BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Išlaisvintas Dievas

Prie medžio buvo prikaltas mažas namukas, kažkuo panašus į inkiliuką, tik su langais ir durelėmis.
Alius priėjo ir pabeldė į stiklą.
- Dieve, ar tu esi? - paklausė.
Niekas neatsiliepė.
Alius pravėrė duris. Viduje nieko nebuvo.
- Ve, Dievo nėra, - nusistebėjo jis.
Tai nuskambėjo kažkaip keistai ir filosofiškai.
- Anksčiau buvo, dabar nėra, - stebėjosi Alius. - Matyt pavogė. Kaip tu manai, kur jis galėtų būti?
Nežinojau, ką atsakyti.
- Tu iš tiesų manai, kad Dievas gyvena štai tokiuose nameliuose? - paklausiau.
- Na, taip rašo… Tokiuose ir didesniuose. Štai turiu straipsnį.
Alius pasirausė po kišenes ir išsitraukė piniginę. Piniginėje jis nešiojosi laikraščio iškarpą.
- Štai, žiūrėk! - padavė man.
Riebi antraštė skelbė: „Sudegė Dievo namai”. Žinutėje rašė, kad Klaipėdoje sudegė viena katalikų bažnyčia.
- Tai pats įdomiausias pranešimas, kokį esu skaitęs. Sudegė Visagalio namai, ir jis tapo benamis. Dabar jis - paprasčiausias bomžas.
Nežinojau, ką atsakyti. Taip, tai buvo baisus paradoksas. Begalybė, kurią gali aptverti, uždaryti arba pavogti. Amžinybė, kuri trunka tam tikrą laiką, tarkim, sekmadienį. Man tai irgi netilpo į galvą.
Mes ėjom kaimo keliu, ir aš nežinojau, kur jis nuves. Alius mėgsta išsivesti žmogų į kelią ir nieko jam nesakyti. Jeigu paklusiu, žinau, ką atsakys. Sykį paklausiau, ir jis pradėjo šaipytis: „Tu nežinai, kur veda keliai?”
- Anksčiau žmonės galvojo, kad Dievas sėdi ant debesų, - pasakė jis susimąstęs. - Ant mūsų bažnyčios lubų buvo nupieštas barzdotas senis, kuris laikė išskėtęs rankas ir gulėjo ant debesies. Paskui nuskrido Gagarinas ir jokio Dievo nerado. Išsigandau. Tai buvo baisus pranešimas.
- Tu iš tiesų manei?..
- O ką aš turėjau manyti?
- Eime, parodysi Dievą ant debesies.
- Ne, neparodysiu.
- Kodėl?
- Nepavyko išgelbėti. Jis sudegė kartu su bažnyčia. Kada atvažiavo gaisrininkai, stogo jau nebebuvo. Jie tik pylė vandenį ant gretimų namų, kad nesudegtų miestelis.
- Ak taip, jūsiškis irgi tapo benamis! - prisiminiau. - O naujuosius namus, kiek žinau, jam pastatėt labai modernius?
- Visi taip sako.
- Sako? Pats nebuvai?
- Aš ten buvau aną rytą po gaisro. Žmonės ėjo, krapštė pagaliais po nuodėgulių krūvą ir verkė. Tai buvo šiurpus vaizdas. Man atrodo, jie visi kažko ieškojo.
- Ko jie galėjo ieškoti?
- Pats žinai - ko. Ten buvo devynios galybės dievukų, bet neišliko nė vienas.
- O tu niekada neieškojai?
- Kaip neieškosi! - nusijuokė Alius. - Lygiai pusę gyvenimo!
Kažkada jis man pasakojo, kaip ėjo į Kryžių kalną. Tai buvo tas laikas, kai visi ištrūko iš ateizmo ir pasileido ieškoti Dievo. Jie būriais pasipylė į bažnyčias, netilpo į šventorius, šmirinėjo po kapines, veržėsi į šventąsias žemes, nusivylę bėgo į pačias naujausias sektas, ieškojo meditacijos klubų arba važiavo į Indiją.
Indija - tai jau kažkas už horizonto. Aliui ji buvo toloka, tai jis pasirinko Kryžių kalną netoli Meškuičių.
Aišku, galėjo sėsti į autobusą ir nuvažiuoti, bet ne, jam reikėjo kažko mandresnio. Susidėjo su tokiais piligrimais ir patraukė pėsčias. Iš pradžių jie buvo sutarę dalį kelio nueiti keliais, bet po kelių metrų palengvino sąlygas ir nusprendė, kad bus pakankama, jeigu žvyrkeliu pėdins basi. Kad būtų greičiau, Alius siūlė važiuoti bent dviračiais, bet jie visi norėjo lėčiau ir sunkiau. Kada jie priėjo pirmą stotelę, pasitaikė autobusas, Alius sėdo ir grįžo namo.
Grįžo pačiu laiku - kieme prie užrakintų durų sukiojosi abu sūnūs. Dar kelios minutės, jie būtų apsisukę ir išvažiavę atgal.
- Pats Dievas jus atsiuntė! - nudžiugo Alius.
- Ne, atvažiavome patys, - ginčijo vyresnysis. Atseit, tai jis sugalvojęs - sėdam į mašiną, lekiam pas tėvą. Viskas buvo ne taip, tik jie dar negali suprasti.
Pats Alius ilgai nesuprato.
Vakare užsikūrėme laužą ir kepėme dešrą. Buvo tyku, be vėjo, šviesa žaidė tamsoj. Priartėjo dangus. Ryškus juodas dangus tvyrojo visur - nuo laužo iki žvaigždžių.
- Benamis Dievas - liuks idėja, - staiga supratau.
- Žiūrėk, begalybė! - sušuko Alius.
- Kur? Ten? - išsigandau ir parodžiau į milijardus žvaigždžių.
- Ne, čia, - atsakė Alius ir neparodė niekur.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (13)

