BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įspėjimas ritualų garbintojams

“Kas tikisi šioje svetainėje rasti šventų paveikslėlių, stabų, smilkalų, magiškų ritualų aprašymus, tam geriau grįžti atgal. Aš liudiju, kaip mane gelbėjo Jėzus, kuris viską daro iš meilės, savo valia, nepaveiktas magijos ir be kunigų leidimo”.


Radęs šį puslapio aprašymą, mano pažįstamas buvo truputį nustebęs. Jo nuomone, senesnysis puslapio aprašymas buvęs romantiškesnis ir ne toks kategoriškas:


“Turėjau viską ir netekau nieko. Atrodė - kylu, o pamačiau, kad kristi nebėra kur. Nugyventa vos pusė, o gyvenimo jau nebėra. Tada Jis pasiūlė: o gal norėtum pabandyti dar sykį?”


- Pradėjai nuteikinėti prieš save religingus žmones, - pakraipė galvą mano pažįstamas. - Toks įspūdis, tarsi norėtumei jų atsikratyti…


Iš tiesų puslapio aprašymai skiriasi. Jei būtų galima, palikčiau abu. Bet abu netelpa.


Mano svetainė atidaryta antri metai, per ją perėjo nemažai žmonių. Buvo pasipiktinusių, buvo ir labai susižavėjusių, buvo ir tokių, kurie susižavėjo, o po to nusispjovė ir dingo iš mano akiračio. Jie nerado to, ko čia ieškojo ir laukė. Jie labai nusivylė.


Aš nenoriu nieko nuvilti ir suvilioti.


Pastebėjau, kad daugelis žmonių, išgirdę Jėzaus vardą, tą pačią akimirką užuodžia smilkalų kvapą, jų ausyse pasigirsta zakristijono varpelis, prieš akis sumirga puošni kunigo sutana, daugybė šventų paveikslų, statulų, pro šalį tarsi ima plaukti magiško ritualo minia…


Nieko neveiksi - apie Jėzų jie girdėjo ten, kur smiklalai, kur magiški ritualai, kur garbinami gipsiniai stabai ir gyvi žmonės. Dievo draudžiami dalykai ir pats Dievas jiems kažkokiu būdu susirišo, susipainiojo, tapo viena.


Kam reikia šventų paveikslėlių, statulėlių ir magiškų smilkalų kvapo, tegu eina ten, kur visa tai ras. Nenoriu tęsti beveik 2000 metų trunkančio melo, kad tuos niekučius atnešė Jėzus.


- Petrai, pasikeitei, - savo komentare nusivylusi parašė viena katalikė.


Visi po truputį keičiamės. Manau, pasikeitė ir oponentė - juk priėjo prie manęs ir pamatė, kad šalia nėra nei stabų, nei magijos, nei smilkalų kaifo - tik pačios susikurta iliuzija.


Nusivylimas iliuzija gali būti didi dovana.

Rodyk draugams

Komentarai (8)

Anonimas2006-05-12 21:26

Aš tikiu Jėzumi .Gyvuoju,tuo ,kuris prisikėlė ir atpiro žmoniją.Aš meldžiuosi savo kambaryje taip,kaip moku,kaip jaučiu ,kaip suprantu .Aš matau Jo pagalbą,kaip Jis keičia mano gyvenimą,mąstymą.Bet aš lankausi vietinėje bažnyčioje ,nes man ten būna gera,lankausi ne tik toje ,bet kartais jei esu kitur užsuku ir į kitokią parapiją (tik ten kur Jėzų pripažįsta žinoma) ,priimu eucharistijos sakramentą,nes jaučiu tam poreikį .Išgyvensiu jei nepriimsiu ,jei nenueisiu kokią dieną į mišias ,kitą syk suspėsiu…Jei tame kažkas blogo -aš nežinau kaip reikia tikėti .Aš nurimstu bažnyčioje ir jaučiu ten dvasios pokyčius.Pasikraunu .Visada išeina į gerą.Jei tu sakai ,kad aš netikiu Juo ,tuomet nebežinau ar įmanoma tikėti kitaip.

Petras2006-05-12 22:10

Anonime, aš tavęs nepažįstu, todėl nieko nesakau nei apie tave, nei apie tavo tikėjimą.

Apskritai apie tikėjimą stengiuosi nesilaikyti savo ir kitų žmonių nuomonės. Tam yra Raštas, kad iš jo, o ne iš bažnyčios valdininkų, mokytumėmės tikėjimo.

Ne aš, o Dievas draudžia garbinti paveikslus, statulas, mirusius bei gyvus žmones ir kitus stabus. Ne aš, o Jėzus liepė nesiekti valdžios ir nekopti religinės hierarchijos laiptais. Ne aš, o Dievas pasakė, kad Jis nebegyvena žmonių rankomis statytose šventovėse. Jis nustatė, kad nebereikia jokios aukos, nes paaukota didžiausioji auka - Jo Sūnus. Visi esame nuplauti Sūnaus krauju, todėl patys galime stoti Tėvo akivaizdon ir mums nebereikia kunigų tarpininkavimo - kiekvienas Jėzaus mokinys esame kunigas. Jėzus suteikė mums teisę kreiptis į Tėvą jo, t.y, Jėzaus vardu, tai kam man atmnesti šitokią dovaną ir ieškoti kažkokių tarpininkų, tariamų Dievo vietininkų?..

Suprantu, kad stabmeldykla vienpusišku savo poveikiu (be grįžtamojo ryšio) gali kompensuoti bendravimo stygių, kad nekasdieniška aplinka gali valandėlei atpalaiduoti nuo buitinių rūpesčių, kad monotoniški ritualai gali apraminti kaltės jausmą, mirties baimę ir padaryti kitą psichologinį poveikį.

Bet nemanau, kad dvasinis poveikis eitų nuo Jėzaus. Jeigu daroma tai, kas Dievo uždrausta, kaip galima sakyti, kad Dievo draudžiami dalykai - nuo paties Dievo?

Bet jeigu eini į stabmeldyklą ir ten meldiesi dangaus karalienei bei kitiems stabams - man tai netrukdo. Aš neisiu į jūsų bažnyčią ir jūsų neagituosiu elgtis kitaip. Tikiuosi, ir religingieji žmonės kada nors išmoks pakantumo Jėzaus mokiniams.

Ajona2006-05-12 22:21

Aš taip pat tikiu į Dievą nevaikščiodama į bažnyčią, melsdamasi ar tiesiog kalbėdama su Juo vienumoje, gėrėdamasi Jo kūrinija. Tikėjimas ir pasitikėjimas Jėzumi padeda man daug ką suprasti, padeda išvengti negerų dalykų, padeda išsaugoti dvasinę pusiausvyrą. Bet nenorėčiau būti griežta tiems, kurie nuoširdžiai tikėdami,laikosi katalikiškos, sentikiškos ar kitos, iš tėvų ir protėvių paveldėtos tradicijos ir Dievą garbina atlikdami bažnytinius ritualus. Manau, Dievas neatstumia nė vieno, jei žmogaus tikėjimas yra tikras, neapsimestinis.

Petras2006-05-12 22:43

Taip, Ajona, tu visiškai teisi - neturime būti griežti ŽMONĖMS, kurie daro klaidas, nes klystam visi, absoliučiai visi, o Dievas priima visus, kurie juo tiki. Jėzus pats mylėjjo ir mokė mylėti NUSIDĖJĖLIUS.

Bet ar tai reiškia, kad Jėzus mokė mylėti ir NUODĖMĘ? Jeigu nesmerkiame girtuoklių, ar turimne nesmerkti ir girtuoklystės? Jeigu nepasmerkiame nė žudikų, ar turime nesmerkti ir žudymo? Jeigu atlaidžiai elgiamės su stabmeldžiais, ar tokie pat atlaidūs turime būti ir stabmeldystei?

Problema kyla todėl, kad supainiojame ŽMOGŲ ir jo daromą NUODĖMĘ, kurie nėra tas pats. Žmogus yra tobulas ir laisvas Dievo kūrinys, o nuodėmė - laisvo žmogaus pasidaryta žaizda. Jeigu iš tiesų mylime susižalojusį žmogų, ar skatinsime jį toliau žalotis?

Atskirkime žmogų nuo jo daromos nuodėmės, ir Jėzaus mokymas taps aiškus bei paprastas: mylėkime nusidėjėlį, bet smerkime nuodėmę, nes nuodėmė nusidėjėlį veda į mirtį.

Ar tu mylimam broliui linkėsi mirties?

Svoloch2006-05-14 14:44

bet ir neišbraukiu Dievo iš savo gyvenimo, o tavo psihologija man labai artima… jaunas esu bet kolkas vemt verčia nuo tos dirbtinos "katalikybės", veidmainiškos meilės bažnyčiai, man to nereikia, dėlto turiu aš jį savaip širdį, ir jis ne Dievas jei pasmerks mane už tuos praleistus sekmadienius ar neišsakytas išpažintis. Kas gali būt šlykščiau už melą Dievui, jei jis yra, tai supras… turi suprast… aš jo vietoj suprasčiau

Svoloch2006-05-14 14:45

esu tikintis, nesu religingas. va taip

Anonimas2006-05-14 15:50

Taip, tu tiki Į Dievą, nes nesi religingas. O religingieji tiki į savo religiją: savo kunigus, stabus, prietarus ir tradicijas, iš kurių juokėsi Jėzus.

Jeigu nesi religingas, gali nesunkiai tapti Jo mokiniu.

Petras

Anonimas2006-05-14 18:47

(Išvalyta. Nekreipkite dėmesio - čia senas maniakas. Petras)

Redagavo Petras 2006-05-14 20:44

Rašyti komentarą

Tavo komentaras