BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kūčių testas stabų prasmėms atpažinti

Šiandien gavau du užburtus Kūčių plotkelius. Tikėjausi, kad juos magišku ritualu pašventino pats jo ekscelencija vyskupas, nes, šiaip ar taip, fetišas atneštas į laaaaabai svarbią redakciją. Bet, pasirodo, ne, šventino tik klebonas.
Bet tiek to. Draugams pasakiau, kad vieną plotkelį užbūrė vyskupas, o kitą - paprastas kunigas. Visi sutiko, kad vyskupo šventintas plotkelis atrodo gražiau ir turėtų būti skanesnis.
Užsikaičiau kavos ir pasakiau draugams, kad yra šventintos užkandos. Viena kolegė, pamačiusi mano vaišes, pasakė “tik ne dabar” ir išėjo kažkur, kitas kolega
pareiškė atvirai: “Man ta užkanda kažkokia baisi”. Pasakė jis labai tiksliai.
Kažkada ir man bažnyčioje
tėvų nupirktas Kūčių plotkelis atrodė kažkoks paslaptingas ir buvo sulipęs su neaiškiomis baimės. Man irgi atrodė, kad ritualais užburtas neraugintos duonos plokštainis yra Kristaus kūnas, o štai stalčiuje gulinti duona, kurią mums tėvai dalijo kasdien, atiduodami gal ir savąją dalį, tarsi nebuvo jokia šventenybė.
Viskas apvirto aukštyn kojomis.
Tikroji auka, kai motina mums aukojo skanesnį mėsos kąsnelį ar gabaliuką cukraus, kurių ji atseit “nemėgo”, religijos šviesoje pavirto beverčiu nieku.
Tikroji auka atseit yra ritualinė, kai iš tiesų neaukojama nieko.
Tikrasis valgumas yra ritualinis, kai nieko kaip ir nevalgoma.
Ir Evangelijos skaitymas geriau ritualinis, kai iš tiesų nieko neskaitoma - tik klausoma kunigo balso, bet nesuprantama žodžių.
O varge! Kada jie atsistos ant kojų?
Ką tik užėjo kita kolegė, aš ją prikalbinau padegustuoti kleboninės bei vyskupinės duonos ir užsigerti kava, ji pamėgino ir juokais pripažino, kad vyskupo šventinta kaip ir baisesnė.
- Bet ji skanesnė, - stengėsi juoktis, bet aš mačiau, kaip sunku jai buvo atsilaužti užburtos duonos ir užsigerti kava.
Aha, geras testas stabų baimėms atptikti!
Keli gabaliukai dar yra, kavos - irgi…
Nutvėręs tai vieną, tai kitą laisvesnę minutę, draugus testavau visą dieną.
Jie turėjo atskirti, kuris plotkelis vyskupo, o kuris - paprasto kunigo. Rimtu veidu sakiau, kad vyskupinis nedaug, bet truputėlį skanesnis.
- Lyg ir šitas… - abejodami sakė kolegos. - Taip, labai nedag, bet šitas skanesnis…
- Atspėjai! - sušukdavau visiems, o kitam dar ir paspausdavau ranką. - Atspėja toli gražu ne visi. Jūsų skonis puikus, nes skirtumas menkas.
- Skirtumas iš tiesų nedidelis, toks subtilus, - svarstydavo jie, šventai patikėję, kad vieną plotkelį gavau iš vyskupo, o kitą - iš paprasto kunigo.
Daugelis elgėsi labai panašiai, bet visiems buvo miela girdėti, kad jų skonis labai subtilus ir kad jie gudresni už kitus.
O štai Alvydas ant mano kabliuko kibo nenoriai.
Abu plotkelius paragavo, bet nepuolė stačia galva į subtilybes.
- Skonis tas pats, - konstatavo jis. - Miltai tie patys.
Bet po kurio laiko skirtumus pradėjo matyti ir jis:
- Nežinau, kuris vyskupo, o kuris kunigo, bet vienas truputį pilkesnis ir labiau limpa prie gomurio…
Po to jis pastebėjo, kad skiriasi plotkeliuose išspausti piešinukai:
- Kitas presas, kitas kepimas!
Kai žmogus patikėjo “matytais” skirtumais, jam pasakiau, kad kepimas ir presas tas pats - abu plotkelius atnešė vienas ir tas pats kunigas, abu juos paėmiau iš tos pačios krūvos…
Bet nebepadėjo!
Kai panorau atšaukti įtaigą, apmautas žmogus ėmė pulti… mane:
- Skirtumas yra, tik tu pats užprogramavai save ir nebematai, - mano įteigtą nuostatą gynė žmogus. - Pažiūrėk, vienas tikrai baltesnis, o kitas pilkesnis! Užsispyrei ir nenori matyti!
Kuriam laikui palikau jį ramybėje.
- Gerai, pamėginkim dar kartą, - pasakiau atėjęs pas jį po kokios valandos. - Štai du nedidelii gabaliukai. Dedu lygia puse į viršų, kad nematytumei piešinio. Labai nemakaluok, kad žinočiau, kuris nuo kurio plotkelio… Atskirk dabar, kuris pilkesnis, o kuris baltesnis?
Testuojamasis gerai įsižiūrėjo į padėtus gabaliukus.
- Šitas truputį pilkesnis,- pasakė po kurio laiko. - Taip, šitas pilkesnis.
Tada pasakiau, kad abu gabaliukai atlaužti nuo vieno ir to paties plotkelio. Nustebęs žmogus juos sudėjo ir pats pamatė, kad jie atitinka viens kitą.
- Tikrai!..
Jam tai buvo kaip ir atradimas.
Anksčiau įtegta nuostata išgaravo kaip dūmas.
- Tiesą sakant, iš pradžių nemačiau jokio skirtumo, - prisipažino jis po minutės. - Bet paskui man tarsi kažkas pasakė, kad skirtumą rasti turiu. Ir aš jį pradėjau matyti… Taip, dabar suprantu, kas mane apgavo.
Taip veikia ir hipnotizuotojų, ir ekstrasensų, ir būrėjų, ir kunigų, ir reklamos įtaiga. Žmonės ima matyti įteigtas vieno ar kito daikto savybes, daiktams ir ženklams jie suteikia kitą, “didesnę” prasmę, kurios iš tiesų nėra.
Kaip ir Alvydui, stabmeldžiams kažkoks vidinis balsas įsako, kad jie “turi matyti”.
Kad privalai, tai kaip nepaklusi?

Rodyk draugams

Komentarai (5)

Velniava2006-12-18 19:54

geras.man patiko.

Anonymous2006-12-18 20:08

Oi, ponas Petrai, vėl užsitrauksite "tikrųjų" katalikų nemalonę…Nors pats testavimas buvo labai smagus ir labai pamokantis.Dauguma mūsų esame labai patiklūs. O , be to , taip įtikinamai buvo paminėti ir kunigas, ir vyskupas.Nors visi puikiai žinome, kad tas plotkeles konvejeriniu būdu kepa davatkos ir jie visi vienoti, tik kad vaflinės paveikslėlis skyriasi. O kiek magijos įžvelgiama tame piešinyje… Naivūs mes ir patiklūs , o pagirti dar tikimės ,kad esame ir labai įžvalgūs. Juk, greičiausiai, ir aš bandyčiau spėti ,kuri plotkelė yra tikresnė ir " arčiau Dievo"…

aralzero

Anonymous2006-12-18 20:26

Pakankamai privargai, kol supylei straipsniuka.ilgokas.Ar jauti skoni?Ar uzuodi kvapus? Ka gali pamatyti? -Kas vyksta degtuko galvuteje? Kas daug kalba -nieko apie tai neismano, kas ismano nieko apie tai negali pasakyti.Gal su tais plotkeliais panasiai.

Petras2006-12-18 21:38

Tikrai, anonime, kai žmogų užvaldo stabai ar kita beprotybė, jis nieko apie tai pasakyti negali. Ir kam? Negi reikia pagrįsti absurdą? Ir kaip jį pagrįsi?

Anonymous2006-12-19 10:38

nuostabus atradimas man pačiam. Pastebėjau dar vieną dalyką. Kai jau pastebi skirtumą tarp plotkelių, tai jau negali jo nebematyti. Bet kad vienodus palaikiau skirtingais - faktas :)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras