BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jeigu kažką darai: su kuo dalinsies našta?

Mudu
sutarėme, kad aš jo sodyboje padėsiu pasidaryti saulės kolektorius.
Nuvažiavome į vietą ir viską aptarėme, aš atlikau reikalingus matavimus
ir paskaičiavau, kiek ir kokių vamzdžių bei jungčių jam reikėtų
nusipirkti. Kadangi žmogus turėjo senų plokščių skardinių radiatorių
bei nenaudojamą šilumokaitį, visas įrenginys jam  būtų kainavęs vos
kelis šimtus litų.

- Atvažiuojame į savo rančą - visada yra
šilto vandens! - įsisvajojo žmogus. - Vaikai galės turkštis kaip
ančiukai. Aš jiems šilto vandens prileisiu į pripučiamą baseinuką… Ir
tai nekainuos nė vieno cento!

Jis pažadėjo per savaitę viską
supirkti, o kitą savaitgalį mes turėjom pradėti darbą. Mano
skaičiavimu, turėjome baigti per dvi dienas.

Tačiau nepadarėm
nei tą, nei kitą savaitgalį. Jis nenupirko vamzdžių, nes neturėjo
laiko, paskui nebeliko pinigų, o paskui jis ėmė vengti manęs.
Galiausiai prisipažino, kad labai abejoja šituo sumanymu, be to,
sodyboje turi svarbesnių darbų…

Nesupratau, kas vyksta. Kurių velnių jis tempia mane į savo namus ir verčia daryti projektą, jeigu abejoja sumanymu?

Pagaliau
jis pasakė, kas ir kaip. Šilto vandens jis norėtų, bet apie savo
ketinimą prasitarė tėvams, kurie pakėlė neįsivaizduojamą vėją. Ką jis
daro, ar jam galvoj negerai? Kas bus, jeigu vamzdžiai prakiurs - ar jie
nesupūdus medinio namo? Ar nesulūš stogas, kai jie kels tuos
kolektorius? Kaip atrodys tokia graži sodybą su kažkokiais kvailais
stiklais ant stogo?..

Po šitos atakos ir jam pačiam pradėjo atrodyti, kad tai - ne pats geriausias sumanymas.

Prieš
tai jis įsiutino tėvus, kai be jų žinios didesnį butą mieste išmainė į
mažesnį, prie uždirbtos sumos pridėjo paskolą ir nusipirko sodybą prie
ežero. Ar jam galvoj negerai daryti tokias aferas ir butą mieste
mainyti į sukiužusią kaimo bakūžę?

- Pavargau, nebenoriu pyktis su jais, - prisipažino jis.

Jis
iš tiesų atrodė pavargęs. Pastaraisiais metais jis kaip išmanydamas
norėjo sutvarkyti savo šeimos gyvenimą, daug kombinavo ir rizikavo, o
be visų natūralių sunkumų dar turėjo įveikti begalinį savo tėvų
pasipriešinimą. Tėvai dabar buvo patys didžiausi jo priešai, bet jis to
dar nesuprato. Jis ir toliau juos laikė savo geradariais, mėgino
dalytis su jais savo gyvenimu.

Kaip tik to nereikėjo daryti.
Jeigu turi rimtą sumanymą, niekada nesitark su tais, kurie nusiteikę
priešiškai. Pirma laiko atskleisi kortas,  ir jie padarys viską, kad
tau sutrukdytų. Galimas daiktas, tu atlaikysi jų ataką ir įveiksi
sukeltas abejones, bet dabar turėsi atlikti dvigubą darbą: įveikti
natūraliai kylančius sunkumus ir tuos, kuriuos sukėlė tavo prisišaukti
oponentai. Kam visa tai?

Nederėtų savo priešams prasitarti ir
apie nelaimes. “Koks tu žioplys! Ar nesakiau?” - trimituos jie. Kam
jiems suteikti džiaugsmo ir didinti savo liūdesį? Lengviau savo bėdas
įveikti be pašalinių kliūčių.

Kaip sakydavo mano Mokytojas,
nemėtykite savo perlų kiaulėms, kad kartais kojomis jų nesutryptų ir
atsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų. Nederėtų savo planais dalytis ir
su tais, kurie “tik” abejoja. Oponentų abejonė - užslėptas
priešiškumas. Dabar turėsi įveikti ne tik savo, bet ir jų abejones.

Kai užduotis sunki, geriau vengti visų, kurie mano kitaip.

Jeigu
nori, kad pavyktų sumanymas, moralinės paramos ieškok tik pas tuos,
kurie nuoširdžiai palaiko. Skaudu pripažinti, bet tokių žmonių
paprastai būna labai nedaug. Kada ryžausi mesti rūkyti, mane
besąlygiškai palaikė tik trys žmonės - jaunėlis sūnus, viena kolegė ir
vienas pažįstamas. Visi kiti daugiau ar mažiau šaipėsi ir pranašavo
krachą. Lankydamas anoniminių alkoholikų klubą sužinojau, kad ir namo
likimo draugai turėjo ne ką didesnį būrį palaikančių.

Jeigu
žmogus kažkada stovėjo su tavimi prie altoriaus ir davė priesaiką būti
kartu “ir džiaugsme, ir varge”, tai dar nereiškia, kad tie žodžiai yra
ko nors verti. Pažinojau gabų inžinierių, apie kurį žmona skleidė
pasklas kaip apie paskutinį nevykėlį, kuris nemoka nei pataisyti
čiaupo, nei įkalti vinies. Ji taip nuožmiai kritikavo kiekvieną jo
darbą ir kiekvieną žingsnį, kad ilgainiui žmogui nusviro rankos. Jis
tikrai namuose nebeįkaldavo vinies ir nebetaisydavo čiaupo, dėl
kiekvienos smulkmenos jie turėdavo kviesti į namus meistrą. Ir tik po
to, kai jie išsiskyrė, netikėtai paaiškėjo, kad tas “nevykėlis” - ne
tik ganus inžinierius, bet ir išradėjas!

Yra žmonių, kuriems
neįtiksi, kad ir ką bedarytum. Situacija pasidaro beviltiška, ir tokius
žalingus santykius geriausia nutraukti. Tačiau kiti nebūna nusiteikę
prieš tave “iš principo” - jie daugeliu atveju tave palaiko, bet
nepritaria vienu konkrečiu atveju. Vadinasi, apie tą vieną konkretų
atvejį su jais geriau visai nešnekėti - juk yra temų, kur randate
bendrą kalbą. Jūsų kabineto draugas labai prietaringas, o jūs nekenčiat
prietarų - kam jums liesti religijos temą? Jis nemėgsta klasikos, kuri
jums patinka - nesitarkit su juo, kokią pirkti plokštelę. Jam
nepatinkas teatras - nesvarstykit su juo, į kokį eiti spektaklį. Bijo
naujovių - nepradėkit derybų, darytis jums ar nesidaryti saulės
kolektorių.

Tačiau gali atsitikti ir taip, kad aplink nebus nė
vieno žmogaus, kuris tave palaikytų. Pasirinktas darbas labai sunkus,
sprendimas toks naujoviškas ir netikėtas, kad visas pasaulis tai laiko
nesąmone.

Ar tai jau krachas, jei niekas tau nepadės?

Ne,
jokiu būdu! Niekda taip nebus, kad niekas tau nepadėtų. Visada atsiras
vienas žmogus, kuris tave palaikys. Kas jis toks - apie tai kitą
penktadienį.

 Tikra laimė, kai šalia atsiranda žmogus, kuris plalaiko tave sunkią valandą.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras