BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ko nematys sektantas

Sektantai mato pasaulį truputį kitaip, nei laisvi žmonės. Tai mums nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad jų smegenys “išplautos” ar kažkokiu būdu “sunaikintos”. Tačiau kolektyvinės nuomonės poveikis žmogaus mąstymui būna akivaizdus.


Pakalbėkime apie vieną pavojų, dėl kurio perspėjo Jėzus: žiūrėsite, bet nematysite, klausysite, bet negirdėsite. Štai tik keletas atvejų, su kuriais susidūriau, liudydamas apie Jėzaus darbus savo gyvenime.


Rašydamas apie religinį žmonių susiskaldymą, sykį pacitavau Jėzaus žodžius, kuriais jis meldė Tėvą, kad visi jo mokiniai būtų VIENA. Nežinau, kas atsitiko, bet pamiršau įdėti eilučių nuorodą. Keletas sektantų palaikė Evangelijos citatą mano žodžiais, todėl puolė lyg įsiutę liūtai. Norėdamas apsiginti, nurodžiau kitus Jėzaus žodžius, įdėjau nuorodą, bet vienas sektantas ir toliau puolė mane. Jis įsibėgėjęs nematė, ką iš tiesų puola.


Pacitavau Jėzaus žodžius, kuriais jis uždraudė priesaikas. Radau tokį komentarą: “Petrai, kuo tu bijai priesaikų?” Komentatorius irgi nematė, kieno tai žodžiai, nors eilučių nuoroda šį sykį buvo.


Sakote, taip elgiasi nepastabūs žmonės ar neišmanėliai, kurie nesupranta Biblijos eilučių žymėjimo? Sykį radau vieno teologo ir nedidelės sektos vadovo pamąstymą: “Negaliu pritarti Petro nuostatai nieko žemėje nevadinti tėvu”. Negalėjau įtikinti, kad jis kritikuoja ne mano  nuostatą, bet paties Jėzaus žodžius.


Vienos sektos susirinkime mačiau kuriozinį atvejį. Sektos liudytoja pasakojo, kaip ji žiūrėjusi į prasigėrusius alkoholikus ir ėmusi dėkoti Dievui už tai, kad esanti tvarkinga krikščionė, o ne kokia girtuoklė. Tiesiog perkelta į šias dienas Jėzaus papasakota situacija, kaip fariziejus žiūrėjo iš aukšto į nusidėjėlį muitininką ir dėkojo Dievui už tai, kad jis fariziejus, o ne kažkoks muitininkas. Naujųjų fariziejų susirinkimas nuolankiai klausėsi ir linkčiojo galvomis… Kai tą atsitikimą įdėjau tarp savo liudijimų, mane iškart puolė keli sektantai.


“Kodėl tu jiems negali atversti knygos ir pirštu parodyti, kad tai yra ne tavo, o Jėzaus žodžiai?” – sykį paklausė mano sūnus. Paklausiau jo patarimo ir vienam, atrodytų, liberaliam sektantui parodžiau Mato Evangelijos šeštojo skyriaus eilutes:


“Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.


Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.


Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo”.


Žinojau, kokios tai skaudžios eilutės visų sektų nariams, įskaitant katalikus. Man buvo įdomu pažiūrėti, kaip į jas reaguos žmogus, vaidinantis liberalų ir “neformalų” sektos narį.


Liberalusis sektantas ėmė rangytis lyg kepamas ungurys. Norėjo atversti ir man parodyti kažkokį Pauliaus laišką, kuriame esą nurodoma melstis kitaip, minioje, nuolatos kartojant maldos žodžius. Bet aš neleidau, prašiau pirma paskaityti ir patvirtinti, kad tai – paties Dievo nurodymas melstis ne šventykloje ir ne minioje.


Nuolatinis sektos lankytojas taip ir neįstengė įvykdyti prašymo.


Kyla klausimas: kodėl religingi žmonės Raštą skaito, tarsi ant jo būtų uždėtas tinklelis, kuris vienas eilutes uždengtų, o kitas paliktų neuždengtas? Kodėl jiems itin sunku perskaityti draudimą melstis minioje, nuolatos kartojant maldos žodžius?


O kas liktų iš sektos, jeigu ji neužsiimtų negilios hipnozės seansais, t.y. visi minioje neatlikinėtų monotoniškų ritualų ir nekartotų maldos žodžių arba giesmių? Kaip ji uždėtų ant Rašto šydą, kuris vienas eilutes uždengtų, o kitas paliktų neuždengtas?


Jėzus buvo teisus. Šiuolaikinis mokslas patvirtina, kad žmogų galima padaryti aklą, inkvizicijos replėmis neišlupant jo akių, kurčią, smailiu budelio įrankiu neišduriant jo ausų.


Jeigu tuo netikite, atsakykite į vieną klausimą: kas turėjo atsitikti su žmogaus mąstymu, jeigu jis, tikėdamas į gailestingąjį Viešpatį, savo Viešpaties “vardu” įsteigė religinę organizaciją žmonių kankinimui bei žudymui? Negi paties inkvizitoriaus akys buvo išluptos ar ausys išbadytos, kad jis žiūrėdamas nematė ir klausydamas negirdėjo savo Viešpaties žodžių apie gailestingumą?


Spėjama, kad inkvizitoriais tapdavo sadistinių polinkių turintys vienuoliai, bet labai tikėdama, kad jie su savo iškrypimais nebūtų nuėję taip toli, jeigu ne priklausomybė uždarai sektai ir paklusimas vyraujančiai grupės nuostatai. Socialinės psichologijos mokslas yra surinkęs nemažai žinių, kaip grupinis mąstymas paveikia individo mąstyseną.


Gerai, jeigu grupė pakankamai nuosaiki. Bet jeigu ji patrauks į nuodėmę, atsilaikyti prieš grupinę klaidą bus itin sunku net tada, kai žmogus bus verčiamas daryti katalikų inkvizicijos ar kokį kitą nusikaltimą.


Apie konkrečius psichologinius mechanizmus – šiame straipsnyje.


Rodyk draugams

Komentarai (7)

Anonimas2006-01-11 09:43

Negalėdavau suprasti, kodėl vieni žmonės tą pačią Bibliją perskaito vienaip, kiti - kitaip, susiskirsto ir mušasi. Man vis atrodė, kad Biblija yra neaiški. Bet kai kurios eilutės tikrai aiškiai parašytos…

Petras2006-01-11 10:24

Biblija žmonių neskaldo.

Jeigu žmonės įsikalė nuostatą garbinti "šventąjį tėvą" ir paklusti jam, jie nebematys Biblijos eilučių, draudžiančių ką nors žemėje vadinti tėvu, nebegirdės Dievo tvirtinimo, kad visi turime vieną Tėvą, o patys esame broliai.

Po tokio parengimo jie, gavę "šventojo tėvo" įsakymą, gali patraukti į "šventąjį" karą prieš protestantus, žydus ar kitus savo brolius.

Kuo čia dėta Biblija?

Anonimas2006-01-11 11:38

Parasyciau, bet vel imsi redaguot:) tu kaip visada, Petrai, teisus.

Pasirasyk sau komentara uz mane.

Linas

Anonimas2006-01-11 17:10

Žiūriu, ir Linas tavo puslapyje nebesispjaudo. O juk buvo tave ir prakeikę… :))

Radai gerą būdą pritildyti interneto chuliganus. Bet padorią diskusiją būtų įdomu iš šalies skaityti…

Anonimas2006-01-11 18:26

Deja, ne visi gali dalykiškai diskutuoti, nagrinėdami ir kritikuodami kūrinį, bet neužgauliodami autoriaus. Ko gero, tai susiję su fariziejišku mąstymu… Kaip ten bebūtų, jų neatkalbėsim nuo įpročio.

Dabar jie gali spjaudytis, kiek tinkami. Įvardį "tu" pakeičiu įvardžiu "aš", ir nešvarumai grįžta ten, iš kur būna išėję.

Redagavo Petras 2006-01-11 19:02

Anonymous2007-04-28 10:38

piras dalykas yra malda būryje-nelaimės atrveju ir pan.-kitas—-maldos mišių metu.tai visai DU SKIRTINGI DALYKAI,KURIE SKIRIASI NUO VAIDYBINIO MELDIMOSI.NUO NORO PASIRODYTI.o be to-kas uždraus eit melstis į Dievo namus?jo namų kamputyje?kvailystė.jei mus tai priartina prie Dievo-nėra ko tyčiotis iš katalikų bažnyčios.absurdas.kas laikytų šventas mišias namie?marazmas ir dar sykį marazmas.na gerai…tarkim aš pasiimsiu duonos ,vyno ir konsekruosiu savo kambarėlyje Jėzaus kūną ir kraują….kaip čia atrodytų dievo akimis žiūrint?ir sakė Kristus…kad atsiras daug netikrų pranašų,kurie kreips tik į save tam,kad pateisintų savo piniginės ir ambicijų peripetijas

Petras2007-04-28 19:45

Beveidi katalike, Dievo akimis žiūrint, didžiausias marazmas yra statyti "Dievo namus", konservuoti ar konsekruoti ten kažkokias mišias, garbinti stabus ir laužyti kitus Dievo įsakymus. Jeigu parapijos kunigas leidžia, kada nors paskaityk Šventąjį Raštą. Tada sužinosi, kad prieštarauji Naujajam testamentui ir vadini marazmais Jėzaus nurodymus.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras