BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dievas šiukšlių dėžėje

- Kodėl neklausai? - priekaištavo sesė, kai išėjom į klebonijos
kiemą. - Tu privalai klausyti, nes aš tave mokau! Be to, už
tave daug didesnė.

- Tik pamanyk - pusantrų metu!
- įsižeidžiau, nes ir pačiam buvo pikta dėl to, kas atsitiko.
- O tavo mokslų niekam nereikia. Pati girdėjai - kunigas
sakė, kad galiu daugiau neateiti…

- Tai tu pats kaltas! -
prikaišiojo sesė, ir tai buvo tiesa. Tą mažą nutrintą knygelę iškaliau
pirmąją dieną, ji patikrino žodis į žodį, o dabar jau antrą
savaitę mudu mulkinom mamą, kad sesė tebemoko mane katekizmo. Iš
tiesų mes sėdėdavom už daržinės ir plepėdavom niekus arba prisipildavom
i butelį vandens, atsinešdavom duonos, lašinių, svogūnų ir žaisdavom
latrus. Nuėjęs pas kunigą, aš pagal mūsų susitarimą turėdavau tylėti,
krapštinėti nosį, makaluoti iš nuobodumo kojomis arba nusišnekėti
kaip pasktinis durnelis. Už tai gaudavom prisivalgyti braškių ir
galėdavom ateiti dar sykį. O kita sesė tuo metu viena ganydavo karves
arba skusdavo bulves.

- Ar Dievas yra šiukšlių dėžej? - šiandien
paklausė kunigas, visi vaikai susigūžė nuo tokio klausimo, tik aš
vienas pašokau ir pradėjau šaukti kaip paskutinis asilas:

- Aišku, yra šiukšlių dėžej! Jis visur yra - ir šiukšlių dėžėj, ir karvės šūde!..

-
Oho, atrodo, tu viską žinai? - nustebo kunigas, kuris ir anksčiau
kažkaip įtariai į mane žvilgčiojo. - Sakyk atvirai: juk perskaitei
visą katekizmą?

Sesuo dėbtelėjo į mane baisiomis akimis, o aš susigėdęs nuleidau galvą.

-
Tu čia nori ateiti? - kunigas nutilo, nežinodamas, ką daryti,
priėjo arčiau ir kažkodėl paglostė man galvą. - Na, tu išmokai…
Bet galit ateiti abu su sese… Galit kasdien ateiti!..

Išeinant jis dar įdėjo mums braškių į saujas, ir abu paraudom kaip virti vėžiai. Mes buvome demaskuoti.

- Tu niekada neklausai didesnių! - burbėjo sesė, kai suvalgėm braškes, o aš užsispyręs ėjau tylėdamas.

Parėję susėdome už daržinės ir nežinojome, ką daryti. Buvo likę pusę butelio vandens ir užkandos, bet nenorėjome gerti.

- Ar jis tikrai yra šiukšlių dėžej? - paklausė ji po kurio laiko.

- Žinoma! - atsakiau tvirtai.

- Ir čia?..

- Tai aišku! Niekur nėra tokios vietos, kur galėtume gerai pasilėpti.

- Nė tualete?.. - klausdama ji susigūžė, o aš išmintingai linktelėjau.

- Tu žinai, aš bijau, - ji sudrebėjo, o jos didelės akys išsprogo tarsi varlės.

- Aš irgi, - nenorom turėjau prisipažinti.

 

Rodyk draugams

Komentarai (4)

IceBlue2005-03-25 15:00

ką aš žinau, bet man šitie įrašai kažkodėl labai patinka.

Anonimas2005-03-25 20:10

Bijo ko nereikia bijoti

Anonimas2005-03-26 08:40

Man patiko jūsų dienoraštis. Tik jis turi vieną silpną vietą - jį kasdien reikės papildyti;))

Linas

Theophilia2005-04-04 20:02

Nuotabu :)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras