BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Intuicijos Evangelija

Vakar nustebino netikėtas atradimas. Pasirodo, žmogus, nė karto neskaitęs Evangelijos (juk tai kunigų knyga, ar ne?), gali per visą savo gyvenimą kažkaip intuityviai priartėti prie tiesų, kurias prieš 2000 metų skleidė Jėzus. O tas žmogus dar labiau nustebo, kai sužinojo, kad jo burbėjimai prieš kunigus tarpininkus, statulikes, “Dievo trobas”, ilgiausias litanijas ir kitos panašios “erezijos” yra tie dalykai, kurių atėjęs mokė pats Dievo Sūnus.

Mus suvedė buitinė smulkmena. Išradinėdamas savo pirtelei dar vieną įrenginį, tokį garų purkštuką, supratau, kad vieną detalę geriau gaminintis ne pačiam, o paprašyti nagingo skardininko. Sumokėsiu tik už detalę, o jei darysime ją sykiu, tai dar gausiu nemokamą pamoką.

Tas žmogus nėra mano giminaitis ar didelis draugas, bet labai apsidžiaugė, kai užsukau. Jam patinka, kad toks “mokytas miesto žmogus” neniekina kaimo (čia apie mane), parsikėlė atgal į bažnytkaimį ir su kaimiečiais šnekasi “kaip lygus su lygiu”. Tiesą sakant, “kaip lygus su lygiu” nelabai jaučiausi, nes tie paišini kaimo meistrai man atrodo kur kas pilnesni gudrumo ir išminties, negu kartais apsimeta. Žodžiu, aš prieš juos šiek tiek kompleksuoju, bet geriau tegu niekas nežino.

Jis iškart sutiko pasitrankyti plaktuku, ir aš pradėjau tempti iš golfuko skardos lakštus. Bet į kiemą išėjo žmona, pradėjo vyrui rodyti į laikrodį, paskui abu truputį pasikalbėjo malkinėj.

- Nepyk, dabar negaliu bildėti, - skėstelėjo  jis rankomis. -  Sekmadienis, motinos diena, pusė dvylikos…

- Motinos diena? - prisiminiau. - Bet  tu - juk ne motina.  Tau švęsti reikės pirmą birželio sekmadienį, kai bus tėvo diena.

- Aš rimtai… Ką pasakys žmonės? Ir tai negerai darau, kad nenueinu į bažnyčią. Šit ir žmona nenuėjo…

- Negerai darai? - nustebau. - O kodėl negerai?

Meistras patraukė pečiais.

- O kaip tu manai, ar Jėzus eidavo į bažnyčią? - paklausiau.

Žmogus dar labiau sutriko. Buvo matyti, kad niekada anksčiau tokio klausimo nebuvo girdėjęs.

- Na, tada gal nebuvo tokių bažnyčių… - jis ėmė svarstyti.

- Tai kas. Buvo šventykla ir sinagogos. Kaip tu manai, ar Jėzus švęsdavo šabą, tai yra sekmadienius?

- Na, nežinau… Tikriausiai švesdavo.

- Kas tau sakė?

- Jei mums reikia švęsti, tai ir jis tur būt švęsdavo…

- Ne, Jėzus nesilaikė šabo, ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl kunigai jį pradėjo pulti. Per šabą Jėzus gydė žmones ir sakė: “Mano Tėvas dirba, ir aš tebedirbu”. Negi sekmadienais per mišias Dievas nustoja dirbęs? Negi tai dienai liaujasi tekėjusios upės, negi sustoja vėjas, negi nebesisuka žemė?

- Aš irgi taip sakau! - apsidžiaugė žmogus. - Visi tie vabaliukai, augantys medžiai, lojantis šuo yra Dievo išmonė.

- Žinoma, - pritariau. - Visa tai - Dievo darbas. Ar jis sekmadieniais gali sustoti?

Meistras nusijuokė. Jis žino, kad ir žmogus sekmadieniais negali sustoti dirbęs - jis turi apeiti gyvulius.

- O kaip tu manai, ar Jėzus liepė eiti į bažnyčią ir ten melstis?

- Tikriausiai liepė, - atsakė pašnekovas, bet čia pat apsidraudė: - Bet gerai nežinau.

- Ne, Jėzus draudė melstis sinagogose ir gatvių kampuose!

- Draudė? - išsipūtė jo akys, o veidą nušvietė džiaugsmo šviesa. - Tikrai draudė?

- Nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis sinagogose ir gatvių kampuose, - pacitavau jam iš atminties. - Kai tu meldiesi, užsidaryk kambarėlyje ir kalbėkis akis į akį su Tėvu. Taip mokė Jėzus. Ne bažnyčiose ar sinagogose, bet kambarėlyje.

- Oho!.. - nustebo žmogus. Buvo matyti, kad jis džiaugiasi.

- Man tai geriau kur nors paprūdžiais… - psisipažino jis po minutės. - Arba pamiškėm… Bet vienam tai geriausia.

- Žinoma, - pritariau. - Dievas yra visur.

- Man atrodo, jo daugiausiai lauke, kur visko daugiau, - samprotavo meistras, tokiu būdu išsiduodamas, kad Dievo artumą geriausiai jaučia gamtoj, kur pilna gyvybės. - Nepatikėsiu, kad jis gyventų Dievo troboj. Man atrodo, nėra ko Dievui statyti trobų…

Dabar nustebau aš.

- Tu čia pats sugavojai?

- Aš taip manau…

- Ar kada nors skaitei Bibliją?

- Ne, aš jos neturiu.

- Ar tu žinai, kad beveik pacitavai Šventąjį Raštą? Ten rašoma: Dievas negyvena žmonių rankomis statytose švetovėse, Dievas gyvena žmonių širdyse, - citavau jam iš atminties. - Viskas čia jo sukurta, kokius namus jam statysite, šaipėsi pranašas.

Dabar mes abu buvom maloniai nustebinti. Meistras buvo patenkintas, kad apie Dievo protingus žodžius galima kalbėtis ir tokioj aplinkoj, tarp plaktukų, grąžtų, varstotų ir kitų rakandų, o aš netvėriau džiaugsmu, kad  Biblijos neskaitęs žmogus gali prabilti tarsi iš rašto. Dievas ima ir prakalba mažamokslio šaltkalvio lūpomis, pačiam žmogeliui to nė neįtariant!

Štai kaip jis man pateikė paties “išrastą” Naujojo Testamento idėją apie nereikalingus kunigus tarpininkus, be kurių paslaugos galime drąsiai stoti Tėvo akivaizdon:

- Ar tas kunigas paims mane ir nuneš į dangų? Aš jam pasakysiu nuodėmę, o jis bene perduos Dievui? O kodėl aš pats negaliu pasakyti, jeigu ką ne taip padariau? Gal kunigėlis turi mobiliako numerį ir gali paskambinti Dievui?

Štai kaip tas žmogus kalbėjo apie stabus, kurie, Psalmyno žodžiais, turi akis, bet nemato, turi lūpas, bet nekalba:

- Man atrodo, tos statulikės negyvos. Melskis nesimeldęs - kaip jos padės?

Žmogus džiaugėsi išgirdęs, kad yra toks pirmasis Dievo įsakymas, draudžiantis garbinti lipdinius, drožinius bei paveikslus ir melstis jiems. Mat nuo katalikų tas įsakymas nuslėptas, ir žmogus jautėsi labai vienišas, kad nejaučia nė menkiausios pagarbos tiems kvailiems paveiksliukams ir plastmasiniams dievuliukams.

Jis manė, kad ilgos nuobodžios maldos gali atsibosti ir Dievui, todėl visi tie rožiniai ir kitos durnystės niekuo negalėtų padėti. Bet kad taip būtų sakęs pats Jėzus…

- Taip, Jėzus mokė: ir kai meldžiatės, nebūkite kaip gagonys, kurie  žodžių gausimu tikisi laimėti išganymą.

- Aš irgi sakau! - džiaugėsi šaltkalvis Dievo išmintimi. - Juk ilgiausias litanijas kalba velnio neštos davatkos!

Mano kaimynas prisipažino nelabai suprantąs, už ką žydai nukryžiavo Jėzų. Žydiškumas čia kaip ir niekuo dėtas - juk ir pats Jėzus, ir Marija, ir jo mokiniai buvo tokie pat žydai, bet vieni žydai buvo su Jėzumi, o kiti jį nužudė. Yra kažkokia kita priežastis, kad vieni darė vienaip, o kiti - visai kitaip. Bet va, jeigu mokyti kunigai sukurstė paprastus žydus, ir tie sykiu su kunigais reikalavo Jėzui mirties, tada viskas aiškiau.

- O kaip tu manai, kas būtų su Jėzumi, jeigu jis vėl ateitų ir pradėtų kalbėti tą patį? Na, kad nereikia švęsti sekmadienių, kad nėra ko vaikščioti į bažnyčią, nes reikia melstis namuose, kad nereikalingi jokie tarpininkai?.. - paklausiau.

 - Na, aš manau, dabar jo nekaltų prie kryžiaus, - svarstė šaltkalvis, mėgindamas įsivaizduoti dabartinių kunigų elgesį. - Nenorėtų tokio skandalo… Aš manau, dabar jį likviduotų patyliukais, niekam nieko nežinant.

Abu buvome tos pačios nuomonės: kas Jėzui leistų sugriauti šitokį biznį? Neleido tada, kai jis pasišovė botagu išvaikyti prekijus iš šventyklos, tuo labiau neleistų dabar, po 2000 metų. Ką veiktų gauja į gatvę išmestų bažnyčios tarpininkautojų? Skardos jie kalti nemoka, žemę dirbti tingėtų, o gyventi nori visi.

- Ir ne bet kaip, o gerai gyventi, - įsiterpė šaltkalvio žmona. - Ir taip brangia mašina klebonas atsikėlė pas mus, o dabar, po kalėdojimo, tokį limuziną nusipirko, kad nė matę nebuvom.

Visgi visi trys sutarėme, kad dabar, dvyliktą valandą, su skarda nieko nedirbsim. Geriau po pietų, kai išsivaikščios davatkos…

Šiaip ar taip, miestelyje žmonės gyvena arti vienas kito - viską mato ir girdi. Viena davatka jau perspėjo šaltkalvį, kad tas įrašytas į juodus sąrašus, todėl gali būti palaidotas be bažnyčios. Tokias laidotuves jis buvo matęs vaikystėje: kai laidojo pakaruoklį, karsto nebuvo galima nešti į bažnyčią ir pro kapinių vartus. Jis turėjo būti gabenamas paprastu nepapuoštu vežimu, kurį temptų balta kumelė, negana to, vežikas turėjo sėdėti apsižergęs karstą. Du sykius mano kaimynas matė, kaip toks karstas buvo keliamas iš vežimo pro kapinių tvorą.

Dabar bažnyčia iš mirusiųjų taip nesityčioja, nes nebegali, bet gyviesiems ji vis demonstruoja jėgą. Kaimo žmogelis bijo: o kas bus, jeigu klebonas sukurstys prieš tave visus kaimynus? Jeigu pasakys, kad su tuo komunistu geriau neturėti reikalo? Ar žmonės nebijos pasisveikinti su tavimi, ar jie atbėgs gelbėti, jeigu užsidegs troba?

Aišku, tai - “tiktai” baimės, tačiau baimės - patikimiausia bažnyčios dykaduonių duona maitintoja… Dabar jums tikriausiai aišku, kodėl neskelbiu to žmogaus pavardės ir vardo.

- Gal tu atvežtum pažiūrėti tą Bibliją? - paprašė jis, išlydėdamas mane iš kiemo.

Ne, didelių studijų jis nepradės. Žmogus paprasčiausiai nori užmesti akį ir pats pamatyti, kad visa tai, ką jis vienas ar su žmona patyliukais galvojo, yra visai ne erezija, o Jėzaus atneštas mokslas. Įsivaizduojat - Dievo Sūnaus mokymas!

Iki šiol tarp kaimo davatkų jis jautėsi lyg balta varna, kurią į kapus gali nuvežti balta kumele, o dabar jis vienas nebus.

Jis ir toliau atokvėpio valandą slampinės vienas paprūdžiais ir pamiškėm, jis susikaupęs savo dirbtuvėlėje vienas kalinės skardą, išėjęs naktį į kiemą, jis vienas pažvelgs į žvaigždes, bet vienas jau nebebus.

Niekada vienas, net miręs!..

Dabar jis tikrai žinos, kad Dievas šalia.

Rodyk draugams

Komentarai (11)

Anonymous2007-05-07 12:53

Ar tau neatrodo, kad kunigai tave patį norėtų nusmeigti?

Anonymous2007-05-07 12:55

Manau, kad Tau, Petai, labai smagu buvo sutikti tokį bendramintį. Visai šalia gyvena žmogus , daug nesigilinęs ir religinę literatūrą, pats atrinko, kas yra gyvenime yra Tikra.Jis tiesiog dirba ir švenčia pagal savo, o kažko primestą grafiką.Ir tu jį dar nuraminai, kad viską jis daro teisingai.Aš taip pat pritariu jo mintims.

aralzero

Nightmare2007-05-07 13:02

Kažkaip keistai nustebino ir mane, kaip tą kaimyną.

Gavau daug peno apmąstymams. Labai daug.

Ačiū.

deimantukas2007-05-07 20:39

ačiū,jėga,apturėjau malonumą skaitydamas :-)))

vilkosius2007-05-08 11:36

Petrai, pamenat, rašiau privačia žinute apie tą patį reikalą, kurį aptariat šiame savo įraše. O citatų vis dar nėr :(

Man, kaip ir tam kaimo žmogeliui pilnai užtenka ir jūsų, labiau susipažinusio su religija nei aš, patvirtinimo, tačiau argumentuotam ginčui reikalingi tvirti argumentai. Galų gale man jau ir smalsu darosi pakankamai, bet engi dėl to į seminariją stoti? O su kunigais nemanau kad padiskutuočiau, nebent su vienuoliais kokiais…

Anonymous2007-05-08 12:54

Taip, aš pažadėjau Vilkošiui nusiųsti keletą citatų, bet vis neprisiruošdavau. Kad pažadėjau, turiu tesėtį…

Patikėk, Vilkošiau, su kunigais diskutuoti nėra taip sunku, kaip manoma liaudyje. Vis dažniau įsitikinu, kad jų "mokslingumas", mokėjimas diskutuoti yra viso labo mitas. Sakyčiau, nemokėjimas diskutuoti, paviršutiniškos Šventojo Rašto žinios, kurios apsiriboja keliomis iš konteksto išluptomis citatomis, yra didžiausia kunigų bėda vis labiau prunsančioje visuomenėje. Juk galėtų ateiti kunigai į mano puslapį ir kvalifikuotai įrodyti, kad visa tai, ką čia teigiu, yra netiesa. Bet neateina, neįrodo, o jei ir užsuka, tai dažniausiai pasispjaudo ir dingsta. Esu pastebėjęs, kad jie paprastaižino dvi citatas: vieną apie tai, kaip Jėzus Petraui sakė, kad ant jo pastatytsiąs Bažnyčią (tikrai, Jėzus Bažnyčią pradėjo statyto nuo Petro, bet neaišku, kuo čia dėtas koks nors katalikų popiežius, tarkime, Karolis Voitila) ir apie tai, kad Jėzaus mokiniai patys gali atleisti nuodiemas (ką surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ką atrišite, bus atrišta ir danguje), bet tą citatą pervertė akuštyn kojomis - girdi, atrišti gali tik profesionalūs kunigai…

Manau, kunigų nesugebėjimas diskutuoti ir įrodinėti kyla iš bandravimo manieros bažnyčioje. Ten kunigas kalba iš aukštai, o klausytiojai yra mažesni ir besąlygiškai privalo priimti kunigo žodžius tarsi Dievo. Ta pati problema (bendraviams be grįžtamojo ryšio) kamuoja ir protestantų kunigus, todėl ir jie neturi stimulo lavinti savo intelektą ir mokytis įrodinėti - juk disputo vis tiek nebus. Tai kam stengtis?

Visai kitaip būdavo žydų sinagose ir šventykloje Jėzaus laikais. Ten žydai ne tik klausydavosi, bet ir kalbėdavo, patys nagrinėdavo Šventąjį Raštą, kaip matome ir Evangelijų, ir ginčydavosi. Kaip kitaip Jėzus būtų galėjęs sinagogose ir šventykloje kalbėti prie Rašto aiškintojus, fariziejus ir pačius kunigus? Įdomumo dėlei pamėginkite įsivaizduoti, kad Jėzus ateina į bažnyčią ir pradeda replikuoti pamokslą pasakiusiam kunigui. Ar tai būtų įmanoma krikščionių bažnyčiose?

Dabar siunčiu keletą citatų. Manau, pradžiai užteks.

Apie bažnyčias ir kitus žmonių statytus "Dievo namus":

Apd 7,49 'Dangus - mano sostas, o žemė - pakojis po mano kojomis. Kokius gi namus man statysite? - klausia Viešpats, - ar kokia mano poilsio vieta?

Apd 7,50 Argi ne mano ranka visa tai padarė?' Iz 66,1, Iz 66,2

Apd 7,51 Jūs, kietasprandžiai, neapipjaustytomis širdimis ir ausimis! Jūs, kaip ir jūsų tėvai, visuomet priešinatės Šventajai Dvasiai.

Apie tai, kad melstis reikia ne viešai, o asmeniškai, savo kambary, ir nevalrinėjant ilgų citatų, bet iš esmės:

Mt 6,5 'Kai meldžiatės, nebūkite kaip veidmainiai, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė savo atlygį. McGee

Mt 6,6 Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir, užsirakinęs duris, melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai. McGee

Mt 6,7 Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. McGee 1 Kar 18,26

Mt 6,8 Nebūkite panašūs į juos, nes jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant Jo. McGee

Apaštalas Paulius kalba apie tai, kad mums nuodėmės atleistos, nes jas išpirko Jėzus, didysis Kunigas, nuplaudamas mus savo krauju, todėl esame švarūs ir galime patys stoti Dievo akivaizdon (iki tol buvo reikalingi tarpininkai kunigai, kurie rituališkai apsiplovę galėdavo eiti į šventyklos Švenčiausiąją ir už "nešvariuosius" aukoti aukas):

Žyd 10,18 O kur jos atleistos, ten nebereikia atnašos už nuodėmę.

Žyd 10,19 Taigi, broliai, galėdami drąsiai įeiti į Švenčiausiąją dėl Jėzaus kraujo

Žyd 10,20 nauju ir gyvu keliu, kurį Jis atvėrė mums per uždangą, tai yra savąjį kūną, Jn 10,9, Jn 14,6, Žyd 9,8

Žyd 10,21 ir turėdami didį Kunigą Dievo namams,

Žyd 10,22 artinkimės su tyra širdimi ir giliu, užtikrintu tikėjimu, apšlakstymu apvalę širdis nuo nešvarios sąžinės ir nuplovę kūną švariu vandeniu!

Jėzus prieš religijos lyderius ir apie tai, kad mes negalime turėti jokių "dvasios tėvų", "ganytojų" ar "mokytojų" (rabių), taip pat - prieš hierarchją, t.y. laiptuotą sloksniavimąsi į "aukštesniuosius" ir "mažesniuosius":

Mt 23,1 Tuomet Jėzus ėmė kalbėti minioms ir savo mokiniams: McGee

Mt 23,2 'Į Mozės krasę atsisėdo Rašto žinovai ir fariziejai.

Mt 23,3 Todėl visko, ko jie liepia jums laikytis, laikykitės ir vykdykite, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. McGee

Mt 23,4 Jie riša sunkias, nepanešamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. McGee

Mt 23,5 Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų kutus. Mt 6,1

Mt 23,6 Jie mėgsta garbės vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose,

Mt 23,7 mėgsta sveikinimus aikštėse ir, kad žmonės juos vadintų 'Rabi, Rabi'.

Mt 23,8 Bet jūs nesivadinkite 'Rabi', nes vienas yra jūsų Mokytojas - Kristus, o jūs visi esate broliai. McGee

Mt 23,9 Ir nė vieno žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas jūsų Tėvas, kuris yra danguje. McGee

Mt 23,10 Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes vienas jūsų Mokytojas - Kristus.

Mt 23,11 Kas iš jūsų didžiausias, tebūna jums tarnas.

Jėzus uždraudžia bažnyčios iki šiol taip mėgstamas priesaikas:

Mt 5,34 O Aš jums sakau: iš viso neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis - Dievo sostas,

Mt 5,35 nei žeme, nes ji - Jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji - didžiojo Karaliaus miestas.

Mt 5,36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo.

Mt 5,37 Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš pikto'. McGee

Dievas Tėvas uždraudžia drožinius ir šbenmtus paveikslus (stabus):

Įst 5,8 Nedaryk sau jokio drožinio nė jokio atvaizdo to, kas yra aukštai danguje, žemai žemėje ar po žeme vandenyje.

Įst 5,9 Nesilenk prieš juos ir netarnauk jiems. Nes Aš, Viešpats, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, baudžiąs vaikus už tėvų kaltes iki trečios ir ketvirtos kartos tų, kurie manęs nekenčia,

Įst 5,10 bet rodąs gailestingumą iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.

