BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gyventi ar suvaidinti gyvenimą?

- Misterija yra gyvenimas, o gyvenimas - tai misterija, - įtikinėja vienas katalikų vienuolis, taip susipainiojęs savo ritualuose, kad nebeskiria gyvenimo nuo vaidinimo.
Gyvenimas kartais iš tiesų panašus į vaidinimą, bet vaidinimas niekada nebus gyvenimas, kaip ir žmogaus nuotrauka nebus žmogus, o apelsinų natiurmortas nebus tikri apelsinai.
“Žodis, galima sakyti, apgauna iš karto: kalba apie tikrovę, bet pats nėra toji tikrovė; jis yra vien tikrovės metafora arba simbolis; ją vaizduoja, bet jos neduoda. Žodis rožė - ne rožė. Žodis kuria tariamą tikrovę kaip menas: rožę galima nutapyti arba iškalti; bet tai nėra ją turėti. Manipuliatorius naudojasi daugialypėmis simbolių prasmėmis, kad paslėptų savo tikrąjį siekį ir rodytų netikrąjį”. (Giuseppe Colombrero, Nuo žodžių į dialogą, Katalikų pasaulio leidiniai, 2004, p 96)
Kaip tai vyksta?
Štai Jėzus sako:
- Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane, tas nevertas manęs. Mt 10:38
Ką daro religingas žmogus, išgirdęs Jo žodžius? Jis paima du pagalius, sukala skersai ir iškilmingai nuneša kur nors į Kryžių kalną.
- Misterija - tai gyvenimas, - pritaria vienuolis.
Šį sykį jie metaforą perskaitė paraidžiui - kad paliepė kryžių nešti, tai pasidarėm iš medžio ir nešam.
Bet ne visada - taip.
- Ir nė vieno žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas jūsų Tėvas, kuris yra danguje, - perspėja Jėzus. Mt 23:9
- Neskaitykime Biblijos paraidžiui, nedarykim iš Biblijos stabo, - nė kiek nesutrikęs porina dvasiškas “tėvas” - Romos “Šventojo Tėvo” garbintojas.
Vienas teologas norėjo mane įtikinti, kad sekdami Jėzaus nurodymais, anksčiau ar vėliau prieisim iki absurdo, nebegalėsim net su savo artimaisiais kartu… papietauti. Pasirodo, Jėzaus mokymą kelti vaišes vargšams ir tokiu būdu pasitarnauti Dievo karalystei religijos virtuozas iššifravo kaip draudimą sėsti už stalo su namiškiais.
Kodėl taip iššifravo?
Sunku pasakyti. Kai gyvenimas tampa panašus į vaidinimą, tikruosius motyvus ne visada žino ir patys artistai.
Bet kodėl vaidinimas negalėtų būti gyvenimas? Kodėl gyvenimo negalėtų pakeisti misterija ar koks kitas spektaklis, kodėl negalėtų užtekti teatralizuoto kryžiaus nešimo, gražių maldų, giesmių ir visokių ritualų su smilkalais?
- Ne kiekvienas, kuris man sako: 'Viešpatie, Viešpatie!', įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią mano Tėvo, kuris yra danguje, - perspėja Jėzus. Mt 7:21
- Na, kryžių tai nunešiau, - atsako religingas žmogus.
Ir vėl - viskas nuo pradžių.
Vaidinimas tęsiasi.


Religija prieš Jėzų

Rodyk draugams

Komentarai (6)

Anonimas2005-10-26 11:59

Nelabai mėgsti katalikų, ar ne?

kinder2005-10-26 12:51

Taip ir nesupratau kodėl gyvenimas ne vaidinimas. Man tai per painus straipsnis. Be aiškios struktūros ir minties dėstymo.

Petras2005-10-26 13:16

Vaidinimas nėra gyvenimas taip pat, kaip žodis "rožė" nėra rožė arba apelsinų natiurmortas nėra tikri apelsinai. Negi uostysi žodį arba valgysi apelsinų paveikslą? Tačiau daiktai ir juos nusakantys ženklai yra taip susiję, kad daugelis jų neskiria, o pamėginus atskirti paprastus dalykus, daug kam atrodo painu ir sudėtinga.

Vadinimas nėra gyvenimas, kaip ir suvaidinta tragedija nėra tikra mirtis - negi manai, kad filmuose aktoriai iš tiesų žūva? Beje, viena mano kaimynė taip manydavo, ir visada krūpčiodavo, kai per televizorių rodydavo nušaunamus žmones, o mes negalėdavome jos įtikinti, kad tai - ne karas, kad tai iš tiesų - tik kinas, vaidinimas.

Štai kodėl religingą žmogų sunku įtikinti, kad aukojimo ritualas iš tiesų nėra jokia auka, o medinio kryžiaus nešiojimas nėra Jėzaus skirtos naštos prisiėnimas.

Petras2005-10-26 14:29

Kodėl nemėgstu katalikų? Štai naudojuosi katalikų pasaulio leidiniais…:)) Ši leidykla yra išleidusi puikių dalykų, kurie kartais kertasi ir su katalicizmo prietarais.

Apskritai nesu linkęs rūšiuoti žmones į katalikus ir ne-katalikus, protestantus ir ne-protestantus, krikščionis ir ne-krikščionis. Visos religijos panašios, o kiekvienas žmogus - vis kitoks. Todėl geriau žiūrėti, ką žmogus daro, o ne kokią etiketę prisiklijuoja.

Tarkim, kai vyskupų į užkampį nutrenktas katalikų vienuolis užtaria visus pažemintuosius mažiausiuosius brolius, jis užtaria patį Jėzų, o kai leidžiasi vadinamas Tėvu - duoda antausį tam pačiam Jėzui. Jeigu nuseksiu Mokytojo pėdomis, dėl manęs, nusidėjėlio, bus džiaugsmo daugiau, negu dėl 99 teisiųjų, o jei pasiliksiu su pasaulio stabais, manęs neišgelbės etiketė "krikščionis".

Vyno etiketė - dar ne vynas, nuo žodžio "vynas" nepasigeriama…

ukla2005-11-05 13:35

pernai grupelė žmonių nešė kryžių iš Lietuvos į Vatikaną. Su maldomis, giesmėmis… Jiems tai atrodė, kad šitaip gali liūdyti tikėjimą, liūdyti Kristų… Ir man visai neatrodo, kad jie nešė stabą….

Liūdyti galima įvairiais būdais.

Petras2006-04-20 15:06

Beje, Ukla, + formos saulės ženklas, kurį katalikai pasiskolino iš savo tikėjimo brolių romėnų ir kurį tavo minima grupelė tempė į "Šventojo Tėvo" miestą, net nepanašaus į T formos kryžių, ant kurio kažkada buvo prikaltas kunigų pasmerktas Jėzus.

Ukla, jeigu tau štai taip + sukalti ir magiškais kunigo burtažodžiais pašventinti du pagaliai yra ne stabas, bet tokie pat pagaliai, kaip ir visi kiti, pamėgink juos panaudoti kaip įprastą statybinę medžiagą arba namų apyvokos daiktą. Pavyzdžiui, pasidirbk iš vieno šluotos ar šepečio kotą, kitą panaudok užsikišusiam unitazui pravalyti…

Tada pamatysi, ar užburtas daiktas tau iš tiesų ne stabas.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras