BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jėzaus dubleris

Šį keistą romantiško mazochisto paveiksliuką radau vienoje virtualioje “krikščioniško meno” galerijoje. Švelniais graikiškais drabužiais vilkintis jaunuolis meiliai glaudžia prie savęs kryžių, galima sakyti, tiesiog glamonėja šį daiktą, o svajingai pakeltos akys sako, kad jis ilgisi, kada bus prikaltas prie mielo žudymo įrankio. Kas tai galėtų būti?

Pažiūrėkite patys.

To ar labai panašaus graikų jaunuolio paveikslą esame matę daugelyje bažnyčių, o mūsų močiutės sakė, kad tai esąs Jėzus. Gal todėl ir dabar pirmiausia lenda į galvą mintis, jog tai Jėzus. Tikrai, juk tai banali tiesa!..

Bet ar tai iš tiesų Jėzus? Turiu galvoje tą Jėzų, apie kurį keturiose evangelijose rašoma kaip apie žmogų, su siaubu laukusį siaubingos savo mirties. Evangelijų Jėzus visai netroško mirti. Jis sakė: 'Aba, Tėve, Tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę!” Taip apie Jėzų laukusį siaubą rašo Morkus.  Mk 14,36

Labai dramatišką laukimo sceną piešia ir Matas:

Mt 26,37 Pasiėmęs Petrą ir abu Zebediejaus sūnus, pradėjo liūdėti ir sielvartauti.
En McGee mp3 


Mt 26,38 Tada tarė jiems: 'Mano siela mirtinai nuliūdusi. Likite čia ir budėkite su manimi'.
En McGee mp3 


Mt 26,39
Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi: 'Mano Tėve,
jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet
kaip Tu!'

Ar tai tas mazochistas, kuris apsikabinęs meiliai glamonėja kryžių?

Luko piešiamame siaubo paveiksle pasirodo ir kraujo lašai:

Lk 22,44 Vidinės kovos draskomas, Jis dar karščiau meldėsi. Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai, varvantys žemėn.

Mirtis yra mirtis. Nieko švelnaus, svajingo, romantiško evangelistai nematė ir Jėzaus tragedijoje. Jėzus mirė absoliučiai vienas - paliktas mokinių ir paties Tėvo. Štai ką rašo Morkus:

Mk 15,34
Devintą valandą Jėzus garsiu balsu sušuko: 'Eloji, Eloji, lema
sabachtani?' Tai reiškia: 'Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane
palikai?!'

Pasak Morkaus, tai buvo paskutiniai Jėzaus žodžiai.

Ar taip pasakytų svajingai kryžių apsikabinęs ir meiliai jį glamonėjantis mazochistas?

Sakyčiau - ne.

Tai kas čia nupieštas, jeigu ne Jėzus?

Gal to jaunuolio vardas ir Jėzus, bet tai tikrai ne tas Jėzus, apie kurį rašoma Evangelijose.

Tai kažkoks kitas vėliau sukurtas fantastinis personažas.

Turiu pasakyti, labai gyvybingas, masių pamėgtas dubleris.

O  religingam žmogui - tikresnis už tikrąjį.

Kam šventykloj tikrasis?

Kam tikras skausmas, kam tikra neviltis, kam tikros naštos, kam tikras gyvenimas?

Fi, kaip bjauru - gyvenimas…
 

Rodyk draugams

Komentarai (22)

IB2008-01-03 08:07

Tas romantiškas mazochistas yra ne kas kitas, o Domenicus Theotukoupolos, visam pasauliui žinomas kaip genialus tapytojas El Greco. Paveiksle išreikštas dvasingumas, nuolankus susitaikymas su laukiančia lemtim ir pati lemtis yra žmogaus dvasinės būsenos geniali meninė išraiška, jokiais būdais nesusijusi su mazochistiniu noru mirti, kaip kad, Petrai, teikėtės pastebėti. Taigi galbūt nereiktų pulti į kategoriškus nuteisimus kitą kartą prieš pagooglinant:) Kitai infomacijai -
http://en.wikipedia.org/wiki/El_Greco

Petras2008-01-03 10:48

Oho, užsiroviau ant labai talentingo katalikų tapytojo! Labai džiaugiuosi, nes mano "kategoriškumas" įgauna daugiau prasmės - juk kritikuoju ne šiaip sau parapijos tepliorių, bet tikrą bažnyčios "oficiozą". Tiesą sakant, kažko panašaus ir tikėjausi - juk tą mazochisto paveikslą radau "oficialiame" katalikų tinklalapyje. Vadinasi, tai ne šiaip sau dailininko nupiešta fantazija, tai jau struktūros idelologinis produktas.

Nežiūrint į tai, kad paveikslas nupieštas gerai (juk talentingas piešėjas, a ne?), aš pasiliksiu prie Evangelijos, o ne prie bažnytininkų sukurtos versijos - Jėzui mirtis buvo tragedija, kryžius - baisi našta, o ne meiliai glamonėjamas fetišas.

Prieš kurį laiką esu užsirovęs dar įdomiau. Aptikau kažkurioje knygoje citatą "Netikėčiau nė vienu Evangelijos žodžiu, jeigu to neverstų daryti bažnyčios autoritetas". Kai pasakiau, kad tas žmogus iš tiesų tiki bažnyčia, o ne Jėzumi, vienas pasipiktinęs žinovas pareiškė, kad užsipuoliau ne kokį filosofuotoją, o patį šventąjį Augustiną, katalikų bažnyčios tėvą. Pasirodo - tikrai…

Turiu pasakyti, pakilau savo paties akyse.

Ąčiū, IB!

IB2008-01-03 11:25

Hmmm:) jūs grynai painiojate grynąjį meną ir to meno kūrėją su religijos dogmomis, Bažnyčia ir vienu ar kitokiu požiūriu į kančią. Yra vienas svarbus dalykas - žiūrėti į unikalų meno kūrinį objektyviai ir netapatinti jo su įvairiomis asmeninėmis nuostatomis ir yra tikroji tolerancija - grynai tarp kitko, viena iš būtinų nuoširdaus tikėjimo dalių. Interpretuoti, aišku, yra be galo žmogiška:) Taip pat žodis "ačiū", kuris, savaime suprantama, yra be nosinės. Nors, žinoma, tai tik mano asmeninė nuomonė:)

IB2008-01-03 11:33

Na ir jei jau taip galutinai, bet kuri vakarų religija yra man absoliučiai svetima, bet menas ir tapyba nuo to nė kiek nesuprastėja - ką jau ten betikėtum. Ir puldinėti El Greco dėl jo asmeninės vizijos yra panašiai kaip puldinėti Kelno katedros bokštus dėl jų įsitikinimo :) if you get my point:)

IB2008-01-03 11:36

Ir ką jau ten jautė Kristus, tai bet kokiu atveju, vargu ar mes su jumis dabar besužinosim, ir kaip jam patiktų būti vaizduojamam:)) dar pacituosiu vieną atvejį "sakote, jūs gerai išstudijavote archeologiją? - na taip, perskaičiau viską, ką galima tuo klausimu perskaityti. - o į kasinėjimus įsitikinti pats nevažiavote? - na ką jūs, viskas jau aprašyta":) taigi remtis vienu ar kitu liudijimu, kaip matote…..

IB2008-01-03 11:43

Žmonės - kas ir buvo evangelistai ar kiti liudytojai - tais, beje, ir šiais laikais visada bijojo mirties. Natūralu, kad jų aprašymuose ar kito žmogaus pojūčių vertinimuose tai vienareikšmiškai atsispindėjo. Jėzus Kristus ir buvo ta vienintelė laisva nuo tos baimės persona, kadangi jau kas kas, o jis tai tikrai žinojo, kur ateina tikrasis išsilaisvinimas. Na aš aišku atsiprašau už tokį extensive komentarų kiekį, tačiau Jums gal bus įdomus kitas požiūris į mūsų gelbėtoją.

Petras2008-01-03 11:58

Tikrai, IB, žodį "Ačiū" parašiau su nosine. Tu puikus, pastabus rašybos mokytojas.

Interpretuoja šiek tiek kiekvienas, netgi dogmų suvaržytas kunigas kartais interpretuoja celibatą. Visa problema, ar žmogaus susikurtas "celibatas" atitinka skelbiamą.

Aš irgi manau, kad bažnyčios dailininko nupieštas mazochistas gali būti vardu Jėzus. Visa problema, kad jis painuojamas su Evangelijos Jėzumi. Kai interpretacija nutolsta nuo realybės ir ima prieštarauti interpretuojamam dalykui, tai jau ne interpretacija, o savarankiškas kūrinys. Jokiu būdu neatimu netimu dailininko teisės savarankiškai kurti, aš tik sakau, kad dailinino savarankiškas ar bažnyčios inspiruotas kūrinys neturi nieko bendro su Evangelijos herojumi.

Sakyčiau, labai reikšminga yra tai, kad Evangelijai prieštaraujančią interpretaciją toleruoja tavo bažnyčia ir pateikia kaip "krikščioniško meno" kūrinį. Vadinasi, tai jau ne tik asmeninė interpretacija, bet ir ideologijos produktas. Štai kur esmė.

Petras2008-01-03 12:14

"Ir ką jau ten jautė Kristus, tai bet kokiu atveju, vargu ar mes su jumis dabar besužinosim…"

Pagaliau IB išsakė savo požiūrį į Evangeliją. Jis niekada taip ir nesužinos, ką prieš mirtį jautė Jėzus, nes Evangelijos pasakojimais netiki, o archeologai Jėzaus jausmus vargiai suras tarp kitų iškasenų.

Belieka pasikliauti Augustino bažnyčia ir jos menininkais.

Kiekvienam - savo.

Jėzus neklydo sakydamas, kad jis yra kelias. Vienu ir tuo pačiu keliu galima eiti dviem kryptis. Galima eiti paskui Mokytoją, galima tuo pačiu keliu eiti ir priešinga kryptimi - paskui bažnyčios autoritetus.

Sudie, IB! Žemė apvali, gal kada nors sutiksim… :))

alvydosas2008-01-03 12:47

visagalė bažnyčia dar prieš inkviziciją suprato meno galią - todėl ir samdė visokius mikelandželus kurti kuo įtaigesnius dalykėlius - paveikslus, skulptūras. kitaip sakant - objektus, kurie peršokus kelis sąmoningumo žingsnius lengvai gali tapti stabais.
Tą patį suprato ir leninas,pamatęs kiną. Šia meno rūšimi jis išplovė visos rusijos liaudies smegenines :)

Petras2008-01-05 11:06

Taip, Alvydai. Mikelandželo talentas labai pravertė katalikų kunigams, kada jie kūrė pragarą. Talentingai nutapytos jo freskos - puiki priemonė valdyti minių fantazijas.

Prietaringas žmogus tiki viskuo, kas nupiešta stabmeldykloje, todėl nesunku įsivaizduoti, kokią baimę katalikui kėlė, o gal ir tebekelia ant bažnyčios sienų nupieštos MIkelandželo fantazijos. Baimė yra seniai atrasta geriausia priemonė sušaukti avinus į vieną bandą ir juos valdyti.

O kur mus turėtų nukreipti El Greco nupiešta mazochisto kančios palaima? Jeigu kančia kelia palaimą, vadinasi, turėtų nuvesti į kančią. Juk šitoje bažnyčioje vyrauja kančios kultas. Jėzus gydė ir gelbėjo žmones nuo kančių, šitie ragina siekti kančios… Bet gali būti ir kitas, daugiau ar mažiau sąmoningas motyvas - atitraukti minias nuo tikrojo Jėzaus ir jo mokymo, pakišant talentingai nupieštą klastotę.

Išvadas galim daryti kiekvienas savarankiškai. Svarbu atskirti, kaip Jėzaus mirtį vaizduoja Evangelija ir kaip ją pateikia bažnyčios dailininkai.

eklipas2008-01-20 01:05

meną painioti su tikėjimu, o El Greco - menas.. Geras ispanų tapytojas, bet nieko nepadarysi visuose jo paveiksluose personažai kažkokie svajingi nupiepėiiai.. toks stilius, tokia meninė kalba.. Ir man Mikolas Aniuolas patinka ir jo 'Pieta' patinka ir kiti kūriniai. Bet man tai netrukdo suvokti (kiek man duota) to mirties ant kryžiaus siaubo ir kančios (labiausiai žinojimo jog neišvengiamai mirsi kančioje ir nieko pakeisti negali), tos abejonės ir tikėjimo susidūrimo paskutinę akimirką- "Eloji, Eloji, lema sabachtani?". Bet kaip ir to paveikslo autorius, ar užsakovas, ar katoliku saito adminas, ir Petras, ir IB naiviai manom jog tai suvokiam geriausiai.
Aš suprantu, kad tai propaganda ir suprantu, kad žmonės klysta… bet…

Petras2008-01-20 12:18

Tikiuosi, Eklipas nesupyks, jeigu padarysiu nedidelę jo komentaro loginę analizę.

Pirmasis teiginys: "Nemanau, kad reikėtų
meną painioti su tikėjimu, o El Greco - menas.."

Antrasis teiginys: "Aš suprantu, kad tai propaganda"

Iš tų dviejų teiginių logiškai seka išvada: menas = propaganda.

Kadangi tai - fundamentalus teiginys, ardyti svetimos pasaulėžiūros tikrai nenoriu.

eklipas2008-01-20 20:33

Toks menas ne tik menas, bet ir propaganda, ką ispaniškai reiškia reklama.. Taip tai krikščionybės reklama :) ir kaip kiekviena reklama ji - melaginga t.y. įpakavimas skiriasi nuo turinio (apie turinį paskaitysite mažomis raidelėmis apačioje, bet tik tada kai prekę įsigysite :)
Jeigu rimtai, tai formalioji logika labiau tinka matematikai, o ne menui "Iš tų dviejų teiginių logiškai seka išvada: menas = propaganda." Meniškai gali būti padirbtas ir kardas ir rašalinė.
Tu Petrai kalbi ne apie meną, o apie objekto panaudojimo funkciją - pralaužti kaukolę galima ir kuoka ir mikroskopu. Taip šis paveikslas akivaizdžiai propagandinis, bet nuo to jo meninė vertė nesumažėjo.

Petras2008-01-20 21:45

Taip, Eklipai, aš kalbu apie propagandinę šio paveiksliuko funkciją ir kelis sykius tai pabrėžiau. Paprasčiausiai pastebėjau, kaip toli nuo Evangelijos šis oficialų bažnyčios tinklalapį reprezentuojantis propagandinis paveiksliukas. Nebenoriu kartoti, kad visai nesvarstau, kaip - gerai ar blogai - nupieštas šis ideologinis produktas.

Nesu naivus ir meno nepainioju nei su religija, nei su ideologija. Menas yra menas, ir kai jis ima tarnauti kam nors kitam, dažniausiai nukenčia Tiesa. O kai nukenčia Tiesa, kam tada tarnauja menininkas? Taip, pagal tą pačią logiką išeina, kad menas tada ima tarnauti melui. Deja, labai daug talentingų žmonių ėmėsi tarnauti meno paslaugų geidžiančioms totalitarinėms struktūroms, tokioms, kaip superbažnyčia, reichas, komizmo šventovė…

O logika mąstymui reikalinga visada, nesvarbu, apie ką mąstome - apie matematiką, paveikslą, kelmą, žmogų, naktipuodį…

Kad mano mintis būtų visiškai aiški, pamėginkime menininką visiškai atleisti nuo Tiesos. Tegu jo laisvė būna absoliuti, nė kiek nesuvaržyta moraliniais skrupulais. Tokiu atveju Jėzus tegu būna toks, kokį piešia autorius, o ne toks, kokį vaizdavo evangelistai. Sakykime, kad mazochistas Jėzus - gerbtina autoriaus laisvės išraiška. Bet jeigu aš turiu gerbti Jėzų mazochistą, tai ką darysime, jeigu kitas autorius nupieš Jėzų sadistą ar pedofilą? Kaip tada, Eklipai? Tada katalikų bažnyčia irgi įsidės jį į titulinį puslapį, o tu man liepsi tylėti, nepainioti meno su tikėjimu?

eklipas2008-01-21 03:04

aš neturėjau ir minties kažkaip užtildyti tave ar atkalbėti nuo tokio el Greco vertinimo. Tau tas paveikslas sukėlė tokį jausmą ir tu jį išsakei, man jis tokių jausmų nesukelia, bent iki šiol nesukėlė :).. dabar jau žiūrėsiu į tapytojo darbą kiek kitaip…
Kažkada, senokai jau.. buvau užsukęs Vatikane į šiuolaikinio krikščioniško meno galeriją. Tai ten visokio meno pamačiau ir labai propagandinio ir meno-liudijimų, nors tai irgi individualu..
O el Greco, žymiai įdomesnis savo nebiblijiniais paveikslais.

eklipas2008-01-21 03:06

bet ir tuose jo paveiksluose visi kaip mirštančios gulbės :)))

Petras2008-01-21 11:09

Taip, Eklipai, visai gali būti, kad el Greco - neabejotino talento dailininkas. Aš jo nepažįstu, nesiimu vertinti paties el Greco ar visos jo kūrybos. Pasakiau tik tai, kas akivaizdžiai matyti - jo nupieštas Jėzus visai ne tas, kurį, pasak Evangelijos, taip draskė vidinė kova, jog nuo jo lašėjo kruvino prakaito lašai. Įsivaizduoji, Eklipai, kokia stipri šita evangelisto matafora ir ką jinai sako? O el Greco Jėzus yra visai kitoks, jis meiliai lyg moterį glamonėja kryžių, tačiau tai nėra tik "asmeninis" dailininko Jėzus, nes jis pateikiamas kaip "krikščioniško" meno kūrinys ir net reprezentuoja vieną bažnyčios tinklalapį.

Štai prieš tą klastotę aš ir pasisakau, o ne prieš "visą" el Greco. Aš jau išsivadavau iš religinės praktikos smerkti žmogų, o ne jo blogus darbus. Taigi aš smerkiu dailininko klastotę, o ne dailininką. Dailininko talentas šiuo atveju nėra lengvinanti aplinkybė. Greičiau atvirkščiai - kuo talentingiau nupiešta klastotė, tuo ji pavojingesnė. Majakovskis rusų protams padarė kur kas daugiau žalos, negu koks nors seniai visų pamirštas provincijos eiliuotojas.

Petras2008-01-21 11:47

Kaip manote, pagal ką žmogus susiformuoja Jėzaus įvaizdį? Pagal Evangelijose aprašytą Jėzaus paveikslą? Tikrai?

Dalis, vienetai - tikriausiai. Bet kiek bažnyčiuos miniažmogių skaito Evangeliją? Iš mano pažįstamų uolių katalikų nė vienas nėra nė sykio perskaitęs. Taigi Jėzaus įvaizdį jiems formuoja pamokslautojai ir bažnyčios samdomi dailininkai.

Masinis protas pasižymi viena keista savybe: kadangi yra autoritariškas, jis labiau pasitiki tuo, ką sužino iš kitų (tarkim, perskaito laikraštyje, išgirsta per radiją, pamokslą, pamato per televizorių ar pukabintą ant sienos), o ne tai, ką yra pamatęs ir patyręs pats. Taigi bažnyčios dailininko nupieštas Jėzus bus kur kas stiprenis už paties žmogaus atrastą ir susikurtą Jėzaus vaizdinį.

Bene pirmasis šią savybę pastebėjo V. Leninas ir meną propagandos tikslams išnaudojo labai efektyviai. Labiausiai jam sekėsi panaudoti kiną, kurį jis vadino svarbiausiu iš visų menų, - judančiais paveksliukais masės tiki labiau, nei gyvais žmonėmis, todėl visa Rusija lyg užhipnotizuota patikėjo, kad komjaunuolių drabužiais perrengti konclagerių kaliniai stalo užtvankas ir kasa sau duobes ne verčiami, bet iš begalinio entuziazmo. Pažiūrėjęs filmuotą klastotę, miniažmogis sakė: aš juk savo akimis mačiau!..

Turime ir lietuvišką tokios klastotės pavyzdį. Po vieno televizijos filmo, kur žemaičių arkliavagis rusų propagantos pavyzdžiu parodytas kaip lietuviškas "Stiopka Razinas", šiandien jau ir pačius žemaičius sunku įtikinti, kad vadinamasis "svieto lygintojas" iš tiesų buvo visko pertekęs žmogus, kuris iš neturėjimo ką veikti pramogavo, apiplėšinėdamas į turgų einančias bobeles, vogdamas arklius, nesigėdydamas nugvelbti ir kokią vištą… Galiausiai jis prasčiokams taip įkyrėjo, kad senu kaimišku papročiu buvo užmuštas akmenimis Luokės turguje. Pačioje Luokėje senesnieji arkliavagio giminės po šiai dienai gėdisi gimistystės su tokiu pabaisa, o jaunesnioji karta mieliau priima ne realiai gyvenusio arkliavagio, bet talentingo režisieriaus sukurtą "svieto lygintojo" versiją.

O gal įmanoma vienu metu priimti abi versijas - ir realiai gyvenusio žmogaus, ir jam priešingą dailiniko sukurtą paveikslą? Nemanau… Žinoma, jeigu žmogus sveikas ir neturi polinkio į šizofreniją.

Taigi užsakomas menas, tarnaudamas propagandai, neišvengiamai kuria šizofrenišką sąmonę.

eklipas2008-01-21 13:59

Iš asmeninės patirties žinau, kad dailininkai (ir kitų menų atstovai) puola vaizduoti biblijinius siužetus turėdami apie tai labai menką supratimą, o štai jausmų ir ambicijų - kiek nori. O ypač, kada vaizduojamas Jėzus… Ir ta mianinkų poza - "O aš taip matau!!!" gali vienus suklaidinti, o kiti tai gali panaudoti savo tikslams… Savaime suprantama būną ir užsakomi darbai, visiems reikia valgyti, dailininkams taip pat…
Kartais man atrodo, kad musulmonai yra teisūs drausdami rodyti Dievo atvaizdą (dar labiau atvaizdą garbinti)..
Kaip sakoma: nėr atvaizdo - nėr problemos ;))))

Petras2008-01-21 21:09

Taip, Eklipai, dabar mūsų nuomonės visiškai sutampa: musulmonai, kaip, beje, ir žydai, laikosi Dievo įsakymo, draudžiančio daryti ir garbinti stabus. Po Reformacijos tą įsakymą prisiminė ir protestantai.

Petras2008-01-22 07:52

Po autoritarinių (kaip galima kritikuoti garsenybę?) ir teorinių ginčų apie propagandinio meno poveikį siūlyčiau iškelti sau esminį klausimą: kodėl bažnyčia savo puslapiui reprezentuoti pasirinko būtent tokį paveikslą, kuris prieštarauja Evangelijos tiesai, kodėl rinkosi kažkokį Jėzaus dublerį, o ne istorinę asmenybę?

Žinant šitos bažnyčios prigimtį ir jos kovą su Evangelija, beveik du tūkstančius metų trunkančias jos pastangas apversti aukštyn kojomis Jėzaus mokymą, Jėzaus dublerio pasirinkimas atrodo logiškas žingsnis.

Deja, šitą mintį priimti daug kam bus kur kas sunkiau, negu susitaikyti su akivaizdžia tiesa, jog garsus bažnyčios dailininkas piešė savo haliucinaciją, t.y. paprasčiausią kliedesį. Kas norės pripažinti, kad jis patikėjo kvailybe, melu, pakaitalu?

Redagavo Petras 2008-01-22 09:59

Anonimas2016-03-06 16:46

meno tiesa - tai viena, o gyvenimo tiesa- tai kita, ir taip bus visada…

Rašyti komentarą

Tavo komentaras