Petras

Vilkošius2007-05-09 17:40

vat būtent todėl, aš ir nemanau, kad galėčiau padiskutuot su kunigais dėl jūsų paminėto savotiško siaurumo ar galų gale nenorėjimo diskutuoti.

Manau šiuolaikinės krikščionybės didžiausia problema yra nenoras keistis ir diskutuoti, bent jau LT taip (gal ir logiška, kaip vėliausiai krikštą priėmusiai europos tautai).

Gaila, kad vaikystė ir ankstyvoji jaunystė buvo išeikvota tiesiog bukam kalimui ir net mintis paklausi "kodėl?" atrodė baisiai nuodėminga. Žinoma, keletas tų vasaros pamokų įstrigo kaip kiek kitoks požiūris į tradicinę bažnyčią, beigi labai šiltai pamenu kunigą, porą kartų pavadavusį tikybos mokytoją. Bet tai viskas. Mano subjektyvia nuomone dėl to ir mažėja tikrų katalikų gretos, kad žmonės eina į bažnyčią iš įpročio, o ne dėl to, kad ten jaučiasi gerai.

Petras2007-05-09 19:19

Ačiū Dievui, jeigu iš tiesų mažėja, kaip tu, Vilkošiau, rašai, tikrų katalikų gretos. Dabar, kai pasaulis sutramdė savo tarnaitę, yra vilties, kad ji nebesurengs žydų genocido, kitatikių inkvizicijos, "raganų" žudynių ir "šventųjų" karų. Nemanau, kad šita šėtono bažnyčia paprasčiausiai nunyks, bet einantys į ją iš įpratimo yra nepavojingi - tai visai ne tie tikrieji katalikai, kurie pusantro tūkstančio metų laikė siaube ir beprotybėj beveik visą Europą.

O LT čia nieko dėta - aklas paklusnumas pasaulio vyresniesiems yra bendra katalikų ir apskritai visų religijų savybė.

Ir netiesa, kad Lietuva "paskutinė priėmė" katalikybę. Tiesa, kad paskutinė, bet netiesa, kad priėmė. Kruvinas katalikų kryžius čia nebuvo priimtas, todėl ginkluoti vienuoliai jį atnešė ant savo aštrių kalavijų.

Jeigu būtys ginkluotų vienuolių dabar ateitų į mano namus, suėmę imtų kankinti mano vaikus, anūkus, tikriausiai ir aš neišlaikęs "priimčiau" jų religiją, kad ir kokia žiauri ir veidmainiška jinai būtų.

Tavo minimas ribotumas - tikras dalykas, bet jis nėra tik katalikų išskirtinė savybė. Ribotumas yra būdingas visoms religijoms.

Kaip gali neriboti vergovė, tuo labiau - dvasinė?

Anonymous2007-05-09 19:55

Visada lengviau matyti tamsiąsias puses. O šviesiųjų katalikybės pusių autorius kažkodėl nemato.

Petras2007-05-09 20:18

Tikrai, kodėl nepakalbėjus apie šviesiąsias inkvizicijos kankinimų puses, apie gėrį, kurį pasauliui atnešė katalikų bažnyčios rengtos pagonių žudynės, apie dvasinę palaimą, kurią bažnyčia teikė, lupinėdama kitaminčiams nagelius ir viešai juos gyvus sudegindama?

Kažkada esu skaitęs straipsnį, kad domininkonų vienuolių surengtos ir popiežiaus palaimintos "raganų" žudynės buvo demografinės problemos sprendimas. Mat dauguma Europos vyrų bažnyčios pašaukti patraukdavo į kryžiaus žygius plėšti svetimų kraštų ir ten padėdavo galvas, o namuose likdavo daugybė vienišų moterų, kurios kėlė grėsmę šeimai ir visai socialinei struktūrai. Muslumonai Azijoje statydavo haremus ir ten įkalindavo moterų perteklių, krikščionys Europoje moterims paprasčiausiai užkurdavo laužus, o tai gelbėję visuomenę nuo demografinės katastrofos.

Nežinau, gal šiuose išvedžiojimuose yra kas nors racionalaus, bet man tokia bažnyčios gynyba - per daug ciniška.

as2007-06-24 20:22

manau tarpininku nera, nebent kaip pagal babtistus- JEZUS

Rašyti komentarą

Tavo komentaras