BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Einama prekė

Važiuodamas per laisvą ir nepriklausomą Lietuvą, klausiausi tvirto,
raiškaus, įtaigaus ir ramaus balso. Pro šalį plaukė Europos Sąjungos
finansuojami laukai, juose ropinėjo SAPARD lėšomis pirkti dideli
moderniški traktoriai - jie rinko žolę ir kaupė pelną klestintiems
Lietuvos ūkininkams. Turiu reikalų kitame mūsų tėvynės didvyrių žemės
gale, o kad netrauktų į miegą, važiuodamas dažnai įsijungiu radiją,
kuris dabar irgi laisvas ir nepriklausomas kaip mano Kudlius, kurį
paleidau nuo grandinės, ir jis nebegrįžo prie savo indelio. Matyt,
kažkur rado geresnį.


Tai, ką mačiau, puikiai derėjo su tuo, ką girdėjau. Gražioje didvyrių
žemėje visada buvo žmonių, kurie nešė laisvės idėją. Pavyzdžiui,
Lietuvos Laisvės Lyga. Žmonės nepabūgo sovietinių persekiojimų ir
partijos pakalikų skaudžių šmeižtų - jie nešė šitą idėją per Sibiro
šaltį, per Gulago lagerius, pačiais sunkiausiais Lietuvos metais siuntė
žinią į laisvą pasaulį: Lietuva dar gyva.

Mane suėmė juokas. Šalia sėdėjęs keleivis krūptelėjo:

- Kas čia juokingo?

Tiesą sakant, nieko juokingo neišgirdau.

Aš pažinau tą balsą.

Mes sėdėjome CK salėje ir klausėmės instruktažo. Laikai buvo neramūs,
partija nuolatos kaitaliojo prieštaringus nurodymus, o mes turėjome
palaikyti tą pačią tvirtą jos liniją. Kokią? Atrodo, brandaus
socializmo idėja eis į užmarštį - jai paprasčiausiai pritrūko maisto.
Dabar tai vadinasi ne brandus socializmas, o stagnacija. Su darbo
drausme irgi toli nenuvažiuosi - pasirodo, tai buvo Andropovo
perlenkimas. Kur eisim toliau, kokia idėja dabar? Jaunas, energingas CK
sektoriaus vedėjas kalbėjo apie perestroiką ir demokratiją, kuriai
reikalingas naujas mąstymas. Tą mąstymą mes ir turėsim įdiegti.

Aišku, reikės saugotis perlenkimų ir spekuliacijų. Demokratijos idėja
gali pasinaudoti įvairiausios atgyvenos, kad ir Laisvė Lygos
ekstremistai.

Nenugirdau: ekstremistai ar kovotojai?

Ekstremistai. Tada buvo kiti laikai, ir tie žmonės vadinosi
ekstremistai. Dabar CK sektoriaus vedėjas per radiją mane instruktuoja,
kad jie yra kovotojai. Po velnių, tai ne sektoriaus vedėjas, tai
parlamento pirmininkas - visų gerbiamas oficialus asmuo, didis
valstybės vyras!

Pradėjau nervintis.

Ką aš sau leidžiu? Gal aš koks liaudies, atsiprašau, tautos priešas,
gal noriu sukelti abejonę Lietuvos Laisvės Idėja, einu prieš partijos,
tfu, Sąjūdžio liniją ir noriu sumenkinti jo jubiliejų?…

Vienas senesnis partijos kadras neiškentė ir paklausė:

- Dar visai neseniai mums diegėt brandaus socializmo idėją, o dabar
sakot, kad tai - stagnacija. O jeigu vėl pasikeis partijos linija? Ar
tada nesakysit, kad demokratija ir prestroika yra perlenkimas?

- Aišku, sakysiu, - tvirtu balsu atsakė jaunas ir perspektyvus sektoriaus vedėjas. - Toks mano darbas.

Tuos žodžius prisiminsiu visą gyvenimą.

Žmonės, kurie siūlo kitiems idėjas, yra gudrūs ir visų gerbiami.
Daugybė talentingų žmonių gali svajoti apie tokią karjerą, bet niekada
netaps Seimo pirmininkais. Jie netaps ir rajonų merais. O pionierių
vadovė tapo, ir niekas negali pakeisti šitos patriotės. Man kartais
sunku suderinti tuos du paveikslus, ir jie kažkaip prasikeičia. Kai
pionierių vadovė kalba apie gerbiamą Landsbergį, man pasigirsta
eilėraštis apie draugą Leniną, o kai sektoriaus vedėjas giria Laisvės
Lygos kovotojus, aš vis prisimenu, kad tai ekstremistai.

Tačiau tai - mano paties problema.

Gal aš per daug rimtai pažiūrėjau?

Kur šiandien tie, kurie ir po atgimimo mėgino maitintis idėjomis?
Neieškokit Seime ar ministerijoj - Sąjūdžio sumaišty jie nespėjo
prilįsti prie lovio. Vienas prasigėrė, kitas pasikorė, trečias
kvaištelėjo. Neseniai vienas pasirodė miesto autobuse. Tai buvo visai ne
tas kovotojas, kurį vieną naktį sutikau Seimo kieme. Dabar nuo jo
nedvelkė nei drąsa, nei tikėjimu - tik surūgusiu šlapimu.

Aš nemanau, kad tie, kurie krenta, yra kvailesni už tuos, kurie kyla.
Jų galvos tokios pat tobulos, kritusieji gali būti net gabesni už
iškiliuosius.

Jų visai kitas darbas.

Vieni gamina, taiso, keičia, maino, importuoja, parduoda gražias idėjas ir turi gerą gyvenimą.

Kiti ima tas idėjas ir už tai atiduoda gyvenimą.

Tie, kurie gamina idėjas,
visada gyvena geriau. Jie sėdi šiltuose
savo rūmuose ir siunčia jaunus vaikinus į Iraką suveikti Amerikos
verslui geros ir pigios naftos. Ką čia nusišneku? Jie siunčia vaikinus
į karą, kad jie žūtų už demokratiją ir nuneštų Irakui krikščioniškas Vakarų vertybes.
Aha, šitaip skamba geriau. Kiti sėdi tolėliau nuo fronto šiltuose
bunkeriuose ir valgo neblogą maistą. Po karo jie gaus naujus generolo
antpečius, naujų teritorijų, aukso, sidabro, kitų
lobių, naftos, galimybę reguliuoti pasaulines kainas. O ką gaus tie,
kurie ima idėją ir eina? Paminklą?


Ar ne per daug - už idėją atiduoti gyvenimą?

Jie sako, kad ne.

Nežinau, ar šiandien kas mirtų už Sąjūdį, bet žuvusių juk yra. Tai buvo
visai nebloga idėja, dabar sako politikos specai. Ji subūrė daugybę
žmonių, ir visi plojo vienu ritmu, visi šaukė vienu balsu tarsi pamišę:
GĖDA, GĖDA!..


O jei pabandžius šiandien?.. Žmonės viskuo nusivylę, labai sunku
užvaldyti jų širdis. Ką ten širdis! Jie tingi pakelti nuo sofos subinę,
išjungti pusvalandžiui niekus kalbančią dėžę ir nueiti pabalsuoti už…
Už Lietuvą, ne - už Europą… Ne, už Europą jie balsavo tik todėl, kad
gavo alaus ir skalbimo miltelių… Už kairiuosius? O kas tie kairieji?
Tai tie, kurie turi didžiausias įmones ir spaudžia į kampą smulkiuosius
akcininkus? Geriau - už dešiniuosius? O kurie dešinieji - tai tie,
kurie viename bloke su kairiaisiais?..


Už ką jiems balsuoti?

Gal jie balsuotų už Sąjūdį? Užkibo tada, kodėl nekibtų dabar? Įkurtume tokią kaip ir partiją, įkeltume koją į Seimą…

Ką besakytum, Sąjūdis - tai patraukli idėja.

Šiek tiek antikvarinė, bet vis tiek prekė.

Mėginkit - toks jūsų darbas…

Geriau paklausysiu muzikos.

Kokia čia laidotuvių giesmė?

Tai velnias - įjungiau Marijos radiją!

Dar vienas pamokslas…

Rodyk draugams

Komentarai (2)

klaidelė2008-06-25 10:25

ne saparT , o saparD ;)

Petras2008-06-25 18:26

Ačiū, jau ištaisiau.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras