BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gimtadieniai ir atgimimai

- Kada tavo gimtadienis? - paklausiau Aliaus Sakinio. Aš jį norėjau pasveikinti.
- O, tai buvo seniai, - susimąstęs atsakė Alius. - Tiesą sakant, aš tos dienos neprisimenu.
- Tu neprisimeni savo gimtadienio? - nustebau.
- O tu bene prisimeni? Juk buvom tokie maži - kaip mes prisiminsim? Esu skaitęs, kad hipnozėj žmogus gali prisiminti savo gimimą, bet tikriausiai tai blefas. Ko gero, gimtadienio siaubas neįrašytas į mūsų galvas.
- Gimtadienio siaubas?
- O tu manai, kūdikiui šventė būti grūdamam lauk iš savo šiltų pirmųjų namų? Būti taip grūdamam, kad skečiasi motinos kaulai? Juk ne prie stalo kviečia, kur laukia tortukas ir žvakė, - Alius Sakinis pradėjo juoktis.
- Klausiu ne apie tai. Klausiu ne apie tą dieną, kai iš tiesų kažkada gimei, aš klausiu apie gimtadienį, kuris būna kasmet.
- Tu manai, aš gimstu kasmet, vieną sykį kiekvienais metais?
- Na, negimsti… Vadinkime ne gimtadieniu, bet paminėjimu. Diena, kai prisimeni savo gimimą.
- Neprisimenu savo gimimo, - susierzino Alius. - Velnias griebtų, aš tai jau sakiau!
- Na, prisimeni, kad apskritai kažkada kažkada esi gimęs… Aliau, ar tu apsimeti, ar tikrai negali suprasti, apie ką šneku?
- Atrodo, dabar supratau… Sykį per metus žmonės prisimena, kad yra kažkada gimę. Kodėl tik sykį?
- Na, yra tokia tikra diena. Kas tikrai gimė vasario 12-tą, tas vasario 12-tą ir prisimena.
- O jei gimė vasario 29- tą? Tie prisimena tik kas ketveri metai? - Alius pradėjo šaipytis.
- Gerai, sakysim, nėra tokios tikros dienos, tai sutartinė diena.
- Tai susitarkim dažniau. Tarkim, gimiau septynioliktąją mėnesio dieną. Tai švęskim kiekvieno mėnesio septynioliktą dieną. Gimiau pirmadienį - švęskim kiekvieną pirmadienį. Gimiau šeštą valandą paryčiais - švęskim kiekvieną rytą. Tiesą sakant, kažką panašaus ir darau, - Alius užsisvajojo. - Kiekvieną rytą pabudęs atrandu save gyvą ir be galo apsidžiaugiu. Man tai didelis džiaugsmas - suprasti, kad esu gyvas ir gyvenu.
- Na, žinoma… - turėjau sutikti. - Bet jeigu taip, išnyksta daug švenčių. Tarkim, Naujieji metai…
- Naujieji? O tu iš tiesų manai, kad sausio 1-oji naujesnė už sausio 2-ąją?
- Na, prasideda kitas laikas… Gali prasidėti naujas amžius, nauja epocha.
- O taip, aš prisimenu, kaip jūs šventėte naują tūkstantmetį. Visa žemė drebėjo, šaudė patrankos, daug sektantų pranašavo pasaulio pabaigą, psichiniams ligoniams apsireiškė dvasios…
- Sakysi, kad tai ne įvykis? Naujo amžiaus, naujo tūkstantmečio pradžia - paprasčiausia diena, kaip visos kitos?
- Tarkime, įvykis. Ir kada jis buvo?
- Buvo tada, kai prasidėjo trečiasis tūkstantmetis.
- O kada prasidėjo? Sakysi, 2000-ųjų sausio pirmąją?
- Tai ne!
- Tu iš tiesų tiki, kad trečiasis tūkstantmetis prasidėjo 2000-aisis?
- Na, juk praėjo 2000 metų.
- Praėjo? 2000- ųjų sausio pirmąją? 2000-ieji priklauso trečiajam tūkstantmečiui? Kada pradedi trečią alaus butelį? Ar kai atkemši antrą, ar kai abu išgerti ir pradarai trečią? Kada prasideda trečia alaus dėžė? Ar kai praimi dvidešimtąjį, paskutinįjį antrosios dėžės butelį, ar kai abi dėžės jau išgertos ir atkemši dvidešimt pirmąjį?
- Tai velnias! - buvau priblokštas. - Iš tiesų naujas amžius prasidėjo metais vėliau… Bet juk šventė visas pasaulis.
- Taip, visas pasaulis. Yra sakoma, kad mūsų pasaulis serga. Gali būti tikras - ta liga psichinė. Jeigu tai būtų vienas konkretus žmogus, kuris kažkurią dieną susigalvojęs nė iš šio nė iš to pradėtų šaudyti iš patrankų, laidyti fejerverkus, glėbesčiuoti kitus ir vapėti apie kažkokį tariamą įvykį, psichiatras tikriausiai pasakytų, kad jam psichozė.
- Na taip, tai buvo reklamos sukelta globali psichozė. Niekas nepastebėjo, kad švenčiam matematinę klaidą?
- Aš pastebėjau, bet manęs niekas neklausė. Matematikai žinojo, bet šventė kartu su visais.
- Švenčiau ir aš… - turėjau prisipažinti. - Negalėjau atsitraukti nuo televizoriaus, žiūrėjau, kaip švenčia Vilnius, Paryžius, Londonas ir visas pasaulis. Prisimenu jaudulį - man atrodė, kad iš tiesų keičiasi laikas.
- Taip tau atrodė.
- Keista… Išeitų, šventų dienų nėra, yra tik susitartas laikas?
- O tu manai - yra?
- Kalėdų irgi nėra? - pasibaisėjau.
- Ką turi galvoje, kai šneki apie Kalėdas?
- Jėzaus gimtadienį… Ak taip, suprantu, tu sakysi, kad niekas nežino, kada buvo Jėzaus gimtadienis. Bet vis tiek galime pasidžiaugti, kad jis kažkada gimė. Negi tu nepasidžiaugi?
- Pasidžiaugiu. Drausmingi žmonės mėgsta džiaugtis nustatytu laiku. Katalikai - prieš Naujuosius, stačiatikiai - tuoj po Naujųjų. Jų vadovai pasako, kada jiems džiaugtis, o kada ne. Man taip neišeina. Aš ir kariuomenėj negalėjau džiaugtis pagal seržanto komandą. Nekyla džiaugsmas, ir tiek.
- O kada kyla? Jeigu ne paslaptis - kada tavo Kalėdos?
- Jos būna dažniau, nei visiems. Būtinai - žiemą. Nežinau, kodėl, bet turi būtų pasnigę, balta, be vėjo. Dar geriau, kada šviežias sniegas laikosi mano sode ant šakų. Tas balto sniego šviežumas man reiškia, kad Jėzus gimė dabar, šią akimirką, ir toks apima džiaugsmas… - Alius Sakinis žvelgė pro langą ir užsisvajojo.
- Artėja Velykos. Išeitų, ir jų nešvęsi kartu su visais?
- Ko nešvęsiu, su kuo? Nešvęsiu Paschos su žydais?
- Ne Paschos su žydais - Jėzaus prisikėlimo su krikščionimis…
- Su kokiais krikščionimis? Katalikai ir protestantai švenčia vienu metu, stačiatikiai - kitu.
- Supratau - tu nei su tais, nei su tais.
Alius Sakinis patraukė pečiais.
- O kada būna tavo Velykos? -  paklausiau.
- Velykos - pavasario šventė ar kas?
- Prisikėlimo šventė.
- O, prisikėlimas… - Aliaus veidas paliko liūdnas. - Prisikėlimas - tai žingsnis iš kapo duobės. Tai laikas tuoj po mirties, o aš mirštu kasdien.
- Sergi epilepsija?
- Ne, aš sergu mirtimi. Pats supranti - tai skausminga.
- Nori pasakyti, kad miršti dabar?
- Taip, dalis manęs ką tik numirė.
- Kokia dalis?
- Ta, kur buvo dalis tikėjimo. Aš juk tikėjau šventėmis. Savo gimtadienių seniai nešvęsdavau, bet kažkur širdies kamputyje patyliukais tikėjau, kad sausio septyniolikta diena yra truputį kitokia.
- Tikėjai, o man aiškinai, kad tai - tik iliuzija?
- Taip, kada aiškinau tau, man pačiam pasidarė aiškiau, - prisipažino jis kažkaip paprastai.
- Tu mane mulkinai! - truputį pyktelėjau. - Prausei ne mane, o save patį!
- Aišku, save! - nusijuokė Alius. - Kam aš prausiu kitus? Susirasi vandens, nusiprausi pats.
- Savanaudis.
- Aišku, kad savanaudis. O tu man padėjai. Atnešei vandens, muilo, šampūno… Manei - maudau tave, bet iš tiesų aš pats - kaip po pirties. Dabar tarsi iš naujo atgimęs. Man pačiam daug kas kitaip.
- Tu žinai, aš irgi truputį pasikeičiau. Dabar, ką tik.
- Buvo skausminga?
- Buvo liūdna netekti gimtadienių. Aš juos taip mėgau…
- Tada susigrąžink.
- Kada, kaip?
- Dabar, paprastai. Pats sakei - truputėlį atgimei.
- Taip, aš truputėlį kitoks. Jaučiu - kažkas iš tiesų vyksta.
- Tada sveikinu, dabar - tavo gimtadienis. Dabar, šita akimirka.
- O taip, dabar - naujas laikas.
Mes išėjom į lauką. Buvo pavasaris, purškė lietus, sode ant šakos atsitūpęs nepažįstamas paukštis traukė kažkokią nežinomą dainą.
- Ar nematai - Kalėdos? - juokėsi Alius, atradęs naują Kalėdų metą.
- O taip, Kalėdos, Velykos, mano gimtadienis - viskas vienu metu!
- Ir metai nauji! Pažiūrėk - juk visai kitas laikas.
Viskas atrodė kitaip.
Tai buvo ta pati diena, kaip ir prieš valandą, bet laikas visai kitoks.



Rodyk draugams

Komentarai (50)

Anonymous2008-03-16 12:48

Man irgi per oficialias šventes kartais nebūna nuotaikos. Jaučiuosi kaip ir kalta. Dabar galvoju, juk džiaugsmas negali būti privalomas. Arba džiaugiesi, arba ne, kokia gali būti prievolė?

Anonymous2008-03-16 13:11

Šventadienius švęsk. Petrai, liudytojau, ar neprisimeni tokio Jėzaus nurodymo?

Petras2008-03-16 13:20

Visose keturiose evangelijose, kurias skaitau, yra rašoma, kad Jėzus nesilaikė šabo ir turėjo nemalonių susidūrimų su kunigais bei jų klapčiukais. O gal tu skaitei kokią nors kitą, tavo bažnyčios rašytą evangeliją?

deimantukas2008-03-16 20:54

savo gimimo.Nesvenciu,nes nemegstu atkreipti i save kitu demesio.Man ir be papildomo demesio gerai.Kelis kart paruosiau stala,nes artimieji ikyrejo.Siaip as zymiai geriau jauciuosi kasryt prabudes,nei prie stalo.Ir savo kasrytini prabudima svenciu tyliai sirdyje ir dziaugiuosi.Negi dabar ta proga turiu sukviesti draugus ir pazistamus ir paruosti jiems stala.Tai reiktu daryti kasryt.Neturiu laiko tokiems niekams,kaip sventinis stalas ir su juo susijusiais reikalais.

deimantukas2008-03-18 10:28

Taip sako daugelis mano artimųjų.Juk,jei nebūtų šventimo,tai būtų labai liūdna gyventi.Na,sakau aš,žiūrint kokio šventimo.Mane tas užstalinis šventimas ir pliauškimas apie tai,ką parašė laikraščiai ar ką paskutinį kartą parodė per kelią į žvaigždes,varo į neviltį.Kalbama apie viską ir visus tik ne apie save.Dažnai išeinu iš "šventimo"taip ir nesupratęs jo prasmės ir pajautęs tik sugaištą ir prarastą laiką.Esu katalikas,krikštytas per prievartą,todėl nelaikau savęs kataliku.Kai prie šventinio stalo nuoširdžiai paklausiu,ką reiškia vienas ar kitas paprotys,atliekamas susėdusiųjų,pajaučiu kreivus žvilgsnius ir tariamą atsakymą,-tai tu ką,nežinai,gi visa Lietuva žino.Nežinau,paaiškinkit,aš noriu suprasti,ką darau,-sakau.Retas sugeba paaiškinti,kodėl ir ką rituališkai atlieka.Pasijaučiu sukaustytas ir noriu greičiau pabėgt į laisvę,kurioje nėra ritualų,kur gyvas bedravimas su gamta,kur neskaičiuojamas laikas,nėra bendravimo rėmų,niekas nepriekaištauja,kad pirmiausia esu nuoširdus,o ne mandagus ir visai ne liūdna gyventi,nes pats gyvenimas-didelė šventė.Kiekviena diena-šventė.

Petras2008-03-18 10:48

Bausti tokius eretikus, kaip Deimantumas. Švenės yra šventadienai, o ne kiekviena diena. Jeigu per prievartą pakrikštijo į katalikus, kodėl niekas neprivertė paskaityti katalikų bažnyčios katekizmo?

deimantukas2008-03-18 12:34

eretiku.

pieska2008-03-18 13:27

cia jau kaip paziuresi brolau :) gal dar jautiesi ir be nuodemes?

deimantukas2008-03-18 13:30

tu teisus,pieska.Ir vėl tu teisus.

pieska2008-03-18 13:40

et kaip gerai buti teisiam… bet tu nebuk toks liudnas, tu irgi lygiai tiek pat teisus kiek ir as ;)

deimantukas2008-03-18 13:45

geriau yra būti laimingu,nei teisiu,nes,manau,abejais vienu metu būti neįmanoma.

pieska2008-03-18 13:49

pvz hitleris buvo laimingas ar teisus?

deimantukas2008-03-18 14:21

kad jis buvo psichinis ligonis.Gaila,bet neskaičiau nieko apie jį.Manau,kad sau jis buvo teisus,bent kažkiek laiko.Nemanau,kad iš laimės sveiko proto žmogus gali nusižudyti.
Atvirai pasakius nelabai aš linkęs kažką manyt apie jį.

pieska2008-03-18 14:47

gerai nesvarbu, jau pradedu nusisneketi :)

Deepblue2008-03-18 17:12

man patiko tas metu skaiciavimas alaus dezem :) nemanau kad tai butu galima sulyginti su metais, nes jei as pabaigiau antra deze alaus ir neatkemsu trecios dezes pimo alaus butelio, dar trecios dezes nepradejau taip ji gali stoveti ilgai. su metais mano manymu yra kitaip vos tik pasibaige 2000 jei nelaukia taip kaip alus, laikas nestovi, tas pats butu jei as vos tik baiges paskutine antros dezes bonka tuoj pat atsikimsciau pirma trecios dezes bonka,taip is karto prasidetu trecia deze, cia tik mano pamastymai kad galima paziuret ir kitu kampu :)

Petras2008-03-18 19:45

keista, dažnai girdžiu: čia turi būti kitokia logika, kitokia matematika… Iš tiesų matematika ta pati, ar tu skaičiuosi metus, ar alaus butelius. Trečioji dešimtis prasidės tada, kai bus pabaigtos dvi dešimtys. O trečiasis tūkststantis prasidėjo tada, kai buvo baigti du tūkstančiai. Nesvarbu, ko - metų, alaus butelių, litų, dolerių, šventintų ar neįšventintų žavakių…
Taigi 2000-ieji metai buvo paskutinai antrojo tūkstančio metai. Trečiasis tūkstantmetis prasidėjo ne 2000-ųjų, bet 2001-ųjų metų sausio pirmąją.
Kad masinės psichozės aukoms būtų lengviau atskirti dešimtis ir tūkstančius, pasinaudojau alaus dėžių pavyzdžiu. Vieniems, kiek žinau, padėjo, kitiems, kaip matau - ne.

Petras2008-03-18 19:54

Nelabai supratau Pieskos replikos Deimantukui. Kiek žinau, iš visų gyvųjų žmonių neklystantis, o kartu ir nenuodėmingas, yra tik katalikų popiežius. Visų kitų žmonių įtarinėti nenuodėmingumu be psichiatro išvados nėra pagrindo ir netgi nekorektiška. Turiu galvoje - nekorektiška katalikų popiežiaus atžvilgiu.

pieska2008-03-18 20:12

na jis rase kad nesijaucia eretiku, lygiai taip pat gali nesijausti neteisus arba nuodemingas, bet tai dar nereiskia kad taip tikrai ir yra… kaip paziuresi :)

pieska2008-03-18 21:11

deepblue teisingai pastebejo petrai, nesvarbu kad trecias tukstantmetis prasidejo 2001 sausio pirma, bet trecios alaus dezes dar nepradejai ties paskutiniu antrosios gurksniu ar ne?
esme ta kad pavyzdys nera visiskai tikslus, mazas niuansiukas :) matematika viena, bet matematiniu veiksmu daug

Petras2008-03-18 21:50

Kol geri paskutinį antro butelio gurkšnį, tol geri antrąjį butelį, o trečias dar nepradėtas - jis tebestovi neatkimštas.
Kai pradėjai 2000-uosius, dar visus metus gyvenai antrajame tūkstantmetyje. Taigi 2000-ųjų sausio pirmąją trečiasis tūkstantmetis neprasidėjo, nors visi jį šventė. Naujasis tūkstantis prasidėjo po metų, 2001-ųjų sausio pirmąją.
Argi sunku suprasti - visas pasaulis susižavėjęs šventė "naujo tūkstančio" pradžią, kai iki jos dar buvo likę vieneri metai.
Reklamos sukelta masinė psichozė labai paveikė dešimčių suvokimą.

pieska2008-03-18 22:28

palauk petrai, su metais viskas tvarkoj, visiskai sutinku kad trecias tukstantmetis prasidejo 2001 sausio pirma lygiai 00 val. (del psichozes ir jos priezasciu galima gincitis) ka tu norejai pasakyti supratau, bet deepblue siuo atveju kaip suprantu ne visai apie tai, siuo atveju deepblue tiksliai pastebejo, kad metu ir alaus deziu santykis nera 1:1 alu turi pabaigti ir pradeti kita, tik tada bus naujas, taip pat gali pradeti kita ir nepabaiges! tuo tarpu laikas bega nenumaldomai ir metu nereikia pabaigti ir pradeti jie ir baigiasi ir prasideda tuo paciu metu 00:00 aisku ideja siek tiek i sona nuo temos, bet cia yra aiskus pavyzdys kad galima paziureti i tuos pacius dalykus ir skirtingai supranti?

Petras2008-03-19 12:21

Ak taip, jūs pastebėjote, kad tarp alaus ir metų yra skirtumas. Tiesą sakant, tarp alaus ir laiko yra daugiau skirtumų. Alaus gali nusipirkti prekybos centre, laiko - ne, alus svaiginas, laikas - ne visada, alus skaičiupojamas buteliais, dėžėmis, bokalais, laikas - sekundėmis, minutėmis, valandomis…

Tačiau yra vienas esminis panašumas - jie skaičiuojami taip pat nuosekliai. Neišgėręs antro butelio, nepradėsi trečio. Vieną butelį gali dėžėje praleisti, bet skaičių nepraleisi, ir tai bus antras išgertas butelys, o ne trečias.

Bet apie ką kalbame? Ar tai paneigia esminį straipsnio dalyką: trečiasis tūkstantmetis prasidėjo metais vėliau, negu buvo atšvęstas? Nepaneigia? Tada nebematau prasmės diskutuoti.

Redagavo Petras 2008-03-19 13:58

pieska2008-03-19 16:35

nesupyk, bet as dar siek tiek apie ta situacija, visa tai kas tada vyko buvo ne kas kita kaip datos sventimas, atsitiko taip kad skaicius 2000 nesutapo su trecio tukstantmecio pradzia, bet pirmasis skaicius datoje keiciasi tik karta per tukstanti metu - faktas. Skaiciai datoj su trim nuliais apskritai buvo tik du kartus musu eroje, si data daug stipresne nei 2001 nors pastaroji ir reiskia faktini tukstantmeciu slenkscio perzengima, kuris apskritai yra gana miglotas, kas gali garantuoti kad butent tiek laiko ir praejo, kas is tikruju zino nuo ko? visas laikas tai tik skaiciai, metai tik skaiciai tai ir atsventem 2000. Skaiciu prasme prasidejo naujas tukstantis, jauti jega :)

Deepblue2008-03-19 17:32

Sakai Petrai galima matuoti litais doleriais zvakem ir t.t. na tada pabandyk paskaičiuoti centimetrais. Liniuote prasideda ne nuo 1 o būtent nuo 0.

Petras2008-03-19 19:53

Deepblue, pamėgink savo amžių paskaičiuoti pirštais. Kai tu gimei, pradėjai pirmuosius metus. Nugyvenai pirmuosius - pradėjai antruosius… Kai nugyvenai 10-uosius, t.y. visus 12 mėnesių dešimtųjų metų, tada pradėjai antrąją dešimtį - vienuoliktuosius.

Bet jei gimei iškart vienerių metų, tada tyliu… :)

Šiuo metų eina 2008-ieji metai nuo Kristaus gimimo. Atkreipk dėmesį: dabar yra ne 2008 metai nuo Kristaus gimimo, dabar EINA 2008-ieji metai.

eklipas2008-03-19 22:47

bravo

eklipas2008-03-19 22:57

teisus…matematikai tik pajuokavo :)
2001 metai ne III-jo tūkstantmečio pradžia, o "pirmieji III-jo tūkstantmečio metai" kurie prasidėjo - pirmuoju gurkšniu iš pirmo butelio iš trečios dėžės - t.y. pirmąja sekunde kai tik baigėsi 2000-ieji.

Deepblue2008-03-19 23:40

Vis dėl to pasiliksiu prie savo nuomones, kai aš gimiau iš karto pradėjau savo pimaja dešimtį ar šimtmetį gyvenimo metu, kai vos tik jie baigsis prasidės antroji dešimtis ar šimtmetis.
dabar eina 2008 vos tik jie pasibaigs is karto bus atidarytas 2009 tųjų butelis :)
na dar paskaiciuosiu, tarkim turiu 10 buteliu alaus ir 10 metu, vos tik gimęs atsikemsu pirmaji buteli alaus, per pirmaji gimtadieni atsikemsu antraji, vadinasi per 10 gimtadieni atsikemsu 11 buteli alaus, o tai jau yra naujos dezes pradžia

Petras2008-03-20 09:10

Pamatyti savo paties klaidą, tegu ir pačią elementariausią, žmogui sutrukdo vadinamosios automatinės mintys, kurių jis dažniausiai nepastebi, bet jos šmėkšteli akimirksniu ir pastato žmogų į gynybos poziciją.

Tarkim, jis pasuko ne tuo keliu ir, pamatęs į priešingą pusę nukreiptą rodyklę, akimirksniu nevalingai pagalvoja: "Negali būti! Ar aš toks žioplas?"

Nenorėdamas būti "žioplas" arba "kvailas", žmogus stoja į klaidingą gynybos poziciją (juk iš tiesų jo niekas nepuola) ir ima iš paskutiniųjų ginti savo klaidą, tarsi ta klaida būtų jis pats arba jo "nežioplumo","protingumo" garantas. Situacija tampa beviltiška - nauja informacija nebepasieks suklydusio žmogaus sąmonės. Daugybė žmonių iki pat mirties lieka ištikimi absurdiškiausioms idėjoms arba net guldo dėl jų galvas.

Kaip išvengti tokių savo paties spąstų? Pirmiausia reikia pasistengti stebėti save, aptikti automatines mintis ir nesitapatinti su savo klaidomis ir apskritai su bet kokiais savo veiksmais ar daiktais. Pamatęs aritmetinę klaidą, vietoj "Negali būti!" gali apsidžiaugti: "Aha, vis dėlto pamačiau!" Gali net pagirti save: "Aha, aš ne toks žioplas!" Jeigu klaida susijusi su asmeninėmis nuostatomis, ir jai pripažinti reikėjo daugiau pastangų, gali save pagirti labiau: "Vis dėlto aš drąsus, turėjau drąsos pamatyti savo klaidą!"

Savo klaidingas nuostatas gali aptikti tik labai drąsūs ir tvirti žmonės. Kuo daugiau aptikai savo klystkelių, tuo tvirtesnė asmenybė esi.

Redagavo Petras 2008-03-20 09:17

pieska2008-03-20 10:36

deepblue, ar tu tikrai manai, kad gini matematiskai teisinga pozicija, ar tik zaidi zidimukus? :) tavo palyginime su buteliais ir gimtadieniais klaida labai paprasta, sakai kad gimes atsikimsai pirma buteli, per pirma gimtadieni antra ir tt, todel tau iseina, kad per desimta atsikemsi 11 bet tiesa ta kad kai atsikemsi antra buteli tai yra pirmas tavo gimtadienis, bet tu jau pradedi antruosius metus, kai atsikemsi desimta pradedi desimtuosius, o kai baigi desimtuosius, desimta buteli tada ir atsikemsi vienuolikta ;) kitaip sakant gimtadienis zymi metu pabaiga taip pat ir liniuote centimetro pabaiga, ne pradzia, o naujuosius mes svenciam metu pradzioj, tas ir klaidina

Deepblue2008-03-20 11:26

uz kantrybe, supratau savo klaida.

Petras2008-03-20 12:52

Šaunuolis, Deepblue. Tai - drąsos požymis.

deimantukas2008-03-21 13:32

nuo kristaus gimimo siandien praejo 2008-i metai,trys menesiai ir 21-a diena.Kaip ir nuo mano gimimo praejo 42-u metai,11-a menesiu ir,tingiu tikslai skaiciuoti,apie 20 dienu.Taigi man eina 43-ieji metai ir tuoj jie sueis(sveikinti nebutina).Taigi ir Kristui siandien eina 2009-ieji jo gyvenimo metai(jis gyvena arba ne,-cia,kaip kam).Labai grazus Petro skaiciavimas su alaus buteliu dezemis.Trecioji deze prasisdeda,kai gurgsteliu jos pirma buteli.Pirmasis tukstantmetis prasidejo,kai tik gime Kristus,t.y.00.01.01(juk nieks nezino tikslios jo gimimo datos).Pirmasis baigesi 999.12.31 ir prasidejo antrasis,t.y.1000.01.01.Juk jei yra 1000-ji metai ,tai manau Kristus gime 00.01.01 metais,o ne 01.01.01.Ta diena praejo 1000 metu nuo Kristaus gimimo ir prasidejo antrasis tukstantmetis,kaip ir treciasis tukstantmetis prasidejo 2000.01.01.Taigi pasaulis svente ir treciojo tukstantmecio pradzia ir grazu skaiciu.Nesutinku su vienu dalyku,kad dabar yra 2008-uju metu kovo 21-a diena.Dabar yra 2008-ni metai,trys menesiai ir 21 diena.Jau dabar eina 2009-ieji Kristaus gyvenimo metai.Zinoma paziurejus i kalendoriu,kuris kaba beveik pas kiekviena,susidaro ispudis,kad siandien yra 2008-uju metu kovo 21 ir,kad 2008-ni metai dar sueis,o,mano galva jie jau suejo.Juk,kai gime Kristus,jei butu gaminami kalendoriai,ant sienos matytume 00.01.01.Sutinku,kad galima skaiciuoti ir taip,kad Kristaus gimimo momentu rasyti 01.01.01,tada dabar tikrai eitu 2008-ieji metai ir butu ju praeje trys menesiai ir 21-a diena.
lgai masciau,kalbejau ir tai yra mano pamastymas apie tai siandien.Sis skaiciavimas greiciausiai yra susitarimo reikalas.

Petras2008-03-21 15:19

Trumpiau sakant, pagal Deimantuką dabar eina ne 2008-ieji, bet 2009-ieji metai. Aišku, tai susitarimo reikalas - susitarę galime perrašyti visus kalendorius.

Aišku, galima ir tokia logika, bet pirmuosius metus po žmogaus gimimo turėtume vadinti ne pirmaisiais, net nuliniaisiais metais. Tada bus viskas OK.

pieska2008-03-21 16:28

naujo straipsnio! :)

Petras2008-03-22 06:56

Pieska pajuokavo labai rimtai - reikia dar vieno straipsnio.

Niekada nemaniau, kad masinėje 2000-ųjų psichozėje slypėtų tokia didelė suvokimo problema. Pasirodo, ji kyla dar ir dėl to, kad supainiojama seka ir sekos narių kiekis. Tai panašūs, bet iš esmės skirtingi dalykai.

Kiekiui nusakyti vartojame kiekinius skaitvardžius vienas, du, trys… du tūkstančai ir t.t., kurie žymi tam tikrą egzistuojantį, jau esantį kiekį: jau išgertų alaus butelių skaičių, jau nueitus kilometrus, jau nugyventus metus. Labai paprasta: vienas, du, trys… du tūkstančiai ir t.t.

Tam tikram vyksmui sekti vartojame įvardžiuotinius skaitvardžius su priesaga -asis, jie žymi tam tikrus vykstančios sekos narius: pirmasis alaus butelys, antrasis žingsnis, trečiasis kilometras… dutūkstantieji metai ir t.t.

Seka prasideda vienetu. Iš naujos dėžės paimamame ne nulinį, bet pirmąjį butelį, žengiame ne nulinį, bet pirmąjį žingsnį, kūdikis gimęs ima gyventi ne nulinę, bet pirmąją sekundę, pirmąją valandą, pirmąją dieną, ne nulinius, bet pirmuosius metus ir t.t.

Koks sekos ir kiekio santykis? Šį sykį užteks pasakyti, kad pagal sekos narius galime atsekti ir jų kiekį. Jeigu geriamas antras alaus butelis, galime suprasti, kad išgertas dar tik vienas, jeigu žengiame penktąjį žingsnį, tai reiškia, kad yra nužengti keturi, jeigu gyvenamame 2000-uosius metus, tai nugyvenę jau esame 1999. Trečiasis alaus butelis prasideda tada, kai jau išgertas paskutinis antrojo butelio lašas, trečiasis tūkstantmetis ateina tada, kai nugyventa paskutinė 2000-ųjų akimirka.

Pieska teisingai pastebėjo, kad metų kiekį geriausia skaičiuoti paskutinę metų sekundę - tada yra lygus skaičius. Paskutinę 2000-ųjų sekundę buvo praėję lygiai 2000 metų nuo Kristaus gimimo. Štai tada ir prasidėjo trečiasis tūkstantmetis. Tada ir turėjo šaudyti fejerverkai! Bet pasaulis neiškentė - 2000-ųjų sausio pirmąją jis sulaukė labai gražaus skaičiaus ir paleido tuščią šūvį į orą. Reklama veikė sąmoningai, o milijonai žmonių, kurie nesigilina į skaičių savybes, pasigavo pakištą klaidą kaip lydeka kabliuką.

Kai pajuda tokios masės, sustabdyti jų neįmanoma. Atsilaikyti prieš tokį masių spaudimą gali tiek vienas kitas. Todėl ir šiandien, praėjus po masinės psichozės aštuoneriems metams, gali būti išvadintas paskutiniu idiotus, jeigu mėginsi atskirti sekos narį nuo sekos narių kiekio ir pasakysi, kad 2000-ųjų sausio pirmąją dar nebuvo praėję 2000 metų.

Padarius loginę klaidą ir supainiojus seką su sekos narių kiekiu, tolesnis protavimas atveda į absurdą. Jeigu remsimės prielaida, kad 2000-ųjų pradžioje jau buvo praėję 2000 metų nuo Kristaus gimimo, turėsime sakyti, kad prasidėjo 2001-ieji metai. Tai kokie prasidėjo metai - 2000-ieji ar 2001-ieji?

Šis prieštaravimas ištiko Deimantuką, kuris padarė lemtingą loginę klaidą ir seką supainiojo su kiekiu, o toliau protaudamas logiškai, atrado, kad dabar - ne 2008-ieji, kaip skelbia visi kalendoriai, bet… 2009-ieji metai. Vėliau jis padarė kompromisą ir nusileido, kad tai "susitarimo reikalas", bet iš tiesų nebegalėsime susitarti, nes nežinosime, apie ką yra kalbama - apie sekos narius ar jų kiekį?

Deepblue teisingai pastebėjo, kad liniuotė prasideda ne vienetu, o nuliu. Taip, matematikoje naudojamas nulis, bet empiriškai jis reiškia, kad skaičiuoti dar nėra ko, dar nėra skaičiuojamo kiekio, skaičiavimas nepradėtas. Nulis alaus butelių reiškia, kad neišgėrėmė nė vieno butelio, nulis žingsnių - nepajudėjome iš vietos, nulis amžiaus - dar negimėme. Todėl kiekybės skaičiavimas kaip procesas, seka, prasideda ne nuliu, bet vienetu - negeriame nulinio alaus butelio, nežengiame nulinio žingsnio, nebūna nulinių metų…

Tikiuosi, tai paskutinis mano paaiškinimas, ir daugiau jokių straipsnių šia tema nebereikės. Baigdamas noriu atkreipti dėmesį į tai, kad loginę klaidą padarę ir sekos narius bei kiekį supainioję žmonės nėra jokie kvailiai ar "paskutiniai idiotai:, kaip pavadino mane viena 2000-ųjų šventėja. Tai normalūs, protingi, logiškai mąstantys, sąžiningi žmonės, kurie kalba tai, ką dabar galvoja. Klaidą jie tikriausiai padarė iš nežinojimo, o nežinojimas nėra nei nuodėmė, nei yda, nei proto stygius. Nežinojimas yra natūrali mūsų būsena, žmogaus lemtis - visada pasaulyje bus nepalyginamai daugiau nežinomų dalykų, negu tų, kuriuos žinome. Prisipažinsiu, mane tai žavi. Kitus, kiek žinau, gąsdina. Tačiau tai jau kita tema, nors ir labai susijusi su tuo, kaip kiekvienas iš mūsų suvokiame pasaulį.

deimantukas2008-03-22 07:33

ir viskas man yra aišku,kodėl ir kaip skaičiuojama.Tik va man atrodo,kad likau nesuprastas.Kalendorių nekeisiu ir sutinku,kad trečias tūkstantmetis pagal dabar tinį kalendorinį skaičiavimą prasidėjo 2001.01.01 ir tada dabar tikrai eina 2008-ieji metai.Kai kas gali pastebėti,kad rašau priešingai,nei rašiau vakar.Taip.Sutinku,jei skaičiuoti tiesiog metus.Tada jie pradedami nuo 1-to.Kai gimė Kristus tuoj pat buvo užfiksuota data ir tą dieną buvo 01.01.01.Bet aš jau rašiau ir nekartosiu,kodėl skaičiavau kitaip.
Man buvo pasiūlyta,kai pasakiau,kad dabar eina 2009-ieji metai bėgti seiman ir pasiūlyti pakeisti skaičiavimą.:-).Nedarysiu to.Kaip ir būdamas negeriančiu alkoholiku nebėgsiu blaivyti viso pasaulio.

Petras2008-03-22 08:16

Taip, Deimantuk, jeigu dabar eina 2009-ieji, tau iš tiesų reikia kreiptis į Seimą ir prašyti, kad jis ištaisytų kalendoriaus klaidą ir perrašytų visus kalendorius. Bet jeigu dabar vis dėlto 2008-ieji, reikia taisyti kažkokią kitą klaidą.

Su klaida nėra ko susigyventi. Nesvarbu, kokia būtų klaida - kalendoriaus ar suvokimo, ji vis tiek klaidins ir trukdys eiti į priekį.

deimantukas2008-03-22 13:40

apie tuos metus ir pats susipainiojau.Pasiklydau,kur yra seka,o kur kiekis.Šiandien išmiegojęs pabudau šviežiom smegenim ir atrodo supratau,kur susipainiojau.Mąstydamas rodos ėjau teisinga kryptim,bet nesugebėjau įvardinti,kada kalbu apie kiekį,o kada apie seką.Ačiū Dievui nereiks bėgti į seimą :-).Dabar eina 2008-ieji metai ir trečiasis tūkstantmetis tikrai prasidėjo 2001.01.01.Tai seka.Su žmogaus amžiumi kiek kitaip-jau rašiau.Nieko nuostabaus,kad man tiek ilgai reikėjo suvokti.Juk tik penktus metus negeriu.

Odisėjas2008-03-24 18:09

Sakote Jėzus nešventė šabo? Netiesa. Na, taip jis nesilaikė fariziejų išgalvotų priesakų, liečiančių šabą. Bet šabo laikėsi. Juk parašyta:
"Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys. Todėl kas pažeistų bent vieną iš mažiausių paliepimų ir taip elgtis mokytų žmones, tas bus vadinamas mažiausiu dangaus karalystėje. O kas juos vykdys ir jų mokys, bus vadinamas didžiu dangaus karalystėje.Taigi sakau jums: jeigu teisumu neviršysite Rašto aiškintojų ir fariziejų - neįeisite į dangaus karalystę".(Mt 5,17-20)
Jeigu Dievas Senajame Testamente buvo įsakęs laikytis šabo, tai kaip Jėzus galėjo jo nesilaikyti?BetJis laikėsi.

Petras2008-03-24 23:02

Štai Odisėjas daro teologinę išvadą, kad Jėzus negalėjo laužyti šabo, nes to paprasčiausiai negalėjo būti. Atsverčiame Jono evangeliją ir skaitome:

5:15 Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.
5:16 Žydai dėl to persekiojo Jėzų ir norėjo Jį nužudyti, kad Jis taip darė per sabatą.
5:17 O Jėzus jiems atsakė: "Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, ir Aš darbuojuosi".
5:18 Dėl to žydai dar labiau ieškojo progos Jį nužudyti, nes Jis ne tik laužė sabatą, bet ir vadino Dievą savo Tėvu, lygindamas save su Dievu.

Dabar kiekvienas iš mūsų galime rinktis: arba Rašto aiškintojo teologinė išvada, kad Jėzus laikėsi šabo, arba Evangelija, kurioje aiškiai rašoma, kad Jėzus laužė šabą.

Odisėjas2008-03-25 10:57

Gal 4,4" Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui,
Gal 4,5 kad atpirktų esančius įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę."
O Įstatyme aiškiai parašyta:
Iš 20,8 Atsimink sabato dieną, kad ją švęstum.

Iš 20,9 Šešias dienas dirbk ir atlik visus savo darbus,

Iš 20,10 o septintoji diena yra sabatas Viešpačiui, tavo Dievui. Joje nevalia dirbti jokio darbo nei tau, nei tavo sūnui ar dukteriai, nei tavo tarnui ar tarnaitei, nei tavo gyvuliui, nei ateiviui, kuris yra tavo namuose,

Iš 20,11 nes per šešias dienas Viešpats sukūrė dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra, o septintąją dieną ilsėjosi. Todėl Viešpats palaimino sabatą ir pašventino jį."
Bet niekur nėra parašyta" negydyk šabo dieną."
Taigi Jėzus laikėsi šabo, nes buvo žydas pavaldus Įstatymui ir nesulaužė nė vieno priesako. Jis įvykdė Įstatymą. Bet nesilaikė fariziejų išgalvotų įsakymų.

Petras2008-03-25 11:52

Štai turime abėcėlinį pavyzdį, kaip žmogus patenka į savo paties spąstus: jis pasidaro priklausomas nuo savo išankstinės nuostatos, todėl žiūrėdamas nebemato ir klausydamas nebesupranta nieko, kas prieštarauja tai nuostatai. O išsivaduoti jis negalės tol, kol nesiryš suabejoti paralyžiuojančia nuostata.

Sakysim, tą nuostatą jis rado religijos elementoriuje - katekizme. "Šventadienius švęsk". Nuostata tapo šventa ir nepajudinama, absoliuti, visuotina, visiems privaloma. Jeigu visiems, tai ir Jėzui.

Bet vieną dieną iš šalies ateina trikdanti informacija, kad Jėzus šabo nešvęsdavo. Jeigu žmogus nebūtų suaugęs su išankstine nuostata, jo galvoje iškart atsirastų mintis: "O kaip iš tiesų?" Tada atsiverstų Evangeliją ir pažiūrėtų, kaip ten buvo - švęsdavo Jėzus šabą ar nešvęsdavo. Dabar, kada yra kompiuterinių Biblijos variantų, tai patikrinti pigiau grybo: įvedei raktinį žodį "šabas" arba "sabatas", ir prieš akis atsiras daugybė Biblijos vietų, kur kalbama apie Jėzų ir šabą. Nereikėtų jokių išvedžiojimų - užtektų pažiūrėti ir pamatyti.

Tačiau tiesą patikrinti ir pamatyti galėtų žmogus, kuris nėra priklausomas nuo savo išankstinės nuostatos. O priklausomas žmogus tikrinti informacijos nebegali - jį gąsdina viskas, kas prieštarauja jo nuostatai, - tarsi kas stengtųsi išmušti po kojų pagrindą. Pirmoji mintis, kuri automatiškai šauna į galvą: "Šito negali būti!" O kad būtų ramiau, jis paieško patogios citatos, kuri lyg ir sustiprina jo išankstinę nuostatą "šventadienius švęsk". "Ne, šito tikrai negali būti, kad Jėzus laužytų šabą!" - dar sykį jis patvirtina sau, nė nežiūrėdamas, kaip ten buvo iš tiesų - švęsdavo Jėzus šabą ar nešvęsdavo.

Vėliau jam kas nors parodo Evangelijos vietą, kurioje aiškiai parašyta, kad Jėzus šabą vis dėlto laužė. Tačiau tai nebepadeda. Ne, šito paprasčiausiai negali būti! Perėjęs į žūtbūtinę gynybą, žmogus ima ieškoti naujų ir naujų citatų, kurios šiek tiek apramina. Tiesa, visos specialiai ieškomos citatos nepaneigia šventvagiškos informacijos, kad Jėzus nešvęsdavo šabo, nes kalba visai ne apie Jėzų, bet rasti teiginiai sustiprina jo priminę nuostatą "šventadienius švęsk". O jei šventadienius privaloma švęsti, tai juos turėjo švęsti ir Jėzus. Ar gali būti kitaip?

Jeigu peržiūrėsime visus šio straipsnio komentarus, pamatysime, kad panašiai buvo atsitikę ir tiems mano skaitytojams, kurie diskusijoje pasirėmė išankstine nuostata "2000-uosius atšventėme teisingai". Jie irgi surado daugybę teiginių, kurie lyg ir sustiprino pirminę nuostatą, o naują, priešingą informaciją galėjo priimti tik po to, kai išdrįso suabejoti pirmine nuostata. Jeigu jie ir toliau būtų laikęsi nuostatos "2000-uošius atšventėme teisingai", jų sąmonės nebūtų pasiekusi nei mano, nei matematiko programuotojo siunčiama informacija.

O religingo žmogaus, kaip matome, nebegali įtikinti ir juodu ant balto parašytas Dievo Žodis. Kunigų, Rašto aiškintojų (teologų) ir fariziejų (davatkų) neįtikino ir pats Dievo Sūnus, susitikęs su jais akis į akį. Įsivaizduojat? Pats Jėzus jų neįtikino! Štai kodėl Jis sakė: "Žiūrėsite, bet nematysite, girdėsite, bet nesuprasite".

Dar mažiau vilties įtikinti kunigą, teologą ar davatką turiu aš, mokinukas iš paskutiniojo suolo. Tiesą sakant, to nė nesistengiu daryti. Mano pareiga perspėti tuos, kurie dar nepakliuvo į savo pačių spąstus.

Odisėjas2008-03-25 13:12

Aš netikiu jokiais katalikų katekizmais, tik Biblija. O tas atsisakymas paneigti, kad Jėzus laužė šabą tiesiog juokingas. Kiek sykių jau sakiau, kad Jėzus laužė fariziejų ir rašto aiškintojų papildomus įsakymus liečiančius šabą, bet juk mokė sinagogose būtent per šabą, ir paties šabo laikėsi. O jeigu nesilaikė šabo, tai tada išeitų, kad nesilaikė ir kitų įsakymų. Bet juk aiškiai parašyta, kad jis nenusidėjo. Taigi laužė žmonių išgalvotus priesakus, bet ne Dievo įsakymą. Jeigu laužė šabą, tai gal ir ištvirkavo, vogė, apgaudinėjo? Akivaizdu, kad taip nebuvo. Ir kuo šabas skyrėsi nuo kitų įsakymų? Jėzus įvykdė įstatymą, kurio dalis buvo šabas ir taip mus išlaisvino, tad mums nebereikia švęsti šabo. Be to, katalikų šventės - tik žmonių išmonė, o šabas buvo Dievo duotas Izraeliui, tad nereikia jų suplakti.

Petras2008-03-25 18:41

Odisėjas tikriausiai nė neįtaria, kiek pažintinės reikšmės gali turėti tie keli jo komentarai. Nusikopijavau juos savo auksinei kolekcijai ir siūlysiu paskaityti visiems savo draugams. Kas domisi pažinimo psichologija, čia aptiks nepaprastą paslaptį.

Aš jos ieškojau ne vienerius metus - apėjau keletą sektų, studijavau nemažai religinių tinklalapių ir forumų, turėjau kantrybės betarpiškai bendrauti su keletu kunigų ir teologų. Paslaptis, bendraujant su tai užsispyrusiais žmonėmis, buvo visai čia pat, bet vis negalėdavau jos užčiuopti taip aiškiai ir paprastai.

Odisėjas2008-03-25 19:15

Kurgi ta pažintinė reikšmė..?

Deepblue2008-03-25 19:54

na gal nevisai į temą parašysiu bet norėčiau sužinot Petro ir kitų šio puslapio svečių nuomonę apie komentarą, kurį radau klaidžiodamas interneto platybėse, esmė biblijos eilutese kurios kaip supratau tikrai egzistuoja, bet atkopijuosiu visa , kažkieno rašyta komentarą:

Iki šiol tuose šventrašciuose atviru tekstu raginama žudyti kitatikius.
Tai daryti skatina tiek Biblija, tiek Koranas. Paprasciausiai, tos vietos per pamokslus yra nutylimos.
Viena - ka kalba kunigai ar imamai viešai, o kita - kas rašoma knygose,
sudaranciose religijos pamatus ar imamai kalba privaciai savo sekejams.
Jeigu tik religijos igautu tiek galiu, kad galetu sau leisti nesikaityti su mažuma, jos tuo neabejotinai pasinaudotu.
Nes iki šiol šventrašciai skatina žudynes ar prievartini atvertima i religija. Del to, patiems kunigams to nereikia daryti.
Jie gali vaidinti nekaltus angelelius. Viskas, ka jiems reikia sakyti tautoms, kad jos skaitytu šventrašcius ir priimtu tai,
kaip Dievo-Tiesos žodi bei vadovautusi tomis knygomis.

Biblija:

13. O jeigu kas nenoretu ieškoti Viešpaties, Izraelio Dievo, ar butu mažas ar didelis, vyras ar moteris, turi buti nubaustas mirtimi.

16. Kas piktžodžiautu Viešpaties vardui, bus nubaustas mirtimi. Visa bendrija užmuš piktžodžiautoja akmenimis.
Ateivis ar krašto gyventojas, piktžodžiaujantis, turi buti užmuštas.

28. Jeigu kas nors pamina po koju Mozes Istatyma (10 Dievo isakymu), tas be jokio pasigailejimo turi mirti,
dviem ar trims liudytojams paliudijus.

Jezus ragina ardyti šeimas vardan tikejimo:
Mt 19:29 Ir kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, teva, motina, vaikus, dirvas del manes,
gaus šimteriopai ir paveldes amžina gyvenima.
Lu 14:26 "Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tevo, motinos, žmonos, vaiku, broliu,
seseru ir net savo gyvybes, – negali buti mano mokinys.

Visi žinome, kad pats pirmas Mozes isakymas skelbia. „1. Neturek kitu Dievu, tik mane viena.“

Ist 13:6 Jei tave gundytu kas nors, net jei tai butu tavo brolis ar sunus tavo motinos, net jei tai butu tavo paties sunus ar dukte,
ar žmona, kuria myli, ar artimiausias biciulis, sakydamas: „Eime – garbinkime kitus dievus“, – kuriu nei tu, nei tavo proteviai nesate
pažine,
Ist 13:8 nesutik su tokiu asmeniu ir jo neklausyk. Jam nei gailescio, nei užuojautos neparodyk ir jo kaltes nenuslepk.
Ist 13:9 Užmuškite ji. Tebuna tavo ranka pirmoji pakelta prieš ji, baudžiant ji mirtimi, o po taves visu kitu žmoniu rankos.

Koranas:

2:191-2 Užmušk netikincius visur, kur juos rasi. (…) Toks yra atpildas netikintiems. (Bet jeigu jie išsižades netikejimo, tuomet nežudyk ju).
3:131 Ugnis paruošta netikintiems.
3:151 Mes turime seti siauba širdyse tu, kurie netiki. Ju vieta ugnyje.
4:37 Netikintiems mes ruošiame gedinga gala.
4:89 Neturek netikinciu draugu. Žudyk netikincius visur, kur tik juos rasi.
5:72 Krikšcionys bus sudeginti ugnyje.
8:17 Tie, kuriuos užmuša Musulmonai, (…) Tai Alachas juos užmuša.

Šios, knygos, jei ne religijos galia, jau seniausiai butu uždraustos, kaip skatinancios neapykanta ir smurta.
Žinoma, uždrausti ju nereiketu. Reiketu tiesiog ant knygos viršeliu užrašyti „Dalis teksto šioje knygoje skatina smurta ir
neapykanta bei neatitinka modernaus ir mastancio žmogaus pasauležiuros, paremtos humaniškumo ir tolerancijos principais.
Taip pat didele dalis šioje knygoje pateiktu istoriju – išgalvotos ir tera žmogaus fantazjos vaisius.
Nesivadovaukite šia knyga, kaip morales vadoveliu.

Laukiu komentarų, ačiū.

Odisėjas2008-03-25 20:52

Įsakymai buvo skirti Izraeliui. Patys pagalvokite, ko nusipelno žmogus aukojantis savo vaiką ant įkaitinto varinio stabo? Mirties bausmė čia buvo vienintelė išeitis.
(Pr 9, 6) "Kas išlieja žmogaus kraują,
to asmens kraują taip pat išlies žmogus,
nes pagal savo paveikslą
Dievas sukūrė žmogų."
Paprasta ir logiška. Taigi toks žiaurumas tais laikais buvo neišvengiamas. Sakyčiau ir dabar yra nemažai nusikaltėlių nusipelniusių mirties bausmės. Tais laikais neieškantis Dievo žmogus buvo stabmeldys. O to krašto pagonių tautų religijose būdavo ir žmonių aukojimų ir kitko. Reikėjo su tuo kovoti. Tad kas buvo skirta tų laikų Izraeliui nebegali būti taikoma šiandien. O apie Koraną nieko pasakyti negaliu. Pirma reikia perskaityti.

Petras2008-03-25 22:11

Įdomus posūkis, nors ir tolokai nuo pradinės temos.

Pamėginkime svarstyti racionaliai ir kiek įmanoma objektyviau.

Pirmiausia reikėtų nustatyti, ar pateiktos citatos yra teisingos, ar išgalvotos. Jeigu vieni neigsime jas, kaip kad Odisėjas neigia Evangelijos vietas, kuriose rašoma apie tai, kad Jėzus nesilaikė šabo, o kiti jas teigsime, nebus jokio dialogo.

Nesu susipažinęs su Koranu, bet galiu patvirtinti, kad Senasis Testamentas tikrai moko žudyti kitatikius ir apskritai priešus. Kažkada mane sukrėtė Psalmės eilutės, kur psalmininkas meldžia Dievą, kad tas nutvertų priešų vaikus už kojų ir ištaškytų jų galvas į sienas. Vaikų - tai net ne kitatikių žudymas, tai jau genocido troškimas.

Atvirai moko žudyti Krišna pasakose apie aukščiausiojo Dievo asmens darbus. Priešų žudymas yra aukščiausiasis gėris, jeigu tai daroma iš paklusnumo Krišnai.

Žiaurūs ir pagonių dievai. Nesunku pastebėti, kad dievai yra žiaurūs tiek, kiek žiaurumo turi jų išpažinėjai. Dievų žiaurumas iš esmės yra į dievus suprojektuotas žmonių žiaurumas.

Dabar pamėginkim atskirti, apie ką kalba Senojo ir Naujojo testamentų citatos. Ar Jėzus taip pat mokė žudyti, kaip ir Senojo Testamento Dievas?

Jeigu neatskirsime tų dviejų knygų, mes sumaišysime praeitį su dabartimi ir nematysime jokio vyksmo, proceso, judėjimo, jo krypties.

Nesunku pastebėti, kad religingi žmonės - tiek kunigai, tiek Rašto aiškintojai ar davatkos - labai linksta prie Senojo Testamento ir stengiasi juo vadovautis tarsi šių laikų knyga. Nežiūrint į tai, ir patys bukiausi teologai ar davatkos šiandien neima į rankas Kunigų knygos ir nesimoko pagal tos knygos aprašymus atlikinėti aukojimo apeigų. Taigi net religiniai bukapročiai mato, kad dalis Biblijos yra pasenę ir atgyvenę. Jeigu sugebėtų atitrūkti nuo savo negyvų taisyklių, tikriausiai ir jie nesunkiai prieitų prie išvados, kad Biblija - tai vyksmas, tiksliau sakant, dvasinė žydų tautos raida, jos religijos istorija.

Tik pamatę patį procesą, judėjimą, galėsime svarstyti apie kryptį, kuria judama. Tai kaip? Visa Biblija - tai vieną dieną parašyta knyga, šiandien tebegaliojantis vientisas įstatymų kodeksas?

Atsimenu, viena protestantė man atsakė, kad Biblija visiems laikams užfiksavo amžinąsias vertybes, tokias, kaip dora, ištikimybė, šeima. Tada jos paklausiau, kokią šeimą kaip vertybę nustatė Dievas? Monogaminę ar poligaminę? Kiek prisimenu iš Senojo Testamento, pirmieji žydų pranašai turėjo daugybę žmonų ir sugulovių. Tai gal ir man kaip Saliamonui įsitaisyti kelias dešimtis žmonų, sugulovių ir vergių?..

Atsimenu, kuo tada baigėsi teologinė diskusija. "Žilė galvon, velnias uodegon", - netikėtai atsakė man didžioji Biblijos įstatymų žinovė. Mes negalėjome pajudėti į priekį, nes liko neišspręstas šis klausimas.

O kaip dabar? Ar mano pašnekovai pasirengę eiti toliau?

Deepblue2008-03-26 01:27

dėkui už paaiškinimą, manau esu pasirengęs žengti pirmyn, nes moku skaityt ir nenoriu būt dar viena UAB bažnyčios auka, kuri žiuri į aiškiai parašytą sakinį ir sako: biblija reik mokėt skaityt, reiktu paklaust kokio kunigo kaip išties yra. O atvertus vieną iš Petro straipsnių su citatom iš biblijos pareiškia: kokį teologinį išsilavinimą turi šis žmogus. Tarsi Dievo yra išmokstama kažkur ir jis įgyjamas tampa teologų nuosavybe, ir nevalia daugiau kalbėti apie jį mums paprastiems mirtingiesiems. Manau toks žmogus negali žengti toliau UAB bažnyčios sienos nei žingsnio, jis ir liks teologiniu paistalų auka per amžius amen.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras