BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jėzaus laisvė ir institucijos prievarta

Vakar gatvėje spontaniškai kilo trumpa diskusija tarp manęs ir vieno kolegos. Kodėl žmonės nesivažinėja šaligatviais, kodėl automobiliais netraiško vieni kitų, kodėl nedaužo vieni kitiems langų?


Kolega šventai įsitikinęs: jie to nedaro todėl, kad yra policija ir kalėjimai. Jeigu nebūtų policijos ir kalėjimų, kiltų toks chaosas, kad negalėtumei išeiti į gatvę, o ir namuose nesijaustum saugus, nes žmonės imtų laužti vieni kitų duris. Per televiziją visi matėme, koks prasidėjo chaosas Irake, kai įsibrovę amerikiečiai sunaikino Irako represines institucijas, o savų nesukūrė. Bankai buvo išplėšti per kelias valandas, žmonės iš įstaigų nešė viską, ką buvo įmanoma panešti.


Žodžiu, žmogus yra baisus gaivalas, ir suvaldyti jį galima tik ginklais, guminėmis lazdomis bei kalėjimais. Ramybę ir taiką gauname iš valstybinių ir socialinių institucijų, jos yra gėrio garantas.


Gėrio garantas yra prievarta.


Aš matau visai kitą garantą.


Mano supratimu, žmonės nesivažinėja šaligatviais, netraiško automobiliais vieni kitų ir nedaro kitokių nusikaltimų visai ne todėl, kad bijo policijos ir kalėjimų. Jie nedaro nusikaltimų todėl, kad jų paprasčiausiai nedaro. Važiuodamas savo golfuku, pėsčiųjų netraiškau visai ne todėl, kad tai draudžia kelių eismo taisyklės. Patikėkite, aš jų netraiškyčiau ir tada, jei nebeliktų eismo taisyklių, o kelyje nebudėtų griežtas policininkas.


Negi skerstumėm savo vaikus, draugus ir pažįstamus, jeigu nebeliktų baudžiamojo kodekso?


Pagal institucijos logiką – skerstumėm.


Pagal mano vidinį įsitikinimą – ne.


Štai du keliai, kuriais traukia žmonės: išorinė institucijos prievarta ir vidinis laisvo (atsakingo) žmogaus įsitikinimas.


Jie vienas kitą papildo ar vienas kitam prieštarauja?


“Tu esi protingas žmogus ir nevažiuotum šaligatviais, - padarė malonią išimtį kolega. – Bet sutik – policija drausmina, baimė gali būti motyvas nenusižengti…”


Išeitų, kad giliai širdyje vis dėlto turiu norą golfuku nutrėkšti kokį praeivį arba brūkštelti savo kolegai peiliu?


O taip, kalėjimo tvora, antrankiai, grandinės, guminė lazda man padeda laisvai apsispręsti!..


Kai pasižiūri geriau, tų dalykų niekaip negali sudėti į gretą. Už kalėjimo grotų laisvės nėra, kaliniams pasisprendimas nereikalingas. Ne jie apsisprendę pasirenka – teismas nustato katorgos terminą. Apsispręsti gali tik laisvas žmogus.


“Gerai, tu apsisprendęs, bet ne visi tokie, - institucijų vartus toliau gina kolega. – Kas negali protingai elgtis laisva valia, tam, sutik, guminė lazda reikalinga…”


Aha, žmonės yra dviejų rūšių: vieniems – laisvas apsisprendimas, kitiems – guminė lazda. O kas talžys lazdomis tuos kvailelius? Laisvieji?


Argi laisvieji iš tiesų nori ką nors priversti, uždaryti, aptalžyti?


Negi gumine lazda priversi ką nors laisvai apsispręsti?


Atrodo, priėjom absurdą.


Guminė lazda ir laisvė viename delne tilpti negali.


Vadinasi, reikia rinktis.


Žmonija nuolatos tai ir daro. Vieni renkasi laisvę, kiti – institucijų prievartą.


“Netikėčiau Evangelija, jeigu neverstų bažnyčios autoritetas”, - prisipažino katalikų tėvas Augustinas.


Šis prisipažinimas reiškia, kad Augustinas tiki savo bažnyčia, o ne Jėzaus žodžiu.


Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai; ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus”, - sakė Jėzus. (Jn 8:31, 32)


Tai – visai kitas kelias.


Augustinas nebuvo laisvas, jis buvo priverstas.


Jėzus mokė kitaip: “Tiesa padarys jus laisvus”.


Į laisvę kviečiantis Žodis Augustino ir jo bažnyčios nepalietė.


Šiandien visuomenė tebesvarsto, kodėl žmonės turėtų gyventi kartu: ar dėl to, kad vienas kitą myli, ar dėl to, kad nesugriūtų šeima?


Institucijos šalininkams nekyla jokių abejonių: šeima – Dievo įsteigta institucija, sako jie, todėl svarbiausia išsaugoti instituciją. Myli – nemyli yra pašalinis dalykas, savotiškas priedas prie algos. Bažnyčia niekada meile labai nesirūpino, tėvų užsakymu ji sėkmingai kergė nepažįstamus vaikus, o iš meilės be tėvų sutikimo tuokė tik Valentinas ir dar vienas kitas didvyris. Visai nesvarbu, kaip sukergtieji toliau gyvens. Jeigu vienas kitą dar ir pamils – puiku, bet svarbiausia – ne tai. Mylės ar nekęs vienas kito, padės vienas kitam ar skaldys galvas, jeigu sukergti, - turi gyventi kartu. Nesvarbu, praskeltomis kaktomis ar nepraskeltomis, išmuštais dantimis ar sveikais – juk svarbu ne žmonės, ne meilė, o institucija.


Kalinius viename būryje išlaiko kalėjimas, nelaimingus sutuoktinius – šeima.


Tačiau yra kitas būdas gyventi kartu.


Celibato iškankintiems kunigams gal sunku patikėti, tačiau du žmonės į vieną lovą gali sugulti ir be prievartos. Instinktas? O taip, Dievas tikrai sukūrė mums tokį instinktą. Ir ne tik jį – Jis dar atsiuntė meilę, nes pats yra Meilė.


Meilė yra tas cementas, kuris išlaiko žmones kartu be jokių tvorų ir kalėjimų. Meilė - tai ta vidinė jėga, kuri stumia padaryti ką nors gero savo vaikui, draugui ar broliui. Ne iš prievartos, ne iš pareigos, bet iš meilės. Ne sukandus dantis ir rūškanu veidu, bet laisvai ir džiaugsmingai. “Mano jungas švelnus ir mano našta lengva”, - sakė Jėzus apie meilės naštas. Mt 11:30


Meilės našta – tai dovana, ji ne slegia, o pakelia.


“O taip, pasikliaukime meile, - girdžiu, kaip ironizuoja kolega oponentas. – Išgaravo meilė – griaukime šeimą, išvaikykim vaikus, gyvenkime palaidai…”


Institucijos tarnai nepasitiki meile.


Jų dievas yra ne Meilė, o neapykanta.


Iš neapykantos kyla tik prievarta, o iš prievartos nuosekliai seka religija. Jeigu žmogus yra bjaurus ir sunkiai suvaldomas gaivalas, tai tikriausiai pats Dievas sukūrė bažnyčią, valstybę ir kitas institucijas tarsi reples, kuriomis jis suspaudžia ir suvaldo gaivalą. Būtų gerai, jei žmogus spaustų ir pats save – niekintų, žemintų, kaltintų, plaktų rykštėmis, marintų badu ir kitaip represuotų, bet jokiu būdu nepradėtų mylėti savęs.


Mylėk savo artimą kaip save patį” – tai tik Jėzaus tušti plepalai. Šventosios institucijos logika – visai kita.


Ar blogieji žmonės tikėtų į Dievą, jeigu nepriverstų bažnyčia? Ar jie mylėtų Jėzų, jeigu nepasuktumei jų inkvizicijos ratais ir neįpiltumei į gerklę išlydyto alavo? Ar tėvai mylėtų savo vaikus, jeigu nebūtų kalėjimų, ar vaikai mylėtų tėvus, jeigu negautų guminių lazdų?..


O siaube, jie tai darė ir tebedaro Jėzaus vardu!


Religija prieš Jėzų

Rodyk draugams

Komentarai (28)

Anonimas2006-05-26 11:54

Gyvename ir stengiamės nedaryti savo kaimynui,savo bendradarbiui , savo artimui nieko blogo ,ne todėl,kad tai draudžia įstatymai ir griežtai stebi ir baudžia sukurtos įvairios institucijos.Mes patys nenorime to daryti.Tai ar verta savo gerus nusistatymus priskirti mus baudžiantiems ir stebintiems?..Meilė mums suteikia galimybę mėgautis gėriu , kurti jį ir saugoti.

aralzero

Anonimas2006-05-26 12:21

Kad institucijos tokios blogos, tai dabar rekia vėl kelti revoliuciją, naikinti bažnyčią, valstybę, šeimą?..

Petras2006-05-26 13:14

Žinoma, pagal prievartos logiką reikėtų kuo greičiau kelti revoliuciją ir naikinti prievartos institucijas. Beje, pasaulis laikas nuo laiko tai vis padaro.

Tačiau yra kitas būdas laisvėti - nesiimti prievartos. Jėzus net mokė nespriešinti piktam žmogui ir atsukti jam kitą žandą, jo apaštalas Paulius ragino vergus gerbti savo šeimininkus, o vergvaldžius - rūpintis savo vergais. Atsiradus broliškiems meilės santykiams tarp vergų ir vergvaldžių, vergija nebeįmanoma - iš vieni, ir kiti tampa laisvi nuo prievartos.

Gaila, kad pasaulis ir jo religijos Jėzaus mokymo priimti negali.

savizudis2006-05-26 13:16

geriausias pavyzdys buvo ne irake, kur "žmonės blogi". geriausias pavyzdys buvo amerikoje, niuorleane. visi plėšė daužė žudė. pažiūrėkit, ir maži vaikai beveik visada žaidžia karą. toks jausmas, kad savidestrukcija užprogramuota. čia retoriškai, nes paaiškint nesugebu.

buk, Petrai.

Petras2006-05-26 13:28

Taip, Savižudi, kiekvienas savyje turime destruktyvių jėgų. Tai rodo ir tavo slapyvardis…:)

Yra destruktyvių jėgų, kurios veda į mirtį, yra konstruktyvių, kurios veda į gyvenimą.

Kuo mes remiamės, statydami savo pasaulį?

Iš kokių plytų?

Archatas2006-05-26 16:38

Šitas straipnsis su visais samprotavimais man priminė vokiečių filmą "Eksperimentas" (http://www.imdb.com/title/tt0250258/) pagal tikrus įvykius. Filme rodomas eksperimentas, kurio dalyviai suskirstyti į dvi grupes: vieni privalo apsimesti kaliniais, kiti policininkais. Daugiau siužeto nepasakosiu, bet besidomintiems žmogaus sąmoningumo ir laisvės tema siūlau pasižiūrėti.

O šiaip tai labai įdomią temą čia, ponas Petrai, užvedėt.

Petras2006-05-26 17:03

Toks eksperimentas JAV iš tiesų buvo atliktas. Jis aprašytas akademiniuose pasichologijos vadovėliuose. Tačiau jame buvo tiriamas ne žmonių "sąmoningumas", o vaidmanų įtaka žmonių elgsenai.

Dalis eksperimento dalyvių turėjo atlikti kalinių, dalis - psižiūrtėtojų vaidmenį. Jų elgsena po truputį keistėsi - "prižiūrėtojai" ėmė vis grubiau elgtis su "kaliniais", o "kaliniai" - protestuoti ir priešintis. Eksperimentą teko nutraukti, kada kilo "kalinių" maištas, ir jie užsibarikadavo vienoje kameroje, o "prižiūrėtojai" pakilo į šturmą.

Šiuo ir kitais panašiais pasichologiniais eksperimentais grindžiama vaidmenų teorija. Pagal ją žmogaus elgsena priklauso nuo atliekamo vaidmens, o nuo elgsenos keičiasi ir mąstysena.

Kažką panašaus kasdien matome savo gyvenime - kas įsijaučia į grubaus žandaro vaidmenį, kas tampa gailestingąja sesele…

Jėzus nuolatos moko gailestingumo vaidmens. "Dievui reikia gailestingumo, o ne aukos", - tvirtino Jis kunigams, Rašto aiškintojams ir davatkoms, kurie ir tada buvo žiaurūs nusidėjėliams bei kitatikiams.

Anonimas2006-05-26 17:17

Niekada nesusimastėte, kad kiekvienas žmogus yra egoistas?

Net geri darbai, kuriuos jis daro, jis daro juos dėl savęs. Net jei materialinės naudos nėra, tikisimasi kažkokios naudos sau. Išimčių nelabai radau (na, gal dar yra instinktai, bet iš esmės jie daro tą patį)…

Toliau, vairuotojai netraško praeivių ne tik dėl to, kad bijo policijos - jiems paprasčiausiai nereikia to daryti. Kokia nauda? Nebent sugadini mašina. O pliuso jokio. Kai kuriais atvejais - galbūt malonumas - bet žmonės bijo ne tik policijos, bet ir pačių aukų keršto.

Vogti ir plėšti - truputį kas kita. Nenuostabu, kad visi ten plėšė. Abejoju, ar daug kas tyčia žmones traiškė.

O beje, ir visa katalikų religija paremta atlygio sistema bei stovi ant baimės. Kaip kitaip ji galėtų gyvuoti…

Petras2006-05-26 17:41

Apie daug ką susimąstau. :)

Dabar - apie tai, kodėl kartais žmonės yra linkę matyti vieną kurį nors polių. Vieni linkę matyti destrukciją, kiti - egoizmą…

Taip, žmoguje yra ir destrukcijos, ir egoizmo. Apie tai net nėra ko daug svarstyti - šitos savybės matyti plika akimi.

Tačiau be destrukcijos veikia ir konstrukcija, be egoizmo dar yra ir altruizmas.

Kai padedi tuos dalykus šalia, tada gali rinktis.

Jeigu būtų tik destrukcija ir egoizmas, pasaulyje neliktų meilės - tik prievarta.

Anonimas2006-05-26 18:58

JO…institucijos priziuri tvarka,taciau jei butu vien meiles igimta institucija nebutu taip masiskai skerdziami benamiai gyvunai…bet seriiniai zudikai klestetu.Bet visvien neblogos tavo mintys….bet mums reikia tu kalejmu ir lazdu,tiesiog reikia.

Anonimas2006-05-26 20:11

Altruizmas? Betkoks altruizmas yra tiesiog eilinė egoizmo apraiška, nes žmogus daro viską tik tam, kad gautų naudos.

Petras2006-05-26 20:41

Gaila, tuo reikalu negaliu padėti - nesu nei policininkas, nei serijinis mušeika…:)

kinder2006-05-26 21:00

Kas sakė, kad egoizmas yra blogai? Kiekvienas turime savo ego. Kiekvienas to ego poreikius tenkiname. Skiriasi tiktai poreikiai. Vienas nori turtų, kitas - garbės, kitas - moterų, o dar kitas nori mylėti brolius ir seseris, kurti šeimas, kurti kažką gražaus.

"Vieno žmogaus laisvė yra kito žmogaus nelaisvė" - nepamenu, kas pasakė, bet moksleivius jau mokykloje to moko. Aš esu labiau linkęs žiūrėti į sąmoningumą, o ne į laisvę. Laisvę mes visada turime, netgi esant labai apribotoms galimybėms. Kaip elgsimės priklausys nuo sąmoningumo.

Petras2006-05-26 22:08

Gaila, kad pašnekovai painioja terminus. Bet kuriam terminui suteikus savas reikšmes, diskusija pasidaro nebeįmanoma.

Anonimas2006-05-27 00:14

Aš juk ir nesakiau, kad egoizmas blogai. Žinoma, nemanau, kad ir labai gerai.

Bet kažkas kalba apie altruizmą, nesusijusį su egoizmu, ir t.t., tad noriu išreikšti savo nuomonę, kad tai neegzistuoja.

Beje, žmogus dažniausiai turi ribotą laisvę…

kinder2006-05-27 11:23

Egoizmas - elgesys, kai žmogus stengiasi gauti tiek, kiek suteikia kitiems.

Altruizmas - elgesys, kai žmogus stengiasi kitiems suteikti daugiau, nei gauna.

Egotizmas - elgesys, kai žmogus stengiasi gauti iš kitų daugiau nei jiems suteikia; savo vertės pervertinimas.

Psichologinis egoizmas (hedonizmas) teigia, kad mūsų motyvacija visada yra mūsų pačių interesai, netgi tame elgesyje, kuris atrodo altruistiškas. Teigiama, kad žmogus altruistiškai padeda kitiems dėl to, kad jis gauna kažkokį tiesioginį ar netiesioginį malonumą tai darydamas. Tai yra neįrodoma, bet tuo pačiu ir nenuginčijama doktrina.

Petras2006-05-27 11:30

Kokių dar žinai egizmo, altruizmo ir hedonizmo reikšmių?

Kieno filosofija naudojiesi, kai kalbi apie laisvę kaip kito suvažymą?

prodigy1232006-05-27 11:56

Bendruomenės narių susirinkime buvo svarstoma pastoriaus kandidatūra.Bažnyčios diakonas balsu perskaitė vieno kandidato pareiškimą: "Man jau greitai 60 metų.Turiu dvasinio darbo patirtį bei raštiškus įgaliojimustokiai veiklai.Sėkmingai pamokslauju.Liudininkų teigimu,esu geras organizatorius.Suburtuose grupėse dažniausiai vadovaudavau.Teko daug keliauti .Tačiau vienoje vietoje neužsibūdavau ilgiau nei 3 metus.Kai kur man tekdavo mesti tarnystę,kadangi ji sukeldavo daug nesusipratimų,netgi maištų.Ne kartą sėdėjau kalėjime,nors niekada dėl to nelaikiau savęs kaltu.

Daug sykių teko ginčytis ir karštai diskutuoti su vietos religiniais vadovais.Būdavo,kad kai kurie iš jų po to mane užpuldavo ir primušdavo,tačiau ,nepaisant visko,aš ir toliau pamokslaudavau…

Žinoma,mano sveikata jau nebe ta,bet jeigu nuspręstumėte ,jog tinku jūsų bažnyčiai,nuoširdžiai jums tarnaučiau".

Daikonas apžvelgė susirinkusius ir paklausė:"Na ,kaip? Ar gali jis būti mūsų pastoriumi?"

Po nedidelės pauzės pasigirdo balsai : Ne !Ne ! Iš kur jis? Kas jis per vienas?…"

Diakonas dar kartą žvilgtelėjo į popieriaus lapą ir tarė:"Pasirašyta paprastai -apaštalas Paulius".

Petras2006-05-27 14:25

Į vyskupijos duris pasibeldžia kukliai apsirengęs sulysęs barzdotas žmogelis.

- Gal kokio darbo?.. - prašo.

- O ką galėtumei dirbti? - klausia vyskupas.

- Na, gal Evangeliją skleisti…

- Tu kunigas?

- Ne…

- Teologijos fakultetą baigei?

- Kad ne…

- Tikybos mokytojas? Kunigo rekomendaciją turi?

- Neturiu…

- Tai kas tu toks, kad nori skleisti Evangeliją?

- Paulius…

Atsimenu, kai tą anekdotą paskelbiau savo puslapyje, labiausiai susierzino vienas kvalifikuotas teologas…:)

Anonimas2006-05-27 21:30

Nežinau, iš kur tokie apibrėžimai. Aš vertinu taip: egoizmas - naudos sau ieškojimas.

Kiekvienas poelgis grynai egoistinis.

Taškas. ;-)

Petras2006-05-27 22:15

Nesiruošiu griauti jūsų filosofinių sistemų, mane paprasčiausiai sudomino vienas logikos klausimas: jeigu visi poelgiai yra egoistiniai ir nieko daugiau nėra, tik egoizmas, tai kam reikaliga egoizmo sąvoka? Jeigu nebūtų šilumos, nereikėtų ir sąvokos "šaltis", nebūtų šviesos, nieko nereikštų ir žodis "tamsa"…

O dėl egoizmo padaryti kažkokie semantikos atradimai, ar ne? :)

Anonimas2006-05-28 17:18

jei viskas yra egoizmas, kam reikalinga egoizmo sąvoka?

nesupratau ;-)

kam reikalingas žodis 'stalas', jei tu ir taip jį matom?

ar kam reikalinga visatos sąvoka, jei viskas, ką matai, yra visatos dalis?

anyway…

Anonimas2006-05-28 18:19

Kai išgirstu "stalas", aš suprantu, kad kalbama ne apie kėdę, ne apie tušinuką, ir ne apie visus kitus daiktus, o būtent apie stalą. Kai žmogų pavadinu Jonu, aš jį atriboju nuo Petro, Atano, Povilo ir kitų žmonių, apibėždamas žmogų, kurio vardas Jonas.

Bet jeigu filosofas Jonas yra vienintelisvisame pasaulyje, ir daugiau nieko nėra, jokiu žmonių, kam jam reikalingas vardas?

Negi buitiniam filosofavimui ir tai neįkandama?

Redagavo Petras 2006-05-28 18:23

Anonimas2006-05-28 22:06

Na, gal del to, jog nevisi tai supranta?

Jei kažkam yra terminas, tai nereiškia, kad tai egzistuoja…

Pvz. Jei nera magijos, kodel yra tokia savoka?

Petras2006-05-28 23:01

Vaikeli, nėra magijos? Magija - tam tikri ritualiniai veiksmai, kuriais siekiama paveikti Dievą arba kitas dvasias. Kieviename didesniame mieste yra tokių burtininkų.

Jei kišenėj neturiu nė vieno lito, tai dar nereiškia, kad išnyko pinigai kaip tokie. Pinigai yra, tik aš jų neturiu.

Gal tu prieš kurdamas naują filosofinę sistemą paskaitymumei ką nors apie sąvokas, pavartytum kad ir paprasčiausią tarptautinių žodžių žodyną? (Filosofijos žodynas būtų aiškiai per sunkus.) Arba per pertrauką pasiklaustumei mokytojos… Lietuvių mokytoja semantikos abėcėlę turėtų žinoti.

Anonimas2006-05-29 20:15

Wow, iš kur tokia agresija..?

Anyway, iš eilės:

"Magija - tam tikri ritualiniai veiksmai, kuriais siekiama paveikti Dievą arba kitas dvasias."

1) Magija, bent jau kaip aš ją suprantu, prieštarauja fizikos dėsniams aka magija neįmanoma 2) Įrodykite prašau man jūsų paveikimo objektų egzistavimą. ;-)

Beje, magija - tik pavyzdys.

Kitas pavyzdys. Tikite reinkarnacija? Taip? Na gerai, tai neturi reikšmės. Tarkime, kad reinkarnacija yra (kalbu teoriškai), viskas gerai. Dabar tarkime, kad reinkarnacijos nėra (čia vėlgi kalbu teoriškai). Ups. Terminas yra, o reinkarnacijos nėra… Tai kaip čia išeina? Dabar - kodėl taip negali būti ir su altruizmu? Altruizmo (nėra, bet terminas yra… Huh?

Prie ko čia semantika ir lietuvių mokytojos klausymas, nesupratau… :)

Petras2006-05-30 09:36

Atrodo, turėsiu šiek tiek pasufleruoti.

Kam tau kišti nagus prie magijos, reinkarnacijos, fizikos ir kitų paslaptingų dalykų? Galėtumei sakyti daug paprasčiau: Kalėdų Senelio tai nėra!

Jeigu padarytumei tokį atradimą, aš galėčiau smogti koktraargumentą: jeigu Kalėdų Senelio nėra, tai iš kur po mano eglute atsirado dovanėlių?

Manyčiau, mūsų filisofinę diskusiją reikėtų pradėti nuo to.

Anonimas2006-05-30 11:35

Gal tėvai naktį padėjo..? :)

Bet įdomiai viskas išeina. Vietoj atsakymo į mano komentarą, nukreipiate kalbą ir pradedate mažai bendro turinčias analogijas apie Kalėdų Senelį…

Eh, suprantu, kad visko, kas prieštarauja asmeninei nuomonei, ignoravimas ir nepaisymas gali atrodyti geras pasirinkimas, bet gal vis dėlto reikia pabandyti atsakyti?

Ir nereikia jei galima argumentų ad personam. :)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras