BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jėzaus mokymas - ne išrinktiesiems

- Petrai, man įdomus tavo tikėjimas, kuris neturi kontakto su
oficialiąja bažnyčia. Norėčiau paklausti, iš kur visa tai, su kokia
organizacija tu susijęs? Gal su Pakylėtaisiais Valdovais, kurie kalba
kažką panašaus? - klausia pažįstamas, paskaitęs mano liudijimus ir
pridėdamas “Pakylėtųjų Valdovų” nuorodą.

Žmogui įdomus mano tikėjimas, nesusijęs su jokia organizacija, todėl
jis norėtų žinoti, su kokia organizacija aš susijęs… Akivaizdus
vidinis prieštaravimas išduoda mąstymo klaidą, kuri religijos
paveiktoje aplinkoje ne tokia reta. Manęs iš tiesų gana dažnai klausia,
kokiai priklausau sektai, kokią organizaciją žadu kurti, kartais man
netgi siūloma steigti kokią nors instituciją ir ten sakyti pamokslus
apie… laisvą tikėjimą.

Ką atsakyti žmonėms, kurie siūlo kažką panašaus į nepartinių partiją?

Apie “Pakylėtus Valdovus” visgi turėčiau šį tą pasakyti.

Iš jų titulinio puslapio gali susidaryti įspūdis, kad jų kalbos kažkuo panašios į Jėzaus mokymą.

“Visais laikais, visų religijų viduje buvo žmonės, stovintys nuošaliai nuo
oficialios bažnyčios valdžios. Atsiskyrėliai, jogai, pranašai, mistikai…

Su kai kurių iš jų autoritetu skaitydavosi oficiali bažnyčia, bet dažniau juos
persekiodavo, ar netgi atimdavo gyvybę. Kiekvienos religijos viduje yra
2 keliai: išorinis kelias- sekimas tam tikromis dogmomis ir ritualais ir vidinis
kelias- ieškojimas tiesioginio, asmeninio ryšio su Dievu.

Pirmu keliu eina 90 procentų tikinčiųjų. Antru keliu mažai kas rizikuoja eiti.
Tai- įšventinimų kelias, slaptų žinių ir asmeninės mistinės patirties kelias
“, - rašo “valdovė” Tatjana Mikušina.

Tikrai, pagal Jėzaus mokymą yra išorinis - ritualų,
tradicijų, taisyklių, veidmainystės - kelias ir pats Jėzus, kuris yra
kelias, bet jau vidinis, nulemtas ne išorinių jėgų ar burtų (”mane
tėvai kaprikštijo kataliku, tai ir esu katalikas”), bet laisvo
apsisprendimo, paklūstantis ne išorinėms taisyklėms ir žmonių susikurtoms tradicijoms bei išsigalvotiems mokymams (”visi taip daro, kaip radom, taip ir paliksim, kiti žino geriau”), bet vidinio poreikio
paklusti vieninteliam Viešpačiui.

Jėzus mokė eiti ne pro didžiuosius vartus, kuriuos
taip mėgsta neatsakinga minia, bet pasistengti prasmukti pro mažuosius
vartelius, kurie skirti asmeniškai tau.

Tiesa ir tai, kad Jėzus mokė melstis ne sinagogose
ir gatvių kampuose, kaip tai daro pagonys, bet užsidaryti kambarėlyje
ir ieškoti vidinio kontakto su Dievu.

Išeitų, kad tie naujieji “valdovai” labai artimi Jėzui?

Na, jeigu tai kažkokie “valdovai”, tai jie
niekaip negali būti artimi Jėzui, kuris sakosi esąs vienintelis
Valdovas (Viešpats, Ganytojas, Mokytojas), todėl jokių kitų valdovų,
ganytojų, mokytojų šalia Jėzaus negali būti.  Netgi  tėvais  (nei
“šventaisiais”, nei  “dvasiškaisiais”) Jėzaus mokinys nieko neturėtų
vadinti, tik  Tėvą.  O jeigu  į tą vietą ima pretenduoti kas nors kitas, tai
jau  taiko į konkurentus, o  ne į padėjėjus. Iš esmės tai tokie pat
tarpininkai, kaip ir savo laikus atgyvenę bet vis dar gyvuojantys
kunigų profesijos apsišaukėliai.

Ką siūlo į “valdovus” pasikėlę naujieji tarpininkai? Kalbėdami apie asmeninį kontaktą su
Dievu, jie visgi prasitaria apie “įšventinimus” ir “slaptas žinias”,
kurias žino tik jie, ir kurias jie, ir tik jie gali suteikti. Taip ir
katalikų kunigai tvirtina, kad jie ir tik jie turi magiškas sakramentų
galias ir visus dangaus vartų raktus.

Žodžiu, ieškokite asmeninio kontakto su Dievu, bet tik per “pakylėtus valdovus”…

Tai iš tiesų kažkas panašaus į nepartinių partiją!

O dėl “slaptų žinių” reikia pasakyti, kad Jėzus
atėjo į žemę ne paslėpti ką nors, o pranešti Gerąją Naujieną, t.y.
kvietimą grįžti atgal pas mylintį Tėvą, kuris laukia kiekvieno sūnaus
paklydėlio, nesvarbu, ar jam duos tokį leidimą apsišaukėlių tarpininkų
organizacijos, ar neduos. Problema yra ne tai, kad žinios kažkieno
“paslėptos”, ne, Jėzus jas pasakė labai aiškiai ir suprantamai, be to,
tai sakė ne kažkokiems “išrinktiesiems”, teisiesiems, o nusidėjėliams,
kurių ir atėjo šaukti.

Nežinojimo problema atsiranda dėl to, kad religijos
apkvailinti žmonės žinių paprasčiausiai nenori girdėti. Kartais kokiam
nors šių laikų fariziejui parodau kurią nors Evangelijos eilutę,
prieštaraujančią “šventam” jo bažnyčios mokymui, ir paprašau balsu ją
perskaityti, bet nė vienas bažnyčios apsėstas žmogus dar neįstengė man
to padaryti. Beje, viena arši katalikė perskaitė patylomis eilutes,
draudžiančias melstis viešumoje, po to trenkė Naująjį Testamentą ant
stalo ir pareiškė, kad tai kažkokia “ateistų biblija”…

Šitų žmonių neįstengė įtikinti pats Jėzus - kaip
įtikinsim mes? “Žiūrėti žiūrėsite, bet nematysite, girdėti girdėsite,
bet nesuprasite”, - sakė jis religijos vergams. Kodėl vieni išgirsta, o
kiti ne? Man tai kol kas paslaptis.

Noras turėti “slaptų žinių” ir kažkokių ypatingų
“šventinimų”, t.y. išskirtinių galių, kurie suteiktų išskirtinę
socialinę padėtį, visada buvo būdingas pretendentams į tarpininkus.
Šiandien sunku ir patikėti, kad “šventoji” katalikų kunigų bei vienuolių artelė slėpė
nuo žmonių Evangeliją, draudė skaityti ir žudė tuos, kurie nepakluso
“Evangelijos monopolistų” draudimui ir ryžosi patys skaityti Dievo
Žodį. Šiandien tai gali skambėti kaip protestantų šmeižtas, bet iš
tiesų tai istorijos faktas - tik reformacija įveikė bažnytininkų luomo
monopolį ir išvertė Bibliją į nacionalines kalbas. Aš dar prisimenu,
kad mano vaikystėje katalikų kunigas keli šimtai metų po reformacijos magiškus mišių ritualus vis dar atlikdavo
paprastiems mirtingiesiems nesuprantama “išskirtine” lotynų kalba…

Galimas daiktas, šiuolaikinio žmogaus nesugebėjimas
žiūrint matyti ir girdint suprasti - tai šimtmečius trukusio žmonių
kvailinimo ir Dievo Žodžio klastojimo pasekmė. Vadinasi, dalis
atsakomybės už dvasinę apkvailintų žmonių negalią turėtų tekti
apsišaukėliams tarpininkams, nesvarbu, kuo jie nesiskelbtų - ar
“šventaisiais tėvais”, ar “pakylėtais valdovais”…

O jeigu grįšim prie asmeniško klausimo man, tai
visiems atsakau, kad turiu vieną vienintelį Mokytoją ir man per akis jo
vieno vienintelio mokymo. Tai toks didelis Mokymas, kad vieno gyvenimo
jį sukramtyti man tikrai neužteks.

Kas žino, gal kada nors vėliau, jeigu atsiras pačio mažiausio naujoko vietelė Gyvenime?..



Rodyk draugams

Komentarai (18)

Anonymous2007-07-21 07:20

Na, bet Jėzus juk įsteigė Bažnyčią? Jis gi sakė šventam Petrui, kad tas bus uola, ant kurios jis pastatysiąs Bažnyčią. Kaip tuomet suderinti tavo antibažnytines kalbas ir Jėzaus mokymą? Žinau, kad išvadinsi mane fariziejumi, bet norėčiau išgirsti atsakymą.

Petras2007-07-21 08:44

Štai žmogus uždavė klausimą ir jau žino, ką aš pasakysiu…

Mėginsiu atsakyti tiems, kurie nori girdėti.

Jėzus iš tiesų pastatė Bažnyčią, kurią sudaro Jo mokiniai, ir aš džiaugiuosi, kai galiu pabūti tikrosios Bažnyčios - Jėzaus kūno - nariu.

Neseniai pavežiau dvi moterėles nuo Kryžkalnio iki Kelmės. Tai tokia nereikšminga paslauga, kurią seniai būčiau pamiršęs, jeigu ne žodžiai, ištarti tų pakeleivių lūpomis.

Jos kažkur skubėjo ir labai apsidžiaugė, kai sustojau pavežti. Kaip visada rytais, važiavau į Šiaulius, o Kelmė turėjo palikti šone. Būčiau abi palikęs prie sankryžos, bet mačiau, kad jos tikrai kažkur labai skuba ir nervinasi, tai pasukau vairą į dešinę ir užsukau į Kelmę. Pats šiek tiek vėlavau į darbą, bet pajutau kažkokį malonų norą padaryti moterėlėms draugišką staigmeną.

Kai vėluojančios pakeleivės pamatė, kas atsitiko ir kad jų kažkoks žlungantis reikalas netikėtai išgelbėtas, jos abi ėmė šūkčioti, kad "tas žmogus pasiųstas Dievo". Tai buvo ne pataikūniškas noras atsidėkoti maloniais žodžiais - jos iš tiesų taip galvojo, nes aš girdėjau, ką jos kalbėjo viena kitai, kai atsidūrė gatvėje ir uždarė golfuko duris:

- Mes išgelbėtos! Tas žmogus tikrai atsiųstas Dievo!

- Tai stebuklas. Pats Dievas išgelbėjo!..

Iš tiesų jos dėkojo ne man, o Dievui. Kartais taip būna ir man - imu ir spontaniškai sušunku, kad tą žmogų atsiuntė Dievas. Tarkim, negaliu vienas įkelti į golfuką metalinės krosnelės, bet iš kažkur atsiranda žmogus ir sako: "Gal jums padėti?"

Bet kad tokius padėkos žodžius išgirsčiau aš pats…

Tai buvo keistas pojūtis, kurio ilgai neužmiršiu. Aš ką tik buvau pasiųstas Dievo! Pasirodo, ši menka paslauga iš tiesų tokia reikšminga, kad jos ėmėsi pats Dievas! Ir jeigu iš tiesų veikiau ne tiktai aš, bet mano rankomis veikė ir Jėzus, tai juk pabuvau jo rankos ir kojos, nors ir labai trumpai, bet pabuvau paties Dievo įrankis!

Tokią akimirką tiesiog empiriškai pajunti, kas tai yra Jėzaus kūnas ir koks jausmas pabūti to kūno sąnariu.

"Ką padarėte savo mažiausiajam broliui - man padarėte", - sako sako Jėzus - šitos Bažnyčios galva. Bet iš tiesų darėm ne mes - darė pats Jėzus, o mes buvom jo kūnas. Nuostabi proga, žavinga akimirka!

Kaip būtų puiku dar ir matyti Jo akimis, mąstyti Jo mintimis!..

Žinau, kad tokių žmonių yra, kartais jų sutinku. Mane sukrečia tokie susitikimai, kai bemokslis žmogus sudiržusiomis rankomis ima savais žodžiais porinti Jėzaus tiesas, kurių niekada neskaitė, nes neturėjo rankose Biblijos. Švenčiausius žodžius jie sako labai paprastai, nepompastiškai, o didžiausias aukas ir žygdarbius atlieka kažkaip natūraliai, tarsi pasisemtų puoduką vandens.

Jaučiu, kad tokių žmonių yra daugiau, negu pamatau, jie būna šalia, tik aš negaliu praregėti, neįstengiu pabusti iš košmariško sapno.

Mano galva, tikroji Bažnyčia yra ne kažkur ten - ji visada čia, mes visi esam Jėzaus Bažnyčioj, bet paprastai atsisakom šitos narystės.

Kažkaip patogiau nueiti į savą, pačių suskurtą, įregistruotą teisingumo ministerijoje.

Bet ir į žaislinę "bažnyčią" įstojusio žmogaus rankomis gali pradėti veikti pats Jėzus.

Jam įmanoma tai, kas mums neįmanoma.

2ra2007-07-21 09:35

Petrai, tu visada sutiksi daug aršių priešininkų, nes griauni pamatus, ant kurių stovi ištisa imperija. Kam bus reikalingi "etatiniai" kunigai, popai, pastoriai ir kt., jeigu kiekvienas asmeniškai pats sau skaitys Šv.Evangeliją ir melsis, užsidaręs kambarėlyje, tiesiogiai bendraudamas su Tėvu.

BET!Tau tai paprasta padaryti, tu - išsilavinęs žmogus, tavo profesija - rinkti informaciją, ją analizuoti ir daryti išvadas. O kokias išvadas kadaise galėjo daryti, ką analizuoti beraštė moterėlė, žinanti tik tai, kas kenkia žmonėms (nevok, nežudyk, neskriausk silpno, alkanam paduok, ligoniui pagelbėk), tas tiesas dėjo į savo vaikų galveles neįkyriai, tarpe tarp darbų. Nesijautė ji mylima - vyras į kutnerį sumesdavo, anyta juodu dyžium dyžė už jauną neišmanymą, darbai, nėštumas po nėštumo…O štai ateina puikus žmogus ir sako:"Dievas tave myli. Pasimelsk jam, ir pajusi, kaip tau geriau darosi. Dievas viską mato, skriaudikus nubaus - jis teisingas, o tau bus atlyginta. Jei ne dabar, tai po mirties." Jis, guodėjas, ištiesęs nelaimėlei ranką, tampa pačiu viešpačiu, nes jis vienintelis jos pagailėjo ir pasalūnišku žodžiu įsisegė į pačią širdį. Kokia tai buvo šventė suvargusiai moterėlei aprengti gražiau vaikus ir nusivesti ten, kur ir jie - maži, gal nelaukti ir snarglėti, bet vistik jos ir brangūs gal tik jai vienai - yra mylimi ir ŠVENTINAMI. Tarsi pats viešpats liestųsi ir viską dovanotų.

Tų tarpininkų reikėjo tam tikru metu - juk turėjo kažkas tiems žmonėms Šventą raštą atversti. Už tą misiją juos galima pagirti. Juos galima pagirti už tai, KĄ jie padarė, bet nedovanotina, KAIP jie tai padarė. Jie padarė savaip - pavergdami žmogų, prisirišdami prie žemiškųjų gėrybių ir dievo žodį dėstydami su pavartymais, nutylėjimais. Kiekvienas - pagal savo nuopuolio ir gobšumo laipsnį.

Kokia nauda Bažnyčiai, jei kiekvienas melsis, kur papuolė - po medžiu, ties lova, vandeny…Sudaryta visa "Dievo tarnų" armija su etatais, laipsniais, subordinacija, žemėmis, pastatais, nekilnojamuoju turtu ir politiniais įgaliojimais.

O tu traukį tikrąjį Dievo žodį ir sakai - ne taip mokė. Aišku, ne taip. Už tai Jėzų persekiojo ir nukryžiavo. Juk jeigu Jėzus būtų šiandieninę religinę sistemą į Evangeliją surašęs, nebūtų jo prie kryžiaus kalę - būtų sostą pastatę, nes tai, kas vyksta dabar, jau komercija, viešieji ryšiai ir maksimali įtaka visuose procesuose. Masinis žmonių protų valdymas ŽMONĖMIS, o ne protų išvadavimas, kad būtų suvokiamas Jėzaus mokymas.

Petras2007-07-21 15:25

Taip, 2ra, bažnytininkų motyvas yra būtent tas, apie kurį tu rašai. Kol Jėzus tik diskutavo su Rašto žinovais ir fariziejais, kunigai labai nesikišo į tą reikalą, bet vos tik jis ėmė vyti rimbu iš savo Tėvo namų šventyklos pinigų keitėjus ir prekijus, tokiu būdu pasikėsindamas į finansinį organizacijos pamatą, kunigai surengė Jėzui pačią žiauriausią tų laikų egzekuciją.

Visgi neteisinga manyti, kad tarpininkai, nors ir nenorėdami, bet atvertė žmogui Bibliją. Iš tiesų jie ne atverčia, o užverčia Knygą. Tarpininkai ne suveda žmogų su Jėzumi, bet atsistoja į tarpą, užstodami Jo šviesą. Tai pasakytina ne tik apie inkvizicijos laikų bažnytininkus, kurie persekiojo ir žudė Jėzaus mokinius, išdrįsusius atsiversti Mokytojo atneštą Evangeliją. Tai būdinga ir šių dienų protestantų funkcionieriams, kurie formaliai lyg ir įpareigoja savo avinėlius skaityti Bibliją, bet visada akylai žiūri, kad tie niekada neskaitytų šios Knygos vieni ir nesigilintų į ją savo protu, nepradėtų ko nors patys suprasti. Iš tiesų skaito tik pastoriai, o jų ganomiesiems belieka vedžioti pirštu eilutes ir siurbti į save gudručio pamokslininko interpretacijas.

Vienu atveju Biblija yra panaudojama kaip magiškų ritualų neliestinas fetišas, kitu - kaip įtaigos stiprintuvas teologiniams išvedžiojimams, bet niekada - kaip pažinimo objektas, o tuo labiau - kaip gyvenimo vadovas ar elgesio instrukcija. Štai iš kur tokia praraja tarp bažnyčiose tariamų šventų žodžių ir čia pat atliekamų nusikaltimų.

Žinoma, yra toks paradoksas, kad Jėzaus priešai, norėdami išsaugoti savo įtaką, manipuliacijoms pasinaudoja Biblija, todėl ją verčia, spausdina ir platina. Jie tikisi, kad avinėliai vis tiek neskaitys (mano pažįstami katalikai tikrai jos neskaito, nors kai kurie laiko lentynose) arba skaitydami supras taip, kaip reikės gerbiamam pastoriui ir jo kompanijai.

Panašiu būdu žmonės esame gavę daugelį gerų dalykų. Tarkim, daugybė išradimų buvo pradėti naudoti karui, t.y. kaip žudymo priemonė, o po to pasiekė ir civilinį gyvenimą. Štai aviacija tapo nebe žaislu, o tikrų tikriausia jėga tik tada, kai pirmajam pasauliniam karui prireikė efektingos oro žvalgybos ir kai generolai pamatė galimybę iš lėktuvų žmonėms ant galvų mėtyti bombas…

Negi sakysim, kad generolai žmonijai davė lėktuvą?

Anonymous2007-07-22 15:31

Nesustok rašyt! Dėkui :)

Anonymous2007-09-28 22:36

Mielas Petrai. Skaičiau tavo atsiliepimus apie 'Pakylėtus Valdovus". Ar nemanai, kad neteisinga spręsti apie kažką tai, perskaičius tik titulinį puslapį, tai tas pats, kaip spręsti apie knygą, pagal jos pavadinimą. Sakai, kad "jie niekaip negali būti artimi Jėzui, kuris sakosi esąs vienintelis Valdovas (Viešpats, Ganytojas, Mokytojas), todėl jokių kitų valdovų, ganytojų, mokytojų šalia Jėzaus negali būti". O kaip tada su Motina Marija, Arkangelu Mykolu, Šyva, Surja, Krišna, Gautama Buda? Nejaugi pats nežinai kas jie tokie? Pagal tave išeina, kad danguje yra tik Dievas Tėvas ir Jėzus? Kas liečia Tatjaną Mikušiną, tai ji ne "valdovė", kaip pats rašai, o Brolijos pasiuntinė. Ir dar, sakai, kad "ieškokite asmeninio kontakto su Dievu, bet tik per "pakylėtus valdovus"…Niekas nesako, kad per Valdovus, kaip tik sakoma, kad reikia atrasti ryšį su Dievu mūsų viduje ir tada nebus reikalingi jokie tarpininkai. Nevertėtų reikšti savo nuomonę apie kažką, su kuo nesi susipažinęs, Petrai.

Petras2007-09-29 23:04

Gerai sakai: apie ką neišmanai, geriau apie tai nekalbėti. Štai kalbi apie kažkokią motiną Mariją kaip apie mokytoją. Tikriausiai - apie tą, kurią katalikai ir stačiatikiai praminė Dievo motina, bet jeigu kada nors paskaitysi NT, pamatysi, kad ji viso labo buvo Jėzaus motina, iš pradžių net priešinosi Jėzaus misijai (Evangelistų užfiksuota, kad Jėzus su ja net nenorėjo kalbėtis), ir nerasi nei eilutės, kad ji būtų Dievo motina, pranašė, pakylėtoji valdovė ar tuo labiau - Dievo motina, gyva nunešta į dangų. Į dangų kažkurio Romos popiežiaus ji nuneštas visai neseniai, prieš 50 metų ir visa ta istorija apie dangaus karalienę - tik perdirbta romėnų deivės Veneros, kuri buvo laikoma dangaus karaliene, versija…

Bet jeigu esi patiklus, gali tikėti katalikų tauškalais ir pasikėlusiais "valdovais".

Apie mano požiūrį į kitus dievus gali rasti mano puslapyje. Jeigu manai, kad viską neigiu, tai gal pirmiau susipažink su tuo, ką aš pats dėstau, o po to imk svarstyti mano požiūrį. Juk pats rašai - apie ką neišmanai, apie tai geriau patylėti.

Bet dėl manęs gali tikėti ir pasikėlusius valdovus, ir į psichiatrinės pacientus - aš tau tikrai netrukdysiu.

Anonymous2007-09-30 11:00

Uždaviau tau nemažai klausimų, bet paminėjai tik Motiną Mariją. Apie tavo požiūrį į kitus dievus tavo puslapyje irgi neradau. Jeigu būtum skaitęs, tai nesakytum, kad Valdovai "pasikėlę". Pakylėtasis, tai reiškia Tas, kuris per Kristų ir apsisiautęs tuo protu, kurį turėjo Jėzus Kristus, įvaldė laiką ir erdvę ir šiame procese įgijo valdžią savajam „aš" keturiuose žemuosiuose kūnuose ir keturiuose Materijos kvadrantuose, čakrose ir subalansuotoje triklostėje liepsnoje. Pakylėtasis Valdovas taip pat transmutavo mažiausiai 51 procentą savo karmos, išpildė savo dieviškąjį planą ir priėmė Rubininio spindulio įšventinimą pakylėjimo – pagreitinimo AŠ ESU TAS, KAS AŠ ESU Buvime per šventąją ugnį – rituale. Pakylėtasis Valdovas gyvena Dvasios planuose, Dievo karalystėje(Dievo sąmonėje) ir gali mokyti nepakylėtąsias sielas vienoje iš eterinių šventųjų buveinių arba eterinio plano(Dangaus karalystėje) miestuose.

Pažiūrėk, kaip užbaigia savo laiškus Jėzus, Buda:"AŠ ESU Jėzus, jūsų draugas ir brolis Kelyje."

Jokio pasikėlimo čia nėra, o va iš tavo pusės, tai tikrai jaučiamas "pasikėlimas".

Aš nesu patiklus, paprasčiausiai tai ką skaitau, aš stengiusi paklausti savo širdies , ką ji sako ir jaučia, o ne kūniško proto ir žmogiškosios logikos klausau.

Sakai, kad man netrukdysi kažko tai daryti. O kas tu toks, Petreli, kad galėtum man kažką trukdyti? Ar tik nebus tavęs apėmusi didybės manija?

Mes neturime teisės nieko teisti, net pačio didžiausio nusikaltėlio, nes iš žmogiškosios pusės jis yra nusikaltėlis, žmogžudys, o iš dieviškosios pusės tai gali būti paprasčiausias karmos įstatymo vykdytojas. Matau dažnai cituoji Šv. Raštą, įdomu man tavo požiūris į tokias sąvokas kaip karma ir reinkarnacija.

Anonymous2007-09-30 11:10

Ir dar. Jėzus mokė, kad mes turime visus mylėti, nepriklausomai nuo to, kaip žmonės elgiasi su mumis. Jis net kabodamas ant kryžiaus sakė:"Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką darą".Tave, Petrai, tik paglosčiau prieš plauką ir tu šiaušiesi. Kur tavo meilė, atlaidumas, kurių mokė Jėzus ir ne tik jis? Ar tavo meilė ir gerumas pasireiškia tik tiems, kurie tave palaiko ir žiūri tau į burną?

Petras2007-09-30 15:08

Kaip nuostabu, valdovų garbintojau, - paskaičiau tavo išminties ir atsiverčiau. Parašyk dar ką nors - eisiu ieškoti ir aš naujų savo valdovų.

Anonymous2007-09-30 18:23

Neišmanymas yra mirtis ir tik žinios duoda nemirtingumą.

Petras2007-09-30 21:15

Ačiū, dabar pats tas. Kaip tik vienos eilutės ir trūko.

Kęstas2007-10-02 18:22

Gerai Petrai susakei apie "p. valdovus". Blaivvia, aiskiai ir tikslai.

Anonymous2007-10-13 22:08

Žmogus, taip nepagarbiai atsiliepiantis apie Motiną Mariją - vertas tik pasigailėjimo ir užuojautos, nes jis nežino, ką daro.

Senosios Evangelijos žodžiai: „Jeigu nemyli savo artimo, kurį matai, kaip gali mylėti Dievą, kurio nematai?“ Šiuose žodžiuose – visa žemės veiksmų išmintis:būti ir tapti. Per kasdieninius veiksmus pranešti gerumo taurę žemei, žmogui.Tik tas gali regėti Dievą danguje, kuris išmoko matyti bei mylėti Jį žmoguje.

Kiekvienas mato tik tai, ką jo dvasia – tyra ar užteršta – leidžia jam matyti.

Stiprus ne tas, kuris sumaniai meluoja, bet tas, kuris drąsus, stiprus ir gali gyventi su tiesa.

Šventykla ne ten, kur šviečia šviestuvai. Šventykla – žmogaus širdis, ir kur žmogus benueitų, jis gali matyti tik tai, kas jo širdyje išaugo.

Mokykitės neteisti žmonių, kokius juos bematytumėte. Ten, kur gyvena nuodėmingieji, nuodėmingiausias iš visų tas, kuris nuodėmę, o ne Dievą nuodėmingajame pamatė. Neįmanoma kitam duoti tai, ko pats nevaldai, ko pats neturi. Žinios plečiasi ne nuo tavo pergalių prieš kitus, pergalių, tave išaukštinančių, bet nuo išminties, nuolankumo ir džiaugsmo, kuriuos tu išsiugdei savyje tada, kai to niekas nematė. Žiūrėdamas į žmogų, nematuok jo dvasios ir aukščio, bet atverk jam savo dvasios dovanas ir džiaugsmą. Viskas, ko turi pasiekti žmogus savo susitikimuose, tai pradėti ir baigti kiekvieną iš jų ramybėje, su gailesčiu ir gerumu. Išdidumas ir pasipūtimas retai eina greta proto ir talento. Protingas ir iš tikrųjų talentingas žmogus visada kuklus. Niekas tau ne draugas, niekas tau ne priešas, bet kiekvienas žmogus tau – didis Mokytojas.

Tad mylėdamas nugalėk, Petrai.

Petras2007-10-13 22:41

Tu visiškai teisus, pamokslaujantis anonime - aš nepasižymiu nei dideliu, protu, nei talentu ir nė iš tolo negalėčiau prilygti tavo dorybėms.

Turiu ir kitų silpnybių - toli gražu ne kiekvienas žmogus man yra mokytojas, nors, atrodo, tiek daug galėčiau pasimokyti iš nacių, enkavedistų, inkvizitorių, kunigų, Rašto aiškintojų, fariziejų, visokiausio plauko stabmeldžių ir burtininkų…

Deja, turiu tiktai vieną Mokytoją ir vieną vienintelį Viešpatį, o mano Dievas neturi motinos. Ką jau padarysi.

Bet po tavo pamokslo tikriausiai atsiversiu, sukalbėsiu 16 sveikamarijų ir ateisiu pas tave išpažinties, jeigu duosi savo adresą, žinoma.

Taigi po tavo žodžių atsiverčiau, gali užsirašyti mane į atverstųjų kolekciją.

Anonymous2007-11-24 21:19

Čia tipo labai šmaikščiai pasakei?

Vladas2012-04-01 14:50

Diskusijos dalyviams, ieškantiems protingos religijos , derėtų pasiaiškinti pirmiausia, kas yra tikėjimas, koks jo tikimybės laipsnis bet kuriuo klausimu, kas yra kraujo pumpa (širdis), kas sudaro žmogaus esmę (kokybinį skirtumą nuo kitų gyvūnų), koks yra dievo sąvokos turinys ir ir pan. Priešingu atveju, be teorinio mąstymo, intelektualinės erudicijos, tai bus tik
biologiniu išlikimo instinktu paremtas šmėklų gaudymas naktį tamsiame mistikos rūsyje…
Ir dar: įdomu, kokį dievą tikėtų polemizuojantys vyrai, jeigu jie būtų gimę tūkstantmečiu atgal arba ir dabar, jeigu tai būtų ne “Marijos žemė”, o, sakysim, Iranas ar Tibetas? Vyrai, ar vietoj galvelės - kalėdinė žąsis, kurią galima prikišti žydiško dviejų kruvinų “viešpačių” įdaro?

VA2012-04-09 18:23

Audriaus rekomendacija:
Paskaityk, Jurgi šį Jėzaus laišką:

Rašyti komentarą

Tavo komentaras