BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kapai neišlygina

Mes ėjome per kapus ir skaitėme užrašus: gydytoja, mokytojas, inžinierius, kunigas…


Nejučiom kilo klausimas: kokią ligą pagydys ši mirusi gydytoja, kokio dalyko išmokys palaidotas mokytojas, kokį agregatą pataisys iškeliavęs inžinierius, kokį ritualą atliks užkastas kunigas?


Perėjome visas kapines, bet neradome nė vieno palaidoto kolūkiečio, santechniko, valytojos, sanitaro ar kito mažo žmogelio.


Nuo to atradimo pasidarė linksma.

Rodyk draugams

Komentarai (5)

Anonimas2005-10-24 09:13

Tuštybė nepaleidžia žmogaus ir kapuose. Paminklas tuštybei turi būti kuo didesnis.

Anonimas2005-10-24 09:31

Tikrai, paminklas tuštybei būna kuo didžiausias.O meilė ir atminimas nėra teisiogiai proporcingas didingam paminklui…Juk prisiminimas lieka širdy, o nesudedamas į akmenį… Vaikštant po kapus, prisimeni žmones, štai čia palaidotas anglų kalbos mokytojas, sako labai geras žmogus buvo, čia geras santechnikas, kurio darbais dar džiaugiasi žmonės, čia gera kaimynė, kuri dalindavo mums , vaikams , saldainius… o čia piktas kaimynas, kurį erzino mūsų vaikiški dukimai po jo langais…Net nereikia tų užrašų - čia mokytojas-čia gydytojas…Visi mes esame lygūs, tik prisiminimai apie mus lieka įvairūs.

aralzero

Anonimas2005-10-24 10:15

Kita sios tustybes muges puse: paminklus juk ne patys mirusieji sau statosi, o ju artimieji. Abejoju, ar kuris mires zmogus , pavyzdziui, inzinierius, pageidavo, akd ant jo paminklo butu parasyta specialybe.

Tai kieno gi tai tustybe: gyvuju, kurie egoistiskai verkia mirusiuju, kurie stato paminklus tokius, kad zmones ivertintu.

Kai pries daugiau nei desimtmeti mire mano jauna mama, o po keliu menesiu tetis, nuejusi uzsakyti paminklo, turejau labai arsiai susiremti su paminklu meistru: kai pasakiau, kad forma turi buti pabai paprasta, asketiska, nebuvo vaikinas labai patenmkintas. Bet kai grieztai paaiskinau, jog ant paminklo nereikia israizyti jokiu ornamentu, roziu, nuluzusiu medziu, jam labai nepatiko. Reikalavau, tik mazass kryzelis — ir viskas. Kaip jis neresi is kailio noredamas irodyti, kad bent spinduliukai prie kryzelio butu labai grazu — visi juk deda. Aciu Dievui, paminkliukas mano tevams atminti isejo labai paprastas, toks, kokio issireikalavau.

Suprantu, kad siuo atveju paminklu mestrui irgi reikia gyventi, todel uz kiekviena spinduliuka — papildomas litukas, bet zmogu, kuris labai galisi savo mirusio artimojo, lengva paveikti — ikalbeti, pateikti pavyzdiu, kaip daro visi kiti mylintys artimieji, kad tikrai irodyti (tik/bent) paminklu, kad mirusiji mylejo.

Rita

Petras2005-10-24 10:34

Tikrai, paminklas gali būti naudojamas ir kaip kompensacija nemylėtam ar nepakankamai mylėtam žmogui. Ko nepasakėme žodžiais, kai buvo laikas, nutašėme iš akmenų po laiko.

Tuštuma, kurioje žmogus gyvena, sunkiu granito luitu užgula kapą.

ukla2005-11-02 10:17

pastarosiomis dienomis ir aš turėjau progą pavaikštinėti po kapines. Iš tikro radau mokytoją, profesorių…..Pagalvojau, ar labai svarbu Dievui KUO mes buvome, gal Jam svarbiau vis tik KOKIE buvome….. Tik mūsų puikybė nenori to pripažinti. Mes ir po mirties norime būti …kažkuo

Rašyti komentarą

Tavo komentaras