andrius2009-07-01 07:52

“iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!”
o ką Petras galvoja apie šią eilutę?

Petras2009-07-01 11:57

Andriau, apie tai esu rašęs.
Klajokliai žydai tampė po dykumą Sandaros skrynią, apsistojęstatydavo savo Tėvui palapinę, Dovydas svajojo pastatyti jam tikrus namus, bet šventyklos statybą baigė tik Saliamonas… Biblija - kelias, procesas, vyksmas. Paskutinieji Senojo Testamento pranašai ėmė tvirtinti, kad Dievas negyvena žmonių rankomis statytose šventovėse, kad jis gyvena žmonių širdyse. Tas eilutes nuolatos citavo Jėzus.
Tačiau naujoji romėnų religija (turiu galvoj krikščionybę) tų pranašų bei Jėzaus mokymą atmetė ir liko prie stabmeldyklų.
O prekybos namai - labai tikslus pavadinimas. Čia ir dabar vyksta prekyba mažais plotleliais, ritualų paslaugomis, užburtu (šventintu) vandeniu ir kitu šlamštu.

andrius2009-07-01 13:21

na, bet kaip ten bebūtų, šitoj vietoj Jėzus nesakė - tai nėra mano tėvo namai, kodėl? Sakė netgi priešingai, nedarykite IŠ MANO TĖVO NAMŲ, reiškia jis sutiko su tuo, kad tai jo tėvo namai, ar ne? Juk jis galėjo sakyti ir pvz. prekiaukite čia, vistiek tai nėra mano tėvo namai, ar kažkaip panašiai.

Be to ir pirmosios krikščionių bendruomenės taip pat rinkosi šventyklose:
“Jie kasdien sutartinai rinkdavosi šventykloje, o savo namuose tai vienur, tai kitur laužydavo duoną, su džiugia ir tauria širdimi drauge vaišindavosi”

“Kartą Petras ir Jonas ėjo į devintosios valandos pamaldas šventykloje.”

“Jie nesiliovė kiekvieną dieną mokyti šventykloje bei namuose ir skelbti gerąją naujieną apie Jėzų – Mesiją.”

Sutinku, kad niekur nerašo, šventyklos, kaip namo esant svarbios pačios savaime, bet ar nesutiksi, kad nėra ir parašyta, šventyklą esant blogiu, ar daiktu nederančiu su tikėjimu arba tikėjimo skleidimu?

Petras2009-07-01 14:59

Atsibodo kartoti, kad Biblijka - kelias, procesas vyksmas. Ten yra visko - ir gyvulių aukojimo, ir Dievo namų statybų. Kuo arčiau Jėzaus, tuo arčiau indiviadualaus tikėjomo - Dievas negyvena žmonių rankomis statytose šventovėse, Dievas gyvena žmonių širdyse. Tos minties negali suprasti tie, kurių Dievas yra apribotas ir sudaiktintas. “Ir kai meldžiatės, nebūkiite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis sinagonose ir gatvių kampuose”, - kas tai pasakė, stabmeldyklų gynėjau? Gal koks ateistas?
Kur tas “ateistas” liepė melstis? Šventyklose, atlaidų miniose, romėnų šventovėse, perdirbtose į karikščionių bažnyčias? Ne, jis sakė: “Kai tu meldiesi, užsirakink savo kambarėlyje ir kreipkis į Tėvą, kuris yra slaptoje…” Ar jis liepė sukti ir sukti rožinius, bubenti ir bubenti begalines litanijas, kartoti ir kartoti magiškus ritualus? Ne, jis perspėjo: “Ir kai meldžiatės, nebūkite kaip pagonys, kurie žodžių gausumu tikisi pelnyti malonę…”
O dėl stabų, kurių pilnos krikščionių bažnyčios, nėra abejonių nei Senąjame, nei Naujajame testamentuose. Tuo požiūriu nėra jokio kelio ir jokio proceso - stabus žydai aktegoriškai smerkė nuo pat senovės ir tai užrašė pirmajame Dievo įsakyme, kurį katalikai ir stačiatikiai veidmainingai nutyli. Aišku, nei Testamentas, nei Jėzaus mokymas romėnų tikėjimo nepalietė.
Andriau, aš nieko prieš, kad tu savo dievulį užrakintumei bažnyčioje ir sekmadieniais prie jo prileistumei bažnyčios rėmėjus bei kitus aukotojus. Jeigu tavo dievulis uždaromas, apribojamas, nulipdomas, išdrožiamas arba išlydomas, kitaip ir negali būti. Tik nemeluok mano skaitytojams, kad apie tokį savo Tėvą kalbėjo Jėzus. Tas fokusas čia nepraeis.

andrius2009-07-01 18:36

Petrai, neprikiškit man šališkumo, aš tik paėmiau citatas iš to paties naujojo testamento, kuriuo remiatės ir jūs, savo nuomonės aš nereiškiu. Norėjau paklausti, kaip jums tos vietos. Suprantu, kad jums asmeniškai labiau patinka kitos, bet vis dėlto nederėtų ignoruoti ir šių.
Pavyzdžiui:
“Jeigu jis jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei neklausys nė bažnyčios, tebūna jis tau kaip pagonis ir muitininkas.
Iš tiesų sakau jums: ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje.
Ir dar sakau jums: jeigu du iš jūsų susitars žemėje prašyti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks.
Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir Aš esu tarp jų.”
Tai jeigu tie du ar trys susirenka šventykloj, tai jau tarp jų Dievo nėra?
Dar kartą pasikartosiu, aš tik klausiu jūsų nuomonės, galbūt jau esate rašęs apie tai, tuomet įdėkit nuorodą ir tiek. Ačiū ir nesipykim.

Petras2009-07-01 20:27

Taip, Andriau, kai susirenka du arba trys stabmeldžiai, Jėzaus Tėvo tarp jų nėra. Jo nėra ten, kur du arba trys indusai garbina akmeninį Šyvos falą. Kodėl jis turėtų būti ten, kur du arba trys krikščionys garbina medinės Marijos nekaltybę?
O apie tuos pranešimus bažnyčiai… Tik naivus kvailelis gali patikėti, kad Jėzus kalbėjo apie hierarchų valdomą religinę organizciją, kuri šiais laikais vadinama bažnyčia. Jėzus visai nedviprasmiškai pasisakė prieš hierarchiją, todėl jo minimas susirinkimas (taviškiai sako - bažnyčia) nieko bendro negali turėti su hierarchų šutve. Nereikia pamiršti, kad Jėzus gyveno bendruomeninėje visuomenėje ir turėjo galvoje bendraminčių bendruomenę. Kur du arba trys susirinkę jo vardu, ten yra ir jis - tai pati paprasčiausia formulė, tik taviškiai ją apipainiojo burtais, ritualais, sudėtingiausia hierarchine struktūra.
Bet nenukrypkim nuo temos. Ribotam, valdomam, iš molio nulipdomam arba iš medžio išdrožiamam dievukui reikia tokių organizacijų, reikia aptvaro (šventoriaus), reikia magiškų ritualų, reikia pakelės inkiliukų. Eik prie to inkiliuko ir melskis pagaliui. Kas tau draudžia?
O man geriau pagal Jėzaus mokymą - kur du arba trys susitinkame jo vardu, ten būna ir jis. Ir nereikia profesionalių šarlatanų, medinių ar paauksuotų stabukų, kvailų tūpčiotojų povo drabužiais nei smilkalų smarvės. Padariau kvailystę, bet susitaikiau su broliu - kam man pagiringo kunigo magiškas ženklas? Iškėlė kaimynas ieškinį, bet pakeliui atsilyginau - ko man eiti į tavo bažnyčios teismą? Pasilikit jį sau, gerbiamieji.
Visa romėnų bažnyčia stovi ant išrankiotų citatų, o margomis sutanomis dengia kontekstą ir svarbiausias Jėzaus mokslo vietas: Dievas yra visuotinis, o ne sudaiktintas ir apribotas, jis visagalais, o ne kunigų ir kitų šarlatanų valdomas, jo neaptversi šventoriais ir neuždarysi pakelės inkiliukuose, kokius namus tokiam pastysi? Ne žmonių rankomis pastatystose šventovėse jisai gyvena - žmonių širdyse.
Tai va, Andriau, aš skaitau visas evangelijų eilutes - ne tik tas, kurios patinka tavo bažnyčios profams. Aš skaitau netgi tas, kurios niekaip nesiderina su stabmeldyste ir visa jūsų religija.
Jeigu tikrai nori, gali paskaityti kad ir tokius mano straipsnius: “Krikščionybės iliuzija”, “Nebe tas Jėzus”, “Religija prieš Jėzų” ir kitus. Bet nepatarčiau - tai nieko gero neduos. Kas jau turi specialią nuostatą, tas nematys, klausysis, bet negirdės. Net keista, koks tankus tinklelis atsiranda ant religingo žmogaus akių, kai pastorius ar kunigėlis jam rituališkai skaito vieną ar kitą Evangelijos skyrių.

andrius2009-07-02 10:40

“Jėzus visai nedviprasmiškai pasisakė prieš hierarchiją” - būtų įdomu sužinoti plačiau.
“Kartą Petras ir Jonas ėjo į devintosios valandos pamaldas šventykloje.” - Tai į kokias jie ten pamaldas vaikščiojo? ten kur susirenka du ar trys? ar ten kur visi užsidaro atskiruose kambariukuose? Tik nesakykit apie biblijos evoliuciją, nes tai vyko jau po Kristaus. Ar į tokias kur niekas nesimeldžia?

Petras2009-07-02 11:21

Mt 23,4 Jie riša sunkias, nepanešamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.

Mt 23,5 Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų kutus.

Mt 23,6 Jie mėgsta garbės vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose,

Mt 23,7 mėgsta sveikinimus aikštėse ir, kad žmonės juos vadintų ‘Rabi, Rabi’.

Mt 23,6 Jie mėgsta garbės vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose,

Mt 23,7 mėgsta sveikinimus aikštėse ir, kad žmonės juos vadintų ‘Rabi, Rabi’.

Mt 23,8 Bet jūs nesivadinkite ‘Rabi’, nes vienas yra jūsų Mokytojas - Kristus, o jūs visi esate broliai.

Mt 23,9 Ir nė vieno žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas jūsų Tėvas, kuris yra danguje.

Mt 23,10 Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes vienas jūsų Mokytojas - Kristus.

Mt 23,11 Kas iš jūsų didžiausias, tebūna jums tarnas.

Mt 23,12 Ir kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.

Kaip tu man atsibodai, Andriau… Susirastum pakelės inkiliuką ir bubentumei tam medinukui litanijas. Arba eitumei pas savo dvasinį tėvą, savo parapijos mokytoją. Arba ko negali atsisėdęs laižyti Marijos paveikslą? Daryk tai, kas priguli pagal pašaukimą ir nesivargink rankioti citatas kaip lašinukus iš bandelės.

Petras2009-07-02 11:44

Antriukai, žiūriu, abejoji šiais mano Mokytojo žodžiais:

Mt 6,5 ‘Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį.

Mt 6,6 Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.

Mt 6,7 Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo.

Mt 6,8 Nebūkite panašūs į juos, nes jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant Jo.

Mt 6,9 Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas…

Jeigu turti pretenzijų dėl jo mokymo, būtų gerai, kad susikytum tai jam pačiam. Tarkim, per magišką mišių ritualą, kai jūsų dvasinis tėvas kunigas stebuklingais žodžiais ir judesiais iškvies jo dvasią seanso dalyvių akivaizdon. O aš su tavimi daugiau nesivarginsiu, ate, Andriau.

andrius2009-07-02 12:27

gerai Petrai, nebekalbėkim citatom, kad neatrodyčiau vengiantis “atsakyti” (kaip kad jūs man atrodot), atsakysiu apie pateiktą ištrauką tamstos žodžiais - Tik naivus kvailelis gali patikėti, kad Jėzus kalbėjo apie hierarchų valdomą religinę organizciją.
Kadangi sakotės taip mėgstantis visumą, tai pasakysiu savo nuomonę apibendrintai. Manau, kad esat neblogai perpratęs Jėzaus mokymą ir tikiu, kad ne tik teoriškai, tačiau labai gerai sugebat ignoruoti bažnyčios vaidmenį jame. Turbūt labai supyksit, tačiau kaip jums beatrodytų Petrai, visdėlto ir jūs skelbiate būtent tą pačią katalikų bažnyčios tradiciją, o tiksliau jos dalį.

Petras2009-07-02 12:34

Na, žinai, Andriau… Tapatinti mane su stabmeldžių ir inkvizitorių bažnyčia - tokio chamiško įžeidimo tikrai nesu nusipelnęs. Nuo šiol visi tavo katalikiški paistalai automatiškai eis ten, kur jiems ir vieta.

deimantukas2009-07-02 18:17

Kai buvau citroen fanu, man citroen buvo geriausia mašina. Aš neigiau jos gedimus- tiesiog nenorėjau jų matyti ir aklai tvirtinau ir pats tikėjau, kad ji-geriausia mašina. Su pykčiu žvelgiau į kitas mašinų markes ir net norėdavau jas sudaužyti. Citroen vėliavą buvau pasikabinęs garbingoj vietoj. Štai tokia ta religija. Dabar ši psichozė man praėjo. Vėliavą panaudojau, kaip ženklą apie už gabaritų išlindusį krovinį, kai vežiau medieną. Nesukelia man jokių jausmų ir pakabukai su firmos ženklais, nebeperku jų, nebekolekcionuoju, kaip maniakas. Dabar matau ir geras, ir blogas citroen puses. O ir kiti automobiliai manęs neerzina. Citroreligija praėjo.

Petras2009-07-02 18:24

Kad taip kitam praeitų katalikybė… Kiek fanatizmo išnyktų!

Rašyti komentarą

Tavo komentaras