BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Geresnieji ir blogesnieji

Kurie geresni žmonės? Ar tikintieji, ar tie, kurie netiki?
Labai įdomus klausimas.
Dabar paklausiu ir aš.
Kurie vaikai geresni? Ar tie, kurie tiki Kalėdų Seneliu, ar tie, kurie žino, jog Kalėdų Senelis - jų tėtis?
- Na, bet religija, tai dar ir tam tikros normos, - sako man oponentai. - Dievo įsakymai, bažnyčios įstatymai…
O taip, žinau: mylėk savo artimą…
Mane suima juokas. Prisiminiau linksmą istoriją.
Atvyko draugas su savo žmona. Į kelionę išlydėdamas uošvis jiems sakė: “Pakely nestokit, nepavežkite nieko - juk žinot, kiek pakeliais banditų…”
- Kaip šitaip galima? - baisėjosi draugas. - Nepavežti sušalusio, pagalbos prašančio pakeleivio? Ką jisai kalba? Juk toks religingas žmogus!
Na tai kas, kad religingas? Ar Hitleris buvo nereligingas? Ar kunigai pedofilai - nereligingi?
- Na, bet vis tiek! - ginčijo draugas. - Jis eina vos ne kasdien, klauso pamokslų, atlieka kažkokias išpažintis…
O taip, atlieka, ir jam pasidaro geriau.
Jo skurdą kompensuoja fantazija. Graži, tauri, kilni, bet - fantazija.
Internete diskutavome apie evangelijų mokymą. Kilo klausimas: kiek atiduoti artimui? Vieni sakė: tiek, kiek gali. Ortodoksai tvirtino: viską!
Tomis dienomis man atsitiko keistas dalykas. Nuėjau į banką ir vienoje “atsarginėje” sąskaitoje radau ne 500, kaip maniau, bet visą tūkstantį litų. Įsivaizduojat, kaip nustebau? Penki šimtai - lyg iš dangaus! Argi ne Dievo dovana? Žinant, kaip aš tvarkausi su pinigais, tai nėra keistas dalykas. Bet man tai buvo tikrų tikriausias stebuklas. Penki šimtai - už ką?.. Kam?..
Grįžtu namo nustebęs ir sukrėstas, o daugiabutyje - ašaros. Apvogė mūsų kaimynę. Turėjo sutaupiusi dukrai, kad ta nusipirktų bilietą ir galėtų išvyktį į emigraciją. Viltys - šuniui ant uodegos!
O aš praturtėjau penkiais šimtais.
Kaimynė neteko - aš netikėtai gavau.
Argi ne ženklas?
- Imk, radau 500! - pasakiau aš jai.
- Kur?
- Iš kažkur atsirado sąskaitoj!
Aš jai vis sakiau: imk, pinigai ne mano, jie iš dangaus, bet kaimynė puolė dėkoti. Aš juos gavau, kad perduočiau, bet ji netikėjo. Ji buvo labai religinga, bet nenorėjo tikėti, kad pinigai dangaus. Ji vis dėkojo man.
Istorija buvo keista ir įdomi. Aprašiau Evangelijos mokslų svarstytojams. Štai, pažiūrėkit, kokių būna stebuklų!
Reakcija buvo staigi ir netikėta.
Puolė visi. Visi staiga susivienijo - ir oponentai, ir tie, kurie būdavo mano pusėj.
Kaip tu gali? Kaip tu tvarkaisi su pinigais? Kaip galima pamiršti sąskaitą? Milijonierius ar ką? Gal pamiršti pasiimti algą?..
Eikit visi velniop!
Pasitraukiau tuoj pat.
Ilgai negalėjau suprasti.
Kas čia įvyko?
Už ką jie visi įsiuto?
Dabar žinau - sugrioviau fantaziją. Į nuostabią fantazijų šalį, kur viskas taip nuostabu, kilnu ir gera, bet viskas netikra, aš įbėriau žemiškų dulkių - vieną realų darbą.
O siaube, kaip šitaip galima?
Kaip gali Kalėdų Senelis būti kaimynas ar tėtis? Kalėdų senelis turi gyventi šaly, kurios iš tiesų nėra!
Kam tu, begėdi, sugriovei žaidimą?
Dabar ieškokim atsakymo.
Tai va : kurie geresni?
Ar tie, kurie žaidžia futbolą, ar tie, kurie mėgsta krepšinį?

Kitas gyvenimas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (3)

Pašalinis2010-08-03 18:17

Davatkos labai arogantiškos, todėl jų niekas nemėgsta.

Zarra2010-08-04 09:02

Visų pirma, puikus įrašas.
Antra, manau, kad bandyti išsiaiškinti, ar tikintieji yra geresni už netikinčiuosius (ir atvirkščiai) yra tolygu bandymui išsiaiškinti, ar Sabonio gerbėjai yra geresni už Sabonio NEgerbėjus.
Aš, pati priklausanti netikinčiųjų ratui, tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų brėžčiau lygybės ženklą - tiek vienų, tiek kitų tarpe pasitaiko pačių įvairiausių personų.
Žodžiu, nemanau, kad žmogaus religingumas lemia jo gerumą (ar negerumą).

Rašyti komentarą

Tavo komentaras