BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kaip išblaivėme Lietuvą

Sykį
mes sėdėjome kavinėje ir svarstėme, kaip išblaivyti Lietuvą.
Kaip tik artėjo Motinos diena, ir mano pusbrolis Pranius pasiūlė
surengti Motinos dieną be alkoholio.

- O
jei atvažiuos svečių? - nusigandau.

- Tai
tokia akcija… - svarstė pusbrolis. - Galime kreiptis į šalies
vadovus ir tautą, kad jie paragintų Motinos dieną praleisti be
alkoholio.

- Čia
jau geriau, - nusileidau.

- Galėtume
sukurti kreipimosi tekstą ir pakviesti prisijungti prie mūsų
visuomenines organizacijas…

- Visai
neblogai… Paskelbti viešai!

- Artėja
graži pavasario šventė – Motinos diena. Šiais metais
gegužės
pirmąjį savaitgalį turėsime net 5 išeigines dienas. Būtų
gerai, jei šias dienas praleistume sveikai ir turiningai. Todėl
mūsų iniciatyvinė grupė organizuoja akciją „Motinos diena
- be alkoholio” ir kviečia šiomis dienomis atsisakyti
alkoholio… - mano pusbrolis ėmė balsu svarstyti kreipimosi
tekstą.

- Puiku!
- pagyriau jį. - Iniciatyvinė grupė… Ar ne geriau būtų:
piliečių iniciatyvinė grupė? Pilietiškiau.

- Tegu
būna piliečių, - sutiko Pranius. -
Laikas
keisti tradiciją praleisti šventes prie šventinių stalų su
alkoholiu. Renginių pasiūla per tokias šventes kaip Motinos diena
turėtų būti didesnė. Šeimos, gyventojai galėtų dalyvauti
pramoginiuose
renginiuose: koncertuose, iškylose, žygiuose,
varžybose, talkose ir kt.

- Šaunuolis!
- netvėriau kailyje. - O kas tie kt?

- Kas
nors kitkas.

- Pavyzdžiui
– kas?

Tuo
metu į kavinę užėjo mano bendrapavardis Alius Sakinis.

- Alius
Sakinis! - sušuko Pranius.

Niekada
nemaniau, kad Alius Sakinis yra kitkas. Bet jis iš tiesų buvo
kažkoks kitoks. Veidas pablyškęs, žvilgsnis pablausęs. Atėjo ir
nieko nesakęs atsisėdo.

Buvo
matyti, kad jis labai pagiringas.

- Kaip
išblaivyti Lietuvą? - paklausė mano pusbrolis, nė neįtardamas,
kad mina Aliui ant skaudamos vietos. - Kaip tu manai?

- Nežinau…
- atsiduso Alius.

- Mes
rengiame Motinos dieną be lašo alkoholio.

Alius
Sakinis krūptelėjo. Neseniai mirė jo motina, o jis tuo metu taip
užgėrė, kad nedalyvavo laidotuvėse. Bet mano pusbrolis Pranius to
nežinojo.

- Tai
tokia akcija, - toliau pliauškė pusbrolis. - Jei Lietuva ir toliau
taip gers, tai visi lietuviai išsižudys.

- Tai
jau tikrai – savižudybė… - susimąstęs pasakė Alius. - Aš
apie tai galvojau.

- Įsivaizduoji?
Nė vieno tautiečio! - įsijautė Pranius. - Liks Lietuva, o aplink
– nė vieno lietuvio.

- Kaip
tik sapnavau, kad aplink mane – nė vieno žmogaus, - nusipurtė
mano bendrapavardis Alius Sakinis. - Visi nuo manęs pabėgo ir
kažkur išsislapstė. Pabundu aludėj prie stalo, o aplink nieko
nėra, tuščia aludė ir visas miestas.

- Baisu,
a ne? - pliauškė Pranius. - Reikia blaivyti tautą.

- Šeimos,
gyventojai galėtų dalyvauti pramoginiuose renginiuose:
koncertuose, iškylose, žygiuose, varžybose, talkose ir kt., -
įsiterpiau.

- Kur
aš čia rasiu koncertą, - susimąstęs numykė Alius. - Varžytis
per senas.

- O
kaip kitaip išblaivysi Lietuvą? - supyko Pranius. - Štai mes su
pusbroliu imamės patriotinės iniciatyvos, o tu prieini ir sakai:
kur aš rasiu koncertą, varžytis per senas… Per tokius kaip tu
Lietuva eina velniop!

- Tai
jau tikrai… - dar labiau susigūžė Alius. - Šmikis aš
paskutinis.

- Ir
ką tu siūlai daryti? Kaip išblaivyti Lietuvą? Palikti kaip buvo?

- Ne,
toliau taip negalima, - pasakė Alius ir kažkodėl apvertė bokalą
aukštyn dugnu.

- Tai
tu pritari akcijai?

- Taip,
pritariu. Seniai reikėjo.

Pamatęs
Alių, priėjo arčiau padavėjas.

- Kaip
visada? - paklausė jis familiariai.

- Ne,
puoduką kavos, - atsakė Alius.

- Ko?
- nenugirdo padavėjas.

- Kavos…
Ne, geriau puoduką arbatos.

- Arbatos?
- pagyvėjo padavėjas. - Su romu ar brendžiu?

- Su
mineraliniu.

Padavėjas
kiek pastovėjęs nuėjo.

Mes
nežinojome, ką sakyti.

- Tai
pasirašysi? - Pranius pagaliau pertraukė tylą.

- Ką?

- Atsišaukimą
į tautą. Jau sakiau - mes su pusbroliu rengiame akciją ir
kviečiam sutikti Motinos dieną be alkoholio. Prie mūsų turėtų
prisidėti Seimas, Vyriausybė, visuomeninės organizacijos ir
kiti.

- Kiti
- tai aš? Aš jau prisidedu.

- Pasirašai?

- Ne.

- Tai
kaip išblaivysi Lietuvą?

- Labai
paprastai. Aš nebegersiu.

- Visai?
- pasibaisėjau.

- Manau,
kad taip.

- Durnystė,
- numojau ranka.

- Kas
iš to, jeigu tu vienas negersi, o visa Lietuva gers toliau? -
įsikarščiavo pusbrolis. - Reikia žiūrėti plačiau, toliau
savo nosies!

- O
kas man iš to, jeigu visa Lietuva nebegers, tik aš vienas gersiu
kaip gėręs? - atkirto Alius Sakinis. - Kam man gyvenimas, jeigu
prisilakęs vėl gulėsiu kaip kiaulė?

Neturėjome
ką pasakyti, nors puikiai supratom, kad Alius nusišneka. Maniau –
pagiringas, akys dar apsiblausę, ant smegenų užėjo atgailos rūkas.
Bet jis tikrai išgėrė arbatą su mineraliniu, nieko daugiau
neužsisakė, nė šimto gramų, užsimokėjo ir išėjo pro duris
lauk. Nuo to sykio niekas jo nebematėme geriančio. Manėme –
geria vienas, bet ir svyruojančio niekas nepastebėjo.

O
tada mudu su pusbroliu Praniumi likom sėdėti sutrikę. Po Aliaus
akibrokšto neturėjome ką sakyti.

- Dar
po vieną! - pagaliau susiprato Pranius.

Išgėrėm
po vieną, po to pakartojome dar ir sutvarkėme tekstą. Tekstas
išėjo neblogas.

Kitą
dieną Pranius jį išnešiojo redakcijoms ir buvo sutiktas labai
supratingai, pagarbiai. Vienas laikraštis mūsų pareiškimą
įsidėjo į pirmąjį puslapį. Po juo jau buvo daugybė visokių
garsių pavardžių. Nebuvo tik Aliaus Sakinio parašo.

Nuo
to sykio su Alium nenoriu turėti jokių reikalų.

Mano
galva, jis per daug kategoriškas.

Mudu su pusbroliu nuo mažo jaučiame polinkį įvairioms patriotinėms akcijoms.

Rodyk draugams

Komentarai (12)

aralzero2008-04-10 10:44

geras :)). Svarbu parodyti iniciatyvą, atkreipti tautiečių ir visų svarbių orbanizacijų dėmesį…ir tada galima ramiai gerti…Na, o kas nusprendė negerti, tai čia jau jo bėda, kad nusprendė patyliukais ir visam laikui.Viskas turi būti gražu, o ne taip kaip Aliui Sakiniui. Jokių patriotinių šūkių,jokios pompastikos. Neįdomu.

deimantukas2008-04-10 14:07

Vilniuje viešąjame transporte mačiau tokį man keistą užrašą-"Nepragerkime Lietuvos"ar panašiai.Kažkaip lyg ir norėtųsi pataisyti jį į "Negerk ir neprasigerk,žmogau",bet jaučiu,kad aš neteisus.

Petras2008-04-10 14:14

Galėjai parašyti: nebegeriu. Būtų teisingiausia.

Deepblue2008-04-10 16:13

gražu kad kažkas kažką bando padaryti, bet nauda iš to tik kad gražu. mano manymu tokių akcijų veiksmingumas lygus 0, ar sumažėjo geriančių uždraudus reklama? ar kas nors metė rūkyti pamatęs užrašą ant cigarečių pakelio? labai abejoju, bet vistiek gražu.

deimantukas2008-04-10 16:35

Galėčiau ne tik visur prirašyti ant sienų,kad negeriu,bet ir eiti ir visiems girtis ir šaukti,kad "aš negeriu".Buvo toks laikotarpis,kai norėjau tą daryti.Dabar man gerai ir tyliai negerti.Būsiu savikritiškas-tai ko gero kvepia egoizmu.Pats negeriu,gyvenu gerai,o kitiems nepranešu :-).

Petras2008-04-10 17:02

Muilo burbulas tik todėl gražus, kad tuščias.

deimantukas2008-04-10 19:54

Kaip prisimenu,Mama maldaudavo negerti,nes atvažiuos giminės į pokylį,bus jos labai rimtų pažįstamų,nes aš,prisigėręs,prikrėsdavau šunybių ir visiems sugadindavau nuotaiką ir vakarą.Sakydavo,negerk dėl manęs.Tai buvo panašu į akciją,kad kitiems nebūtų negera.Ištverdavau.Negerdavau.Vakarėlis praeidavo gerai,bet tik ne man.Man jis būdavo tarsi išbrauktas iš gyvenimo.Bet jau po to tai atsigriebdavau.Atsigriebdavau už visas kančias ir savo sielos diskomfortą,kurį patyriau per vakarėlio abstinenciją,kad tik kitiems jo nesugadinti.
Taigi akcijose įžvelgiu kažką netikrą ir nenuoširdaus.Po jomis visada kažkas slypi.Kai parduotuvėj pamatau užrašą"Akcija"-visada atkreipiu dėmesį ir beveik visada prieinu arčiau.Velniškai pasidaro įdomu,-kaip dabar mane nori apgauti.Ir ne būtinai dabar,šią akimirką-mano galva"Akcija"-puiki investicija.O gal kažkas užkibs.

Petras2008-04-10 20:14

Nežinau, ar Deimantukas yra skaitęs Evangeliją, bet jis kalba apie "egoizmą", kurį propagavo Mokytojas. "Veidmainy, pirmiau išsikrapštyk rąstą iš savo akies", - sakė jis tautos auklėtojams, ir Jo žodžiai puikiausiai tinka šių dienų "blaivybės", "doros" ir panašių kitiems skirtų akcijų organizatoriams. Nežinau, kas gali būti gražaus tų akcijų veidmainystėje.

Kai vienas mokinys paklausė Jėzaus, kas bus su kitu mokiniu, tas atsakė: "Kas tau darbo? Tu sek mane!" Kas seka Mokytoju ir rūpinasi savo siela, tam nerūpi svetimi reikalai.

Kodėl daugybę žmonių traukia svetimos ydos? Tikriausiai bijo pažvelgti į savo akis.

Kodėl jie blaivybę ir dorą jie neša kitiems? Tikriausiai nereikia patiems…

Mano Mokytojas rodo kitokį kelią. Tai tylus kelias, jis skirtas vienam - man pačiam.

Redagavo Petras 2008-04-10 20:16

eklipas2008-04-10 22:58

Jau daugiau nei du metus, nė lašo…, kartais atrodo, kad mesiu tą sausą reikalą… neee, gerti aš visai nenoriu ir netraukia, bet kuo tolyn tuo durniau jaučiuosiu.. ir ne dė to, kad aplink visi geria, paprasčiausiai koktu.. O gal ir tada, kai gėriau koktu buvo, tik girtas nepastebėdavau.. nežinau.. nežinau..

Petras2008-04-11 08:26

Eklipai, gerti "visai nenori" ir net "netraukia"? Tai labai pavojinga… Pas mane dirbo du ką tik pradėję sveikti alkoholikai ir vieną vakarą abu sutartinai tvirtino, kad nejaučia jokio noro išgerti ir apie tai net negalvoja. Kitą vakarą juos radau girtus kaip maišus.

Pavojus tol nesumažės, kol neaptiksi pasislėpusio noro ir nepaprasto potraukio.

Sakau, gal padėtų loginė tavo teksto analizė? Juk jis - vieni prieštaravimai. Gerti visai netraukia, bet kartais atrodo, kad mesi tą susą reikalą. Kam mesi "sausą", jeigu netraukia "šlapias"? Gerti "nenori", bet negerdamas kuo toliau, tuo "durniau jautiesi"? Išeitų, gėrimas kaip ir nereikalingas, tačiau be gėrimo negali…

Normalioje būsenoje tokių logikos klaidų mąstantis žmogus niekaip nepraleistų. Vadinasi, žodžius diktuoja kažkokia nesąmoninga jėga. O ten, pasąmonėje, nėra jokios logikos - tik norai, troškimai, baimės…

Tačiau visa tai - hipotezė, teoriniai svarstymai. Geriausia, aišku, būtų aptikti tą užslopintą ir pasislėpusią jėgą, ištempti ją atgal į sąmonės šviesą.

deimantukas2008-04-11 10:19

Ačiū,Petrai,už budrumo pabudinimą,nes man irgi dažnai atrodo,kad jau pasveikau,o,kad gerti nenoriu,tai dar dažniau atrodo.

eklipas2008-04-11 13:15

Ačiū labai, Petrai… tikrai "užmigau ant laurų".. turiu omenyje ačiū už, kad parodei kur galima geriau save stebėti (teksto logoanalizė). Nes visą laiką, paskutiniu metu, galvojau jog dabar turiu spręsti dvasines-psichines-elgesio problemas kurias daug metų slopinau gerdamas ir vartodamas narkotikus.. ir visai užmiršau, kad alkoholizmas ne vien tų problemų "sprendimo" būdas buvo, o ir pats yra PROBLEMA..
Kaip viskas painu….

Rašyti komentarą

Tavo komentaras