gyvenimo mėgėjai patys tvarkys savo gyvenimą?

Senajame Testamente yra daug istorijos pamirštų dalykų, kuruiems gal reikia papildomis savišvietos, o štai Naujasis Testamentas, ypač - keturios Evangelijos, yra labai aiškiai ir vaizdingai parašyta labai paprasta knyga labai paprastiems žmonėms.

Tai knyga, parašyta Tau.

Knyga, parašyta man.

Todėl jos niekam neperleisiu, jokiems ritualų virtuozams.

Anonymous2006-09-13 20:52

Dievo Zodi reikia skaityti, taciau svarbiau yra gerti PEPSI. :)

firestarter2006-09-20 17:49

Įdomus požiūris. Nemaniau, kad kas nors iš tikinčiųjų yra prieš bažnyčią. Net nusistebėjau. Gi visi buvome pratę nuo mažens vaikščioti į bažnyčią. Matyt, močiučių įtaka. Nesu jokios religijos fanatas, bet už tokį supratimą belieka žemai nulenkti galvą. Tik aš nuo jūsų visų skiriuos gal tuo, kad mano dievas ( o gal dievai) - bevardžiai, beformiai, bekvapiai. Ir Kristaus ar jo mokinių savo mokytoju nelaikau. Gyvenu ir ideologiją kuriuosi pats. Nesijaučiu niekam skolingas ar dėkingas kažkam kitam už gyvybę. Aišku, išskyrus savo tėvus. O Biblijos skaitęs nesu. Pastebėjau kažkur pas savo draugę namuose. Net susiviliojau paskaityti. Šiaip ar taip, į blogą neturėtų išeiti. Bet taip pat ir nemanau, kad atves į jūsų teisingą kelią.

Petras2006-09-22 09:15

Nėra religingų žmonių, kurie drįstų šokti prieš bažnyčią, nesvarbu - kokią. Bet tikėjimas ir religija nėra tas pats.

Visada atsirasdavo tikinčiųjų, kurie mėgino "gydyti", "reformuoti" šėtono bažnyčią, vienu metu buvo kilęs reformacijos judėjimas - jis užsibrėžė tikslą išplėšti šėtono hierarchiją iš jo nagų, bet pats užspringo magija ir užsižaidė šamaniškais ritualais.

Kas šėtono, tegu būna šėtono, kas pasaulio, tegu būna pasaulio, o kas Dievo, tas Dievo ir liks.

Petras

Rašyti komentarą

Tavo komentaras