BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ką jums galvoti sekmadienį


Šiandien mąstykite apie tai, kad sekmadienis - ne septintoji, kaip iki šiol mąstėte, bet pirmoji savaitės diena. Laiko skaičiavimą kartu su Biblija pasiėmėme iš žydų, o žydai tebesilaiko senosios savaitės. Pirmoji diena - sekmadienis, septintoji - šeštadienis. Katalikams atrodo nenormalu, kad žydų šabas šeštadienį, o ne sekmadienį, kaip nustatė šventasis Vatikanas.

Pagal oficialią versiją tuščias Jėzaus kapas buvo rastas pirmąją dieną po šabo, t.y. sekmadienį, ir tą dieną dieną krikščionys atseit mini kaip Jėzaus prisikėlimą (rusai taip ir sako - voskresenije, t.y. prisikėlimas). Taigi pirmoji savaitės diena tapo septintąja, t.y. krikščionių šabu. Tokia oficiali versija.

Iš tiesų viskas daug paprasčiau. Sekmadienis tik mums, lietuviams, yra septintoji diena. Iš tiesų tai SAULĖS diena, kurią šventė romėnai. Pažiūrėk į kitas kalbas - angliškai sunday (saulės diena), vokiškai sontag (irgi saulės diena). Kai Romos imperatorius Konstantinas sukergė savo saulės garbintojus su “naujaisiais krikščionimis”, paliko ne tik šventyklų sistema (dabar tai bažnyčios), šventikų valdžia (dabar jie kunigai), bet ir pagoniškos šventės.

O musulmonai pasidarė dar įdomiau - jie nenorėjo švęsti nei su savo priešais žydais, nei su savo priešais krikščionimis, tai savo šabą nusistatė penktadieniui.

Šiandien mąstykite apie tai, kad esate labai smarkiai apmauti, jeigu patikėjote, kad sekmadienis yra septintoji savaitės diena, o pirmadienis - pirmoji. Iš tiesų pagal Bibliją pasaulis buvo pradėtas kurti pirmąją savaitės dieną - dabartinį sekmadinį arba saulės dieną, pabaigtas šeštąją dieną - dabartinį penktadienį. Septintąją dieną (dabartinį šeštadienį) Dievas šventė pabaigtuves - ilsėjosi. Jeigu intensyviai apie tai galvosite, atstatysite savo galvose tikrąjį Dievo nustatytąjį laiko skaičiavimą ir galėsite su pačiu Dievu gyventi vienu laiku - kartu su juo dirbsite ir kartu su juo ilsėsitės. Atminkite, tik toks tegali būti laiko skaičiavimas ir jokio kito skaičiavimo būti negali.

O jeigu šnekėsim rimčiau, tai Jėzaus mokiniui neturėtų rūpėti joks šabas ar kiti šventadieniai. Kas yra savo proteliu skaitęs Evangeliją, turėjo pastebėti, kad Jėzus nesilaikė šabo ir buvo už tai labai puolamas kunigų, Rašto aiškintojų (tada taip vadinosi teologai) bei fariziejų (dabartinių davatkų). Kai jie klausė, kodėl jis nešvenčia šabo, Jėzus atsakė: 'Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, ir Aš darbuojuosi'.
Jn 5,17  Kai šiandien bažnyčia jus moko laikytis krikščioniško šabo ir lankyti bažnyčią, ji prieštarauja Jėzui. Pagal Jėzaus idėją žmogus turi skirti Dievui ne septintąją dieną, bet visas dienas būti su Juo, aukoti Jam ne dešimtinę, bet visą save iki paskutinio siūlo, melstis jam ne “sinagogose ir gatvių kampuose”, bet vienumoje su Juo užsirakinus savam kambarėlyje.

Taigi visai nesvarbu, kaip pavadinsit dienas, svarbu, kad nuolatos būtumėt kartu su Dievu ir Dievas padėtų jums kiekviename žingsnyje - tada nebijosite nei vakarykštės pūgos, nei rytojaus krizių, o kai gyvensit džiaugsmu, tarkim, apims meilės aistra, viso šito Kūrėjas pats dalyvaus kartu su jumis ir sukels jums ekstazę.

Bet vis tiek galvokite apie tai, ką jums įsakiau ir nieko daugiau negalvokite. Žinoma, jeigu neturite kitų galvojimo instrukcijų, tarkim “Minčių kiekvienai dienai”, o patys savo galvele protauti nesugebat. Menkesnio supratimo žmonėms turėtų padėti ir mano minčių pusfabrikačiai, kurių dar padarysiu. Svarbu, kad negalvotumėt patys, kad nemąstytumėt savavališkai, kas tik užeina į galvą.

Rodyk draugams

Komentarai (6)

anonimas2008-11-30 11:14

Kiek galima tyčiotis iš ganytojiškos veiklos? Tai, ką tu vadini "savo smegenų neturėjimu" yra tavo žiniai nuolankumas, o "mąstymas nuosavomis smegenimis", kaip tu mėgsti sakyti, tai viso labo puikybė. Tavo vadinamasis "manipuliavimas žmonėmis" yra sielovada, o tavo vadinamoji "vergystė juodaskverniams" - tai tikrų tikriausias tarnavimas Dievui ir jo Bažnyčiai. Tavo vadinamasis "stabų laižymas" yra meilė Dievo atvaizdui. Kas tave apvertė aukštyn kojomis?

Sveikas2008-11-30 20:00

Aš taip pat prieš kelis metus aptikau, kad amerikiečiai savaitės pirma diena laiko sekmadienį. Toks atrodytų nereikšmingas akcentų perkėlimas pakeičia daug ką.
Tai puiki, laisva nuo darbų diena, kurią praleidžiu taip kaip noriu. O pirmadienis - eilinė eilinės savaitės diena, tuo būdu netekusi savo išskirtinumo ir tam tikro bjaurumo.

aralzero2008-12-01 08:31

O man labai patiko. Vat.

I.M.2008-12-05 10:05

Visos dienos Viespaties, priklauso Jam! Ateis laikas, jau dabar jis yra, kai Jo zmones ieskos Dievo dvasioje ir tiesoje, t.y. savo sirdyse, o ne ant kalno ir ne Sventykloje, nes ne visiems ji prieinama. Taip ir Amen. O Dievas issirinko kas pasaulyje kvaila, kad sugedintu ismintinguosius. Brangus drauge, zinok, kad Viespats i viska ziuri ne taip, kaip mes ir sprendzia ne taip, kaip mes. Gal ne visa tave, bet tikrai kazkas kazkiek apverte aukstyn kojom :-)

Petras2008-12-05 15:18

Be galo gerbiu Dievo tarpininkus, pagarbiai krentu jiems po kojų. Bendraudami su Dievu tiesiogiai, jie geriausiai žino, ką Dievas galvoja ir ko negalvoja, jie vieninliai gali pasakyti autentišką informaciją apie Dievo mintis. Stropiai stengiuosi juos pamėgdžioti. :))

Neseniai keletos žmonių klausiau, kada krenta lapai - spalio ar lapkričio mėnesį? Vieni atsakė neabejodami: lapkričio. Juk taip vadinasi mėnuo. Kiti sutriko: juk lapkričio mėnesį lapų beveik nebėra, jis nukrenta spalį…

Taip kaip čia yra: kuriems iš jų protas apverstas aukštyn kojomis?

deimantukas2008-12-05 21:12

Su tuo lapkričiu-pavyzdys šaunus :-) .Čia, tsknt, oi nekas, nekas yra tada, kai nesigilinama, o žiūrima tik į išorę arba etikėtę.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras