BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gerieji tarp blogųjų

Prie Kaltinėnų pakėlė rankas dvi moterėlės.


Joms reikėjo iki gretimo kaimo.


- Niekas nesustoja! - konstatavo abi, vos įlipusios į golfuką. - Kad nors kas sustotų!


Kol nuvažiavome iki Tujeinių, daug sužinojau apie jų sunkų gyvenimą ir sugadintą pasaulį. Į Kaltinėnus jos atvažiuoja tik sykį savaitėje, nes reikia nueiti į bažnyčią ir nusipirkti šio to, bet vienas vargas, kai tenka sugrįžti. Vietinio autobuso į tą pusę nebėra, tarpmiestiniai pavežtų, jei mokėtumei iki Kryžkalnio, o ponai su lengvosiomis nesiteikia sustoti. Lekia visokie mafijozai kaip akis išdegę, ar jiems rūpi pakelėje atsistojęs sušalęs žmogus?


- Dabar baisūs laikai, - sakė kažkuri. - Kokie laikai, tokie ir žmonės.


Įsišnekę vos nepralėkėme jų kaimo.


Sustabdžiau golfuką prie patižusio šunkelio, ir jos nuėjo, vingiuodamos tarp balų. Rankose - po dvi sunkias tašes, ant pečių - sugedęs pasaulis. Vargšės davatkėlės!


Įsivaizduoju, kaip joms turi būti sunku tokiame baisiame pasaulyje, kur net pakeleivio niekas nepaveža. Du geri žmonės tarp šitiek pabaisų!


Kad nors kas būtų pavežęs, ar ne?

Rodyk draugams

Komentarai (3)

Anonimas2006-04-04 14:13

Nemažai žmonių šiais laikais keliauja balsuodami. Galėtų džiaugtis, kad yra gerų žmonių, kurie juos veža dykai… Bet… Aš irgi tai pastebėjau. Jiems atsibosta laukti ir ima keikti, kad nepaveža.

Hablicelis2006-04-04 14:32

Bėda… Stovėjau ir aš kartą su drauge ~ 2 valandas Latvijoje. Beveik žiemą. Smagu buvo. Tik šalta. Bet vistiek smagu. Sustojo toks keistas dėdė su žiguliuku ir nors iki Rygos jis mūsų vežt nesiruošė, neišpasakytai dėkingi buvome. Kokia sėkmė! Juk mes ten galėjome iki ryto stovėti. Kitą kart šalia Osnabriukės (Vakarų Vokietija, prie Olandijos) pėdinom nežinoma kryptime tryse. Trys drūti vyrukai su kuprinėmis. Baisu net į tą pusę pažiūrėt būtų, bet gi ėmė ir sustojo vienas vaikinukas. Jaunesnis turbūt dar už mus. Su tokia mažyte mašinėle. Vos tilpome. Sako: "Kartą jau pravažiavau jus, bet jūsų čia tikrai niekas nepaims, tai važiavau 15 km autobanu, apsisukau ir grįžau". Aptisverkt ir išbučiuot jį norėjosi. Po to kažkokiam kaime sustojo moteris, šokių mokytoja. Jai tie trys lietuviai viduryje vokietijos irgi nepasirodė baisūs. Pavežė iki Hanoverio. Temo, vieta nepažystama, šalta, lyja. Nuėjom ir pasipasakojom greitkelių policijos nuovadoje apie tokias susiklosčiusias aplinkybes. Malonus budėtojas, kresnas vyras apie 50 ir sako: "Na, jei kitos klientūros nebus, galite miegoti areštinėje". Kitas pagalvotų - nevisi namie šitaip džiaugtis į vienutę patekus. Tos kietos grindys kaip niekad jaukios ir šiltos buvo. Tada pora vokiečių ar lenkų, net nežinau. Prie Berlyno. Vežė mane per trečdalį Lenkijos. Nors jiems buvo ir artimesnis kelias. Mokėjo pinigus už greitkelį. Nieko neprašė, nieko nesiūlė. Paleido Konine ir leido suprast, kad čia ta vieta, kur reikia tranzuot norint Važiuoti į Varšuvos pusę. Suradau tada kuprinėje du mažučius "Eifeliukus", na tokius pakabukus prie raktų, kuriuos vežiau draugams lauktuvių ir padaviau jiems nebyliai. Jie nekalbėjo angliškai ir rusiškai, tad nežinojau, kaip jiems dėkoti. Tiesa, aplinkui vien blogi žmonės.

Petras2006-04-07 10:39

Puikus Hablicelio pasakojimas. Puikus jo pažiūris!

Rašyti komentarą

Tavo komentaras