BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kas žinotina apie nuostatas

Nuostata – tai įsitikinimas ir jausmas, kurie parengia tam tikru būdu reaguoti į daiktus, žmones ir įvykius. Šiuolaikinė psichologija sako: jeigu tikime, kad koks nors žmogus yra niekšas, tai galime jausti jam antipatiją ir elgtis su juo nedraugiškai.

“Pakeiskite žmonių mąstymo būdą ir reikalai pasikeis”, - sakė kovotojas už piliečių teises Pietų Afrikoje Stele Biko.

Perėmęs Kristaus nuostatas, tu gali elgtis taip, kaip elgtųsi Kristus. “Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai”, - sakė pats Mokytojas.

Nuostatos ir elgesys

Daugybė XX a. 7-ajame dešimtmetyje atliktų tyrimų privertė suabejoti idėja, kad, pasikeitus nuostatoms, gali pakisti elgesys. Be to, tiriant žmonių nuostatas apgavysčių, bažnyčios ir rasinių mažumų klausimais, paaiškėjo, kad žmonių kalbos dažnai skiriasi nuo veiksmų.

Beveik prieš du tūkstančius metų apaštalas Paulius prisipažino: Aš nesuprantu savo paties veiksmų, nes aš darau ne tai, ką noriu, o kaip tik tai, ko nenoriu”.

Tai žinodamas, Kristus visus perspėjo; “Ne kiekvienas, kuris man sako: ‘Viešpatie, Viešpatie!’ įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje”.

Tai gal nuostatos – tik tušti žodžiai? Psichologų tyrimai, atlikti XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmetyje, patvirtino, kad tarp slaptų minčių ir viešų poelgių, charakterio ir elgesio, mąstymo ir veiklos yra glaudus ryšys.

Kada veikdami vadovaujamės savo nuostatomis?

Kai išorinė įtaka yra labai maža. Socialinis spaudimas gali sutrikdyti ryšį tarp mūsų nuostatų ir veiksmų, paveikdamas arba tai, ką mes sakome, arba tai, ką mes darome. Politikai prieš rinkimus bijo imtis skausmingų reformų, nors žino, kad jos reikalingos, jausdamas moralinį draugų spaudimą, paauglys gali pradėti rūkyti, nors pats to nenori. Aplinka gali priversti žmogų išsižadėti savo mylimų draugų.

“Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi”, - pažadėjo Mokytojas, žinodamas, koks spaudimas laukia jo mokinių.

Kai nuostata yra svarbi konkrečiam veiksmui. Žmonės atvirai pripažįsta bendrąsias nuostatas, kurios nesiderina su jų elgesiu. Jie skelbia meilę, o skleidžia neapykantą, šlovina sąžiningumą, o sukčiauja mokėdami pajamų mokesčius, vertina sveikatą, o patys rūko ir nesimankština. Tačiau nuostata tam tikro konkretaus veiksmo atžvilgius skatina veikti. Jei turi nuostatą kasdien paaukoti vargšams, tikėtina, kad taip ir elgsies.

Kai nuostata gerai įsisąmoninta. Kai mes nemąstydami elgiamės taip, kaip įpratę, arba kai tenkiname socialinius lūkesčius, nuostatos neveikia. Jei kas nors pažadina mūsų savimonę, mes esame ištikimesni savo įsitikinimams. Nustatyta, kad dažniau kartojama nuostata greičiau ateina į galvą, o ta, kuri greičiau prisimenama, labiau veikia mūsų elgesį. Žinodami, kuo tikime, ir suvokdami šio tikėjimo įtaką savo elgesiui, tikriausiai būsime ištikimi sau.

“Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėt į pagundą, nes dvasia ryžtinga, o kūnas silpnas”, - mokė budrumo Kristus.

Ir elgesys veikia nuostatas

Susidarius tam tikroms sąlygoms, žmonės stoja už tai, kuo tiki. Tačiau yra ir kitas dėsningumas: žmonės pradeda tikėti tuo, ką daro. Yra daug mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad elgesys formuoja nuostatas. Panagrinėkime du.

Kojos tarpduryje” teorija. Per Korėjos karą Kinijos komunistų lageriuose kalinti amerikiečių kareiviai grįžo į namus įtikinti, kad Azijai reikalingas komunizmas. Grobikai nenaudojo smurto, bet pamažu siekė, kad belaisviai bendradarbiautų. Iš pradžių belaisviai sutikdavo atlikti menkus nurodymus ir už tai gaudavo lengvatų, vėliau jie kalbėdavo per radiją arba atlikdavo melagingas išpažintis, vėliau pradėdavo šnipinėti bičiulius ir tapdavo įsitikinusiais komunizmo šalininkais.

Išvada paprasta; norint, kad žmonės sutiktų dėl didelių dalykų, reikia pradėti nuo mažų ir laipsniškai juos didinti. Būkite atsargūs su žmonėmis, kurie jus norės taip išnaudoti! Ši vištos ir kiaušinio taisyklė, kai veiksmai skatina nuostatas, kurios skatina veiksmus, lemia elgesio plėtotę. Vieną kartą susigundžius, kitą kartą sunkiau atsilaikyti.

“Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, godumas, piktumas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė. Visos tos blogybės išeina iš žmogaus ir suteršia žmogų”, - perspėjo Kristus.

Laimei, elgesį keičia ne tik blogos, bet ir geros nuostatos. Eksperimentai parodė, kad žmogų, kuriam padarome gera, pradedame labiau mėgti. Mes mylime žmones ne tik dėl to, kad jie mums daro gera, bet ir dėl to, kad mes jiems darome gera. Jeigu su nemylimu vaiku imsi elgtis kaip su mylimu, vaikas taps mylimas. Jeigu su Kristumi elgsies kaip su draugu, jis taps tavo draugu.

Atliekamas vaidmuo veikia nuostatas. Perėmę tam tikrą socialinį vaidmenį, žmonės ima elgtis taip, kaip reikalauja vaidmuo. Sutuoktiniai elgiasi kaip sutuoktiniai, studentai perima kitų studentų elgseną. Eksperimentai nustatyta, kad ir laboratorinėmis sąlygomis, įsijautę į kalinių ar prižiūrėtojų vaidmenį, eksperimento dalyviai ima elgtis kaip kaliniai ar prižiūrėtojai.

Lengviau metusiam gerti ir rūkyti, kai jis įsijaučia į nerūkančiojo ir negeriančiojo vaidmenį. Jei nori greičiau tapti tikru Kristaus mokiniu, pasisakyk esąs jo mokinys.

Juk pats Mokytojas ragino Jį išpažinti viešai: “Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir Aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje”.

Išvados

Tik praktikuojamas Kristaus mokymas, tik gyvenimo būdu tapusi krikščionybė gali duoti vaisių.

Jeigu nuspręsi per vieną dieną pakeisti visą savo gyvenimą, gali nepasisekti. Pradėk nuo mažų dalykų, pamažu, bet atkakliai perimdamas vieną po kitos Kristaus nuostatas, ir pats Kristus pradės keisti tavo gyvenimą.

Stenkis suprati ir priimti kuo daugiau konkrečių Kristaus nuostatų – jos yra tavo atgimimo garantas.

Išpažink Kristų viešai ir stenkis elgtis taip, kaip privalu elgtis Kristaus mokiniui. Taip ir sakyk: “Aš – tiktai mokinys. Aš – jau mokinys”.

Rodyk draugams

Komentarai (5)

kinder2005-09-21 13:00

Patinka Petrai, man tavo pamąstymai. Mėgstu mąstančius žmones.

Tačiau šįkart man tavo išvados atrodo silpnokos. Jeigu tu radai savo išgelbėjimą per Jėzų, ar tai reiškia, kad tai yra vienintelis kelias? Prikibau dėl "tik".

Argi Dievas sugalvojo, kad iki jo galima ateiti vieninteliu keliu?

Kartais jauti, kaip tave kažkas veda, kodėl manai, kad tai Jėzus, galbūt tave veda pats Dievas, kaip kad Jėzų jo keliu vedė Dievas. Jis ir pats sako, kad pakluso Dievo valiai.

Jėzaus išgalbėjimas žmonijai buvo tai, kad jis parodė, jog atsidavė Dievo valiai ir stebuklai tapo įmanomi.

Jėzus - Dievo sūnus? Bet argi mes - ne? Juk pats Jėzus mokė melstis "Tėve MŪSŲ".

Mes esam tokie pat Dievo sūnūs kaip Jėzus. Mes galime būti tokie, kaip jis. Prisiimkime atsakomybę sau, o ne laukime, kol kažką "už mus" atliks Jėzus, kai atsiduosime jo valiai. Pripažinimas, kad pats nieko negali, o tik atsiduoti kito valiai, mus paralyžuoja.

Petrai, matau, kad mūsų požiūriai stipriai skiriasi, tačiau tai ir yra kelias iškristalizuoti savo įsitikinimus. Aš ne kovoju už savo įsitikinimus, o ieškau tiesos. Kitiems ir sau.

Petras2005-09-21 14:03

Aš nežinau, kiek yra kelių pas Dievą. Pats žinau tik vieną.

Nieko negalėti ir atsiduoti kito žmogaus valiai - vergovė. Pripažinti, kad nieko negali ir atsiduoti Dievo valiai - kelias į laisvę. Eidami tuo keliu, išsigelbsti daugybė alkoholikų, narkomanų, lošėjų, rūkorių, nutukėlių, nerimo kamuojamų ir kitų kažkieno priklausomybėn papuolusių žmonių. Aš - vienas iš jų.

Mano tikėjimas - ne išmąstytas, ne teologiškai įrodytas, bet paprasčiausiai patirtas. Kai prasigėriau ir nusiritau į patvorį, Jis mane pakėlė ir vėl pastatė ant kojų. Norit tikėkit, norit - ne, bet Jis sugrąžino netgi pragertą karjerą (neskaitant visų kitų dalykų). Apie tai - šie mano liudijimai bei straipsniai.

Man nelabai svarbu, ar kiti tiki Dievo man padarytaios darbais. Jėzus nurodė pasakoti, kokių darbų man padarė Dievas - aš tai ir darau. Kai manimi netiki, nusivalau dulkes nuo kurpių ir einu toliau.

"Padėjai sau - padėk ir kitiems", - sako anoniminiai alkoholikai. Bet per jėgą nepadėsi niekam.

Todėl niekam nesisiūlau - tik liudiju. Straipsnį apie nuostatas išbandžiau savo kailiu. Veikia.

Tačiau kas nenori - bandyti nebūtina.

ukla2005-09-21 15:49

šaunuolis tu esi, Petrai. Kad patikėjai Dievu. Kad padavei jam ranką, kai jis priėjo prie tavęs…Ir kad dabar liudiji. Labai trūksta tokių liudijimų šiais laikais.

Aš irgi esu jo prikelta, todėl ilsiuosi skaitydama tavo pasakojimus. Gal ne su viskuo sutinku, nes einame skirtingais takais, bet į tą patį tikslą.

insekta2005-09-21 16:24

idomus tamstos blogo pavadinimas…

Anonimas2005-09-22 08:23

Labai teisingai čia buvo pastebėta, kad visi einame skirtingais keliais, bet visi… į tą patį tikslą.Vieni jaučiamės vedami, kiti manome, kad patys tvirtai žengiame. Bet , manau, kad visi suklumpame, tik keliamės skirtingai: arba panarinę galvą, ieškome , akmenuko- kaltininko,kuris mus parklupdė, arba pakėlę galvą, ieškodami kelio tęsinio.Svarbu, kad einame.Svarbu,kaip einame.Svarbu, kur einame.

aralzero

Rašyti komentarą

Tavo komentaras