BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ateizmo religija

Ir ateistai, ir bažnytininkai labai susierzina, kada pirštu parodai, jog ateizmas ir religija yra tapatūs dalykai.

Religijotyra teigia, kad religijai reikalingas kultas (garbinimo objektas), garbinimo ritualas, tam tikra tikinčių gyvenimą reguliuojančių taisyklių ir pažiūrų sistema (doktrina), garbinimo ritualus organizuojanti ir pavaldžius tikinčiuosius prižiūrinti institucija (bažnyčia).

Dabar klausimas tiems, kurie gyveno ateizmo laikais ir viską turėtų prisiminti: kurio dalyko neturi ateizmas?

Garbinimo objektų arba stabų? Lietuvoje dabar jų mažai likę, bet nuvažiuokit į Grūto parką - jų ten daugybė. Atsimenu, kaip bažnytininkai protestavo prieš ateizmo stabų parko steigimą. Tai dėsninga: ateistų ir bažnytininkų santykis su stabais yra absoliučiai vienodas: savuosius stabus jie garbina, svetimų nekenčia ir stengiasi sunaikinti.

Išsivysčiusios religijos turi ne tik stabus, bet ir rašytinį savo tikėjimo pagrindą - vadinamuosius šventuosius raštus. Tuo požiūriu “moklinis ateizmas” išsivystęs labiausiai - jis turėjo savo didžiųjų apaštalų Markso, Engelso bei Lenino šventųjų raštų kur kas daugiau, nei visos kitos religijos kartu sudėjus. Vien tik nemirtingojo Lenino Šventųjų Raštų buvo per 50 tomų.

Kadangi didysis ateistų popiežius Stalinas mokėsi dvasinėje akademijoje ir puikiai žinojo stačiatikių religijos subtilybes, jam neblogai sekėsi kurti centralizuotą partinę hierarchiją, kuri savo gradacija ir žemesniųjų paklusnumu vyresniesiems mažai kuo skyrėsi netgi nuo katalikų bažnyčios. Eretikams naikinti ateistų bažnyčia (Komunistų Partija) sukūrė tokią galingą NKVD inkviziciją, kad savo žiaurumu ir nusikaltimo mastais ji katalikų inkviziciją tikriausiai pralenkė.

Šventoji Markso, Engelso, Lenino Trejybė - šaržuota krikščionių Tėvo, Sūnaus ir Dvasios kopija. Stačiatikiai ir katalikai išpažįsta Trejybę, bet iš tiesų garbina “kertverybę”. Juk turi ketvirtąjį dievybės narį - vadinamąją Dievo Motiną Mariją. Ketvirtuoju ateistų dievybės nariu kurį laiką buvo Stalinas, bet kai jo šventumą partijos teologai išbraukė iš Kremliaus panteono, tą vietą užėmė Lenino sugyventinė Krupskaja.

Kaip ir krikščionys, ateistai nerikiavo dievybės narių į hierarchiją, bet Tėvo funkciją be jokios abejonės atliko Marksas, iš kurio mokėsi pats Leninas. Sūnus Leninas perėmė Tėvo Markso idėją ir išplėtojo. Pilkiausias ateistų Trejybės narys - Engelsas, kurį nelabai pavadinsi Dvasia. Dvasia buvo marksizmo… Dar sakydavome: marksizmas-leninizmas. O engelsizmas? Ne, Engelsas buvo viso labo Markso šešėlis, tai tarsi koks Jonas Krikštytojas šalia Jėzaus.

Kaip ir visos religijos, ateizmas pasistatė savo šventoves ir įsitaisė šventąsias žemes. Grūto parko ekspozicijoje dar galite pamatyti švetųjų relikvijų, kurios buvo laikomos Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto švetyklos požemyje. Tai pomirtinė Lenino kaukė ir dėžutė su šventosios Vladimiro žemės sauja. Pati švenčiausia ateistų relikvija buvo tokia pat, kaip ir stačiatikių bei katalikų šventųjų relikvijos - tai šventasis lavonas. Nuvažiuoti į Maskvą ir užeiti į Švenčiausiąją - nemirtingojo Lenino Mauzoliejų, pamatyti ten nepūvantį Lenino (paties Lenino!) kūną buvo beveik tas pats, kaip musulmonui bent sykį gyvenime nukeliauti į Meką arba katalikui nuvažiuoti į Vatikaną ir savo akimis išvysti paties Dievo vietininką Šventąjį Tėvą Romos Popiežių. Joks švetojo Jurgio ar šventosios Magdelenos kaulas niekada negalėjo pritraukti tiek maldininkų, kaip balzamuotas Lenino lavonas.

Jaunieji ateistų piligrimai keliaudavo “tėvų ir brolių šlovės takais”, vyresnieji pasitenkindavo trumpais šlovinimo ritualais partiniuose susirinkimuose ir minėjimuose. Kas penkeri ar ketveri metai partija didžiausioje savo šventykloje - Suvažiavimų Rūmuose - sušaukdavo vyriausiąjį sinodą, vadinamuosius Suvažiavimus, kurie savo reikšmingumu kartais prilygdavo Vatikano Susirinkimams.

Iš visų ateizmo ritualų įspūdingiausios būdavo Gegužės Pirmosios ir Lapkričio Setintosios procesijos su vėliavomis, gėlėmis, šventųjų vadų paveikslais. Visi ateistų valdomi piliečiai - tiek priklausą partiniai hierarchijai, tiek eiliniai - turėdavo dalyvauti procesijoje ir pagarbiai praeiti pro altorių su dirbtiniais ir gyvaisiais stabais. Savo stabams ateizmo tikintieji turėdavo nešti dovanas - ne tik gėles, bet ir vadinamuosius darbo laimėjimus. Stabams nuolatos būdavo už ką nors dėkojama, jiems pasižadama, netgi prisiekiama. Didžiausia ateistų laimė - paaukoti gyvybę už savo stabus ir jų idealus.

“Laimingi už laimę numirę”, - giedojo Julius Janonis. Kiti partinės hierarchojos giedoriai šlovinimo eiles dažniausiai skirdavo Viešpačiui Leninui, jį akivaizdžiai tapatindami su visur esančiu ir visus matančiu Dievu. “Čia niekas jo nematė, o jis visus regėjo”, - rašė Salomėja Nėris. “Leninas gyveno, Leninas gyvas, Leninas gyvens”, - tvirtino Vladimiras Majakovskis, neabejodamas dieviška savo Viešpaties amžinybe.

Gaila, šiandien nedaug žinome apie bene paskutiniąją marksizmo-leninizmo karalystę - Šiaurės Korėją. Ateizmo laikais dar būdavo įmanoma gauti “Šiaurės Korėjos” žurnalų, kuriuose Korėjos Komunistų Partijos Generalinis Sekretorius Kim ir Senas buvo laikomas ne tik kultiniu asmeniu, bet ir atviru tekstu vadinamas Dievo Sūnumi. Dievo Sūnus Kim ir Senas mokėjo genialiai įžvelgti ateitį (beveik kaip Leninas), dvasios jį saugojo nuo audrų ir stichinių nelaimių, o ir pats Kim ir Senas darė stebuklus, išvendamas pasikėsinimų ir sunaikindamas priešus. Sovietiniai ateistai tai vadino “nukrypimu” nuo marksizmo-leninizmo, bet Kim ir Seno garbintojai taip nemanė ir laikė save nuosekliais maksizmo tęsėjais. Manau, jie buvo teisūs.

 

Rodyk draugams

Komentarai (50)

punktyras2008-05-02 10:29

Visai smagiai persiskaitė. Visi šie pavyzdžiai tik parodo, kad žmonėms yra BŪTINA turėti garbinimo objektų. Juk labai panašiai galima parašyti ir apie kino industriją ar televiziją. Esu tikra, jie sulaukia gausesnių lankytojų ir gausesnių aukų;)

patapūs->tapatūs
staciatikių->stačiatikių
Koministų->Komunistų
engelizmas -> engelsizmas
pasistė->pasistatė
švetosios->šventosios
Navažiuoti->Nuvažiuoti
Savažiavimų->Suvažiavimų

Petras2008-05-02 11:22

Taip, punktyre, aš irgi manau, kad DAUGELIUI žmonių yra būtina turėti garbinimo objektų. Sakyčiau - daugumai. Bet toli gražu ne visi tada buvo ateistai, o dabar - davatkos ar kitokie fanai.

Už korektūrą labai ačiū. Tuoj pataisysiu.

Petras2008-05-02 11:39

Dar norėčiau papildyti pastabą dėl kino ar televizijos žvaigždžių kulto. Taip, kultas yra kultas, nekritiškai galime vertinti ir sporto ar politikos garsenybes, priskirti joms nebūtas "šventas" savybes. Tikriausiai prisimenat, su kokia masine isterija buvo laidojama viena laisvo elgesio anglų aukštuomenės dama, tokia princesė?

Vis dėlto tokie kultai dar nesudaro organizuotos religijos. Yra kultai ir jų garbinimo ritualai, bet nėra garbintojų gyvenimą reguliuojančių taisyklių ir nuostatų sistemos (doktrinos), kontroliuojančios laiptuotos struktūros, kurią turi visos visos religijos, įskaitant ir ateizmą.

Redagavo Petras 2008-05-03 22:32

deimantukas2008-05-02 21:32

Perskaiciau.Irgi patiko.

ateistas2008-05-03 12:51

Ateizmas yra religija lygiai taip pat, kaip pašto ženklų nerinkimas yra hobis.

Petras2008-05-03 13:21

Ateiste, o kokio nors argumento neturi?
Aš turiu argumentą prieš tavo dogmą.
Pašto ženklų nerinkimas yra neveikimas, nieko nedarymas, o apie ateizmą to nepasakysi. Vien tik savo stabų garbinimas ir svetimųjų griovimas yra didelis darbas. O dar kitatikių persekiojimas, trėmimas, žudymas, "mokslinio ateizmo" biblijų leidyba?
Ne, neveikimu to nepavadinsi.
Ačiū Dievui, ateizmas, kaip ir kitos bažnyčios, nebeturi galių. Praėjo katalikų bažnyčios juodieji viduramžiai, nebegrįš, tikiuosi, ateistų XX amžius.

eklipas2008-05-11 14:30

čia gerai, Petrai, tam ateistui pakrovei apie tuos pašto ženklus :))) (nepastebi, vargšelis, kokių demagogiškų lozungu valdžioj yra.. ir kartoja prasmės nesuvokdamas)
respect!

Petras2009-08-25 07:10

Vienas aršus ateistas atsiuntė komentarą, kuris šioje svetainėje negali būti skelbiamas tik dėl chamiško tono, kuris būdingas bet kuriems religiniams fanatikams - tiek asteistams, tiek bažnytininkams. Visgi viena ateisto pastaba yra verta dėmesio.

Ateizmo misionierius tvirtina, kad ateizmas - tai ne būtinai svetimų stabų griovimas ir savųjų garbinimas, tai, girdi, tam tikra pasaulėžiūra, o ne religinė sitema.

Aš manau, kad asmeninis netikėjimas yra toks pat realus dalukas, kaip ir asmeninis tikkėjimas. Asmeninis tikėjimas Dievu, angelais, penkis vaikus pagimdžiusios Marijos nekaltybe, stebuklingais šamanao žodžiais ar kunigo sakramentais - dar ne religinė sistema. Šis tikėjimas gali būti toks pat nepavojingas, kaip ir tikėjimas Kalėdų seneliu ar gerosiosmis laumėmis. Lygiai taip pat į Dievą netikintis žmogus gali būti nefanatiškas ir netgi tolerantiškas inteligentas.

Norint suprati šitą takoskyrą, reikia skirti asmeninius dalykus ir socialines sitemas. Asmeninis tikėjimas nėra religija, lygiai taip pat asmeninis netikėjimas nėra ateizmo religija. Religija - tai dvasinio žmonių valdymo forma, ji skirta valdyti didžiules žmonių minjias per jų baimes ir fantazijas. Religijos pagrindu visada imamos tam tikros fantastinės būtybės - tiek dangiškosios, tiek sudievintos žemiškos asmenybės, tokios kaip Leninas, Hitleris, Stalinas, Mao, Kim Ir Senas… Bet savo funkcijomis ir veikimo pobūžiu visos religinės struktūros, įskaitant ir ateizmą, veikia taip pat.

Įdomus yra dar vienas, pasaulėžiūros aspektas. Jokia religinė sistema negali veikti be asmeninio valdomų avelių tikėjimo, kuris labai stipriai slopina bei iškreipia intelektinį pažinimą. Taip atsiranda fanatiškas nenoras matyti kai kurių akivaizdžių dalykų, tarkim, savo bažnyčios išsigimimo, jos darytų ar daromų nusikaltimų. Katalikas nė už ką nepripažins savo bažnyčios inkvizicijos sadistinio žvėriškumo, lygiai taip pat sunku ateistui pripažinti ateizmo valdžios siautėjimus. Tai dar sykį patvirtina, kad ateizmo fanatikai ir juodaskverniai - to paties lizdo paukščiai.

KKK2009-12-16 16:40

jo, ziuriu fanatikai nesedi ranku sudeje. bet kuriuo atweju, buti ateistu yra zymiai geriau, wien del dwasines laiswes, nebuwimas priristam prie kazkokiu stabu. ponas Petras neikele to ateisto pasisakymo, ir idomu kodel? galbut tas zmogus ka nors labai protingai parase? ;] siaip ar taip, wadinti ateizma religija yra beprasmiska. mes neturim jokiu garbinimo namu, jokiu swentu rastu ir pan. ir beto, kad ir stowi wisos tos skulputros, tai nereiskia kad jas ten state del to kad tie zmones buwo ateistai, juos laike uz waldytojus saliu, uz politikus ir pan. ginkit religija kaip tik norit, ateis ateistu laikas, tik gaila kad tam reikia globalinio masto nelaimes, kad pagaliau suprastu zmones kad tikejimas kazkuo, neduos nieko.

Petras2009-12-16 17:40

Kai šiandien pasakau, jog nežinau religijos, beisesnės už krikščionybę ar ateizmą, katalikų fanatikai man atsako: netiesa, mes neturime inkvizicijos ir kankinimo staklių, mes nedeginame eretikų ant laužų. Girdžiu, ateizmo davatkos dabar sako tą patį: mes nešaudome kunigų ir popų, mes neturime stabų ir kulto namų, mes nepersekiojame nieko už savo tikėjimą. Taip, dabar jūs šito nedarote, nes nebegalite.

Religija, ar ji būtų su pliuso, ar su minuso ženklu, yra žmogaus asmenybei pavojinga tuo, kad paraližiuoja pusę protelio, ir apsėstasis nebegali matyti dalykų, kurie prieštarauja jo tikėjimui. O bešališki, neangažuoti, žmonės žino istorijos faktą: buvo baisūs laikai, kai viską valdė bažnyčia, buvo baisūs ir ateistų laikai. Ir viena, ir kita veda į beprotybę.

Tačiau yra vienas subtilus niuansas, kurio negali įžiūrėti nei ateistų, nei bažnyčios davatkos: asmeninis žmogaus tikėjimas ir religija yra skirtingi dalykai. Gali žmogus turėti vienokią ar kitokią pasaulėžiūrą, bet nepriklausyti jokiai relignei miniai, t. y. nepasiduoti ideologų manipuliacijoms. Susitapatini su kokia minia ir tarsi įstoji į savotišką partiją, kurios nariai vienus dalykus mato itin ryškiai, o kitiems pasidaro akli. Jie patys gal ir matytų, bet neleidžia kolektyvinės nuostatos, kuroms pavergtasis paklūsta.

O asmeninis tikėjimas ar netikėjimas niekam nėra pavojingas, žmogaus pasaulėjauta yra jo asmeninis reikalas tol, kol jis tai supranta kaip savo asmeninį reikalą, o ne kaip misiją priversti kitus tikėti kaip jis arba netikėti kartu su juo. Šito niekaip negali suprasti nei bažnyčios, nei ateizmo davatkos.

Ateistų ir bažnytininkų mąstymo panašumą liudija vienas labai įdomus socialinis faktas: pasikeitus laikams ir ateistams praradus valdžią, absoliuti dauguma ateizmo mokytojų ir kitų ideologinių fanatikų persimetė į bažnyčią, tapo jos nuolankiais lankytojais ar netgi tikybos mokytojais. Jie puikiausiai pritapo giminingoje aplinkoje.

Petras2010-05-06 21:46

Nieko, draugas Vladai, autorius nepamiršta ir nieko nepainioja. O religija, nesvarbu, ar ji remtųsi ateizimo, ar teizmo tikėjimais, yra valdžios, ir tik valdžios, išraiška. Religija - žmonių vidinio (dar sakoma - “dvasinio”valdymo forma). Autorius turi argumentų, o jūs, draugas Vladai, tik direktyvų toną. Amen.

Apokalypsis2010-05-06 21:50

Manau tikėjimas čia “painiojamas” su politika, nes tai susiję. Pagal Bibliją “valstybinė religija” ar tai būtų ateizmas, ar katalikybė - neturi egzistuoti.
Ateistai egzistavo ir anksčiau, bet tokia naikinimo mašina valstybinė religija - ateizmas buvo panaudota būtent komunizme.

Petras2010-05-06 22:43

Ne, Apokalipsi, tikėjimas čia nepainiojamas su politika. Tai jūs painiojate tikėjimą su religija, o supainioję sąvokas, neįstengiate suprati, kas vyksta. Tikėjimas yra kiekvieno asmeninis reikalas, o religija - valdžios forma. Valdžia visada susijusi su politika.

Visos religijos, kurios yra sukurtos valdyti žmones iš vidaus, remiasi kokiu nors tikėjimu (įskaitant ateizmą), todėl dažnai painiojamos su pačiu tikėjimu. Šnekamojoje kalboje žodžiai “tikėjimas” ir “religija” yra vartojami kaip sinonimai, tačiau aš savo straipsniuose šias sąvokas griežtai skiriu. Todėl ir ateizmo tikėjimas, kaip asmeninis nusiteikimas - dar ne religija. Ateizmas tampa religija tik tada, kai jis panaudojamas didžiulėms žmonių masėms valdyti (vadinamojo “mokslinio ateizmo” atvejis XX amžiuje).

Kai kurie psichologijos klasikai vartojo “asmeninės religijos” sąvoką, bet man ji panaši į “karštą šaltį” ar “kolektyvinį individualizmą”. Nors daugelis religijos vergų savo religiją laiko labai “asmeniška”, ir tiesų nieko asmeniško masių valdyme nėra, religinis valdymas - tai pirmiausia žmogaus nuasmeninimas, kai religinga minia paverčiama gyvulių banda - visi pagal vedlio komandą klaupiasi, visi pagal vedlio komandą stojasi, visi bubena tuos pačius žodžius, vedlys jiems netgi išleidžia knygeles, apie ką jie kiekvieną dieną turėtų… mąstyti. Religinės metaforos “ganytojas”, “avinai” yra labai taiklios.

Tarp kitko, turiu priminti, kad norintys padiskutuoti mano svečiai turi mano svetainėje ir elgtis kaip svečiuose, o ne kaip savo bažnyčioje ar viešajame tualete. Štai draugas Vladas, pavartojęs autoriaus atžvilgiu keletą chamiškų epitetų ir pademonstravęs savo aroganciją, nebegalės dalyvauti problemos svarstyme - jo visi komentarai automatiškai nukreipiami į šlamštą.

Hmz2010-05-08 08:34

Esu ateistas. Neturiu jokio stabo - nei Lenino, nei Landsbergio, nei “Teleloto”. Taigi, ateizmui nereikalingas joks garbinimo objektas.

Petras2010-05-08 09:15

Ateizmas, kaip ir bet koks kitas tikėjimas - jausmų, o ne intelekto sritis, todėl tikintysis negali priimti informacijos, jis neigs bet kokius faktus, kurie prieštarauja jo tikėjimui.

Tai rodo ir Hmz neigimas - jis niekaip neįstengia skirti religijos nuo tikėjimo, nors jau daugybę kartų aiškinau, kad asmeninis tikėjimas - tai dar ne religija. Jeigu ateizmas būna tik asmeninė pasaulėjauta, ne religinė priklausomybė, tai žmogus ir neužsiima religiniais ateizmo ritualais, negarbina ateizmo stabų, o svarbiausia - nekovoja prieš “klaidatikius”. Pažįstu laisvamanių, kurie netiki teologiniais bažnytininkų išvedžiojimais, tačiau nėra užprogramuoti ir bažnyčios konkurentų, netgi “mokslinio ateizmo” laikais jų elgsena ir mąstysena nebuvo užprogramuota pagal ateizmo štampą. Tie žmonės iš tiesų laisvi nuo bet kokio fanatizmo - tiek bažnytinio, tiek ateistinio.

Kur ta riba, skirianti asmeninę pasaulėjautą nuo kolektyvinių manipuliacijų? Mano galva, kiekvieną atvejį reikėtų nagrinėti individualiai, neskirstant žmonių pagal kokį nors vieną bruožą, ką mėgsta daryti visos religijos, įskaitant ateizmo religiją. Patogumo dėlei būtų galima skirti laisvamanybę, kaip asmeninį nusiteikimą, nuo ateizmo - priklausomybės ateizmo religijai. Tačiau kolektyvinėje sąmonėje tokio skyrimo kol kas nėra, nes religingos masės dar neįstengia skirti asmeninio tikėjimo nuo religijos.

Apokalypsis2010-05-10 00:35

Aš taip pat griežtai skiriu šias sąvokas.
Jūs nesupratote to, kodėl parašiau “painiojamas” - būtent kabutėse. Nors dabar manau, kad labiau tiko kabutės “tikėjimas”, arba iš tiesų reikėjo rašyti religija. bet aš norėjau pabrėžti būtent šitokį aspektą, kurį ir jūs paminėjote štai čia: “O religija, nesvarbu, ar ji remtųsi ateizimo, ar teizmo tikėjimais”. Kalbėjau būtent apie atseit tikėjimu paremtą religiją.

Tačiau pasakymas “asmeninis tikėjimas” man nepriimtinas. Vertinu objektyvų - faktais paremtą tikėjimą. o ne šiaip kažkokius subjektyvius žmogaus pajautimus - emocijas - sentimentus. Šios “vertybės” man nepriimtinos ir nesuprantamos.

Petras2010-05-10 10:47

Ko tik religingas, jausmų valdoma žmogus neprigalvoja, kai jis mėgina kažką logizuoti… “Asmeninis tikėjimas” jam, girdi, nepriimtinas, nes tai esąs “subjektyvus pajautimas”, o štai jis vertina “faktais paremtą” tikėjimą… O varge! Žmogus absoliučiai nesusigaudo, kokias vartoja sąvokas.

Tikėjimas iš tiesų nėra ir negali būti “paremtas faktais” - tokiu atveju jis taptų nebe tikėjimu, bet žinojimu. Jeigu kas nors įrodys Dievo “buvimą”, tai bus paprasčiausia informacija apie tram tikrą faktą.

Tikėjimas, kuris visada yra ir tegali būti “subjektyvus pajautimas”, visada yra tik asmeniškas, netgi bažnyčios fanatikas subjektyviai priima, “suasmenina” savo vadų nustatytas dogmas.

Tikėjimo santykis su faktais (realybe) iš tiesų yra gana sudėtingas. Tikėjimas gali prieštarauti netgi akivaizdiems faktams, bet gali ir neprieštarauti. Religiniai tikėjimai dažniausiai nepaiso faktų ir savo esme yra panašūs į paprasčiausius prietarus, tik šie prietarai yra šiek tiek susisteminti. Štai kodėl visos religijos iškelia tikėjimą “virš visko” ir visomis išgalėmis neigia bei niekina protą - savo pagrindinį priešą. Esu nemažai bendravęs su religingais žmonėmis ir žinau, kaip sunku su jais tikėjimų tema kalbėtis faktais ir ką nors logiškai analizuoti. Jie iškart sutrinka, ima painiotis sąvokose, kažko nebegirdėti, nors visomis kitomis temomis gali kalbėtis su jais kaip su gana išprususiais žmonėmis. Taip atsitinka dėl to, kad tikėjimo klausimai jiems - nebe racionalaus proto, bet jausmų sfera. Jausmais didelių analizių nepadaryti…

Apokalypsis2010-05-10 16:00

Aš nesuprantu kaip kalbant apie tą patį galima šitaip nesusišnekėti. Ypač kai yra praktiškai identiška nuostata?

Niekuo neparemtas “tikiu ir viskas” ir yra religija, kuriai nereikia protauti - tereikia žinoti keletą sąvokų, o ką jos reiškia nesvarbu. kaip tik patogiau suvaldyti žmones, kai jie nežino kuo tiki.
Biblijoje kaip tik skatinama savo tikėjimą stiprinti pažinimu. Normalus tikintysis supras, kad Dievas nepažinus fizikos ar matematikos būdu, bet tai nereiškia jog jis nepažinus visai.
O religingasis slėpsis po savo kaliausėm - ir užsisuks kaip sugedusi plokštelė.

Galite paaiškinti ką norėjote pasakyti šiomis visiškai priešingomis frazėmis?
“Tikėjimas iš tiesų nėra ir negali būti “paremtas faktais”(…)
Tikėjimas, kuris visada yra ir tegali būti “subjektyvus pajautimas” ” - net paryškinčiau žodžius “yra ir tegali”.
Ir “Taip atsitinka dėl to, kad tikėjimo klausimai jiems - nebe racionalaus proto, bet jausmų sfera.”

Jei tikėjimas visada yra tik subjektyvus pajautimas, kokia prasmė kalbantis apie tai mėginti vadovautis protu? Kažko aiškiai nepagaunu jūsų logikoje.

Petras2010-05-10 17:41

Apokalipsi, man atrodo, ne tik tau, bet ir visiems religingiems žmonėms yra sunku suprasti logiką, kai kalba pasisuka apie religiją ir tikėjimą. Štai tu akivaizdžiai painioji tikėjimą ir žinojimą. Tikėjimas yra tikėjimas, o žinojimas yra žinojimas. Tikintysis nepatikrintus ir neįrodytus (ar net neįrodomus) dalykus laiko “objektyviais faktais”, “savaime suprantamais” dalykais.

Tarkim, Biblijos pasakas ir legendas jis gali laikyti “istoriniais faktais” ir jokia racionaliu protu paremta kalba tuo klausimu su juo neįmanoma. Istorikai dar vis neranda “žydų tautos” persikraustymo iš Egipto į “Pažadėtąją žemę” įrodymų, nors ir labai keista, rašytiniuose šaltiniuose nėra nei menkiausios užuominos apie tai. Nežiūrint į tai, religingam žmogui nekyla nė menkiausios abejonės Biblijos “istorine tiesa”, jie pasipiktinę klausia: “Tai Bibliją laikote klastote?” Taip papaiškėja, kaip jausmingai jie stebi juodai-baltą pasaulį, matydami tik “klastotę” arba “istorinę tiesą”, o legendų ir pasakų jie niekaip neatskirs nuo realybės. Jiems tai arba “tikra”, arba “suklastota” realybė.

Štai kodėl religingam žmogui religijotyra yra neprieinama - jam daug “tikresni” atrodo teologijos išvedžiojimai ir paistalai. Tikėjimui neprieinama nei logika, nei analizė. Tai - jausmų, o ne intelekto sfera. Kraštutiniu atveju religijos fanatikas gali neigti kai kuriuos mokslus, jeigu jie prieštarauja tikėjimui.

Skirtinmgai nei mano tikintysis, objektyvus (ne subjektyvus) požiūris į religiją bei tikėjimą įmanomas, bet tokiu atveju reikia į tuos dalykus žiūrėti iš šalies, atsisakant išankstinių nuostatų apie neįrodytus ar neįrodomus dalykus. Religijotyra neužsiima tokiais svarstymais, yra Dievas ar nėra Dievo - ji tiria, kaip atsiranda tikėjimai ir kaip religija veikia visuomenę. Tai mokslas, o ne teologija. Apokalipsi, skirk tuos dalykus, jeigu dar gali prasklaidyti religijos miglą.

Tai, ką čia rašau, yra abėcėlė, o ne mano asmeninė nuomonė. Tu gali arba priimti tas žinias, arba jų nepriimti - tavo reikalas. Bet aš tikrai nesu nusiteikęs diskutuoti su tavimi ar kuo kitu dėl socialinės psichologijos ar sociologijos mokslų pagrindų. Nesupranti - švieskis, lavinkis, tam yra vadovėliai. Diskusija yra įmanoma tik tokiu atveju, kai žmonės bent nutuokia, apie ką kalba.

Tikiuosi, tu supratai, ką tau sakau, ir nebeūžinsi man galvos savo “objektyviais” nesupratimais. Aš tikrai nenusiteikęs gaišti laiką psiaudodiskusijoms.

Vladas2010-11-18 15:28

Komunizmo ideologija ir praktika iš tikrųjų turi krikščioniškojo fanatizmo bruožų. Tačiau tapatinti priešybes - religiją ir ateizmą - tai reiškia neskirti veiksmo nuo atoveiksmio. Ateizmas beveik tiek pat senas kaip ir religija, todėl matyti tik politiškai iškreiptą jo
sovietinį modelį - klaida.
Krikščionybės atžvilgiu aš - ateistas. Bet bedieviu aš savęs nelaikau, nes dievo sąvoka neaiški. Gal būt tai yra nesuvokiama TAPSMO jėga. Bet tik ne karalius, teisėjas, baudėjas… Man pasaulėžiūroje labiausiai nepatinka VIEŠPATAVIMO idėja. Kaip tik todėl aš buvau ir prieš marksistinę “proletariato viešpatavimo” idėją, tuo labau, kad proletariato vardu viešpatavo bolševikinės inkvizicijos atstovai. Žodžiu, painioti bendrąją pasaulėžiūrą su politine ideologija nereikia, nors jos ir rišasi. Ateizmas - ne bolševizmas.

Petras2010-11-18 18:21

Labai gerai, Vladai, kad užsiminei apie veiksmą ir atoveiksmį. Manau, turi elementarių fizikos žinių ir girdėjai, kad veiksmas = atoveiksmis, o atoveiksmis = veiksmas. Jau iš tavo palyginimo išeina, kad religija = ateizmas. :))
Bet nežaiskime tautologinių žaidimų. Problema visai ne čia. Tikroji problema, kad tu nesiklausai argumentų, kai aš kalbu apie religijos ir tikėjimo skirtumus. Religija ir tikėjimas nėra tas pats (kai kurie psichologai tikėjimą vadina “asmenine religiją”), bet labai sunku tuo įtikinti bažnytininkus ir ateistus. Ir vieni, ir kiti gyvena savo nuostatomis (tikėjimu), ir vienodai sunku su jais vesti argumentuotą pokalbį (ne ginčą).
Bet įsivaizduokime, kad tu gali priimti naujas idėjas. Eikim toliau.
Jeigu asmeninis tikėjimas (tavo santykis su įsivaizduojamu Dievu) ir religija (žmonių valdymo forma) nėra tas pats, tai ir asmeninio netikėjimo (tikėjimo, kad Dievo nėra) jokiu būdu negalima laikyti religija. Religija, nesvarbu, ateistinė ji ar teistinė, yra tam tikra ideologinė sistema žmonių masėms (kuo didesnėms grupėms) valdyti. Jeigu žmogus laiko save netikinčiuoju (ateistu), tai aš jokiu būdu jo nevadinu religingu. Ateizmo religija - tokio netikėjimo pagrindu (ateizmu) sukurta ideologinė sistema žmonėms valdyti.
Man labai keista, kad religijos kritikams (neigėjams) turiu aiškinti tokius abėcėlinius religijotyros dalykus. Juk ne tik religijotyrininkai, bet ir kai kurie teologai pripažįsta, kad yra ateistinių religijų, jos gyvuoja nuo seno, daug senesnės už krikščionybę, tarkime, joga arba budizmas. Kas čia keisto, kad visai nesenais laikais atsirado dar viena - komunistinė ateizmo religija?
Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad religijotyta (mokslinis požiūris) tiek pat skiriasi nuo teologinio, kaip ir nuo ateistinio požiūrio. Ateistai ir teologai laikosi tikėjimo (Dievas yra = Dievo nėra), o mokslui tai visai nesvarbu, jis tyrinėją ne Dievą ir ne angelus, bet patį tikėjimą kaip psichologinį reiškinį arba religiją kaip socialinį (politinį) reiškinį. Tas ateistų ir teistų panašumas akivaizdus asmeniniame bendravime - ir vieni, ir kiti labai sunkiai priima informaciją, kuri gali būti grėsminga jų tikėjimui (nuostatoms). O ateistų fanatizmas, kai jie turėjo valdžią, nebuvo nei kiek geresnis už inkvizitorių fanatizmą, kai valdžią turėjo bažnyčia.

Atoveiksmis2010-12-29 23:03

Kaip gali veiksmas būti lygus atoveiksmiui, juk atoveiksmis yra veiksmo pasekmė o ne tas pats veiksmas? Atoveiksmis visiškai kitas veiksmas, žinoma įtakotas prieš tai padaryto veiksmo.

Petras2010-12-30 10:03

Labai linksmas scholasto klausimas, į kurį, tiesą sakant, nėra atsakymo. Kaip gali veikti kuris nors dėsnis? Kaip veiksmas gali būti lygus atoveiksmiui, kaip apskritimo ilgis gali būti lygus skersmeniui, padaugintam iš 3,14? Turiu mažą anūką, kuris paklausė, kaip žemė gali traukti daiktus, ir aš negalėjau atsakyti. O kaip vanduo gali kelti daiktus? Iš ko padaryta skylė? Kas buvo, kai nieko nebuvo?..

Atsakymai2010-12-30 12:34

Na atsakymai yra į visus klausimus, tiesiog kai kurių atsakymų nežinom ir tiek. Į klausimą kaip veikia dėsniai atsako mokslas, jis tai tyrinėja, ir tai daro iki tam tikro lygio (gylio).

Kas yra žemės trauka, kaip ji veikia, kaip vanduo kelia daiktus manau atsakymą nesunkiai rastume fizikos vadovėlyje.

Iš ko padaryta skylė manau irgi nesunku atsakyti, nors manau kad niekam nekiltų tokių klausimų, didesnė tikimybė kad paklaustų kaip, kodėl ji atsirado.

O į klausimą kas buvo kai nieko nebuvo atsakymas yra pačiame klausime. Manau reikėtų klausti taip, ar buvo kada taip, kai nieko nebuvo. O jei kitaip suformuluoti klausimą, tai jis būtų toks, ar buvo kas prieš pirmą veiksmą, ir apskritai ar buvo toks dalykas kaip pirmas veiksmas, juk veiksmas yra pasekmė. O jeigu klausti kaip liaudyje įprasta, tai klausimas būtų apie vištą ir kiaušinį, tai yra kuris pirmas. Bet manau neverta gilintis, nes vistiek nežinom atsakymo.

Petras2010-12-30 12:51

Jeigu kada nors pasidomėsi fizika ir kitais mokslais, tai sužinosi, kad mokslas nenagrinėja, nei kaip, nei kodėl veikia dėsniai. Veikia, ir tiek. Mokslas neklausia, kaip veiksmas gali būti lygus atoveiksmiui - lygus, ir tiek. Tokie klausimai ir abejonės kyla tik profanams ir vaikams. Mokslas neatsako, kodėl daiktai krenta į žemę vienodu greičiu (atmetus oro pasipriešinimą, žinoma), kodėl energijos negalima nei sukurti, nei sunaikinti, kodėl lygiagrečios tiesės niekada nesusikerta, kodėl trys taškai visada būna vienoje plokštumoje ir pan. Dėsnius (esminius pasaulio ryšius) reikia paprasčiausiai žinoti - mokslas juos atranda ir jais naudojasi.

Žinau vaikiškus scholastų klausimus apie kiaušinį ir vištą, bet nei scholastika, nei tautologija nėra mokslai - tai tokie pat tauzalai, kaip ir, tarkime, teologija. Beprotybė manęs netraukia, tai nė nesiruošiu jos svarstyti.

Atsakymai2010-12-30 13:24

Nesakiau kad mokslas nagrinėja dėsnių priežastis, sakiau kad nagrinėja pasekmes. Tikriausiai labai neaiškiai išsireiškiau.
Na tarkim kad aš klystu, tai kas tada yra mokslas, kaip mokslas gali nieko nenagrinėdamas, netyrinėdamas kažką išsiaiškinti?

Petras2010-12-30 13:36

Nebemalk niekų. Tau reikia šviestis, gauti kur nors elementarių žinių, o ne pulti į diskusijas. Jeigu tau dar kyla abejonių, kaip veiksmas gali būti lygus atoveiksmiui, ir norisi sužinoti, kas buvo pirmiau - višta ar kiaušinis, tau dar anksti svarstyti apie mokslo esmę. Reikalingas pradinis, minimalus žinių lygis.

Trumpai pasakiau, ką daro mokslas: jis atranda esminius, realiai egzistuojančius (ne teologų išgalvotus) pasaulio ryšius (dėsnius) ir jais naudojasi. Pradžiai užteks. Toliau švieskis pats. Leistis į diskusijas, kodėl 2+2=4, nematau jokio reikalo.

Atsakymai2010-12-30 13:44

Nesiginčiju, aš tų žinių neturiu. Tiesiog norėjau pasiteirauti kodėl pats galvoji kad veiksmas ir atoveiksmis lygūs vienas kitam.

Petras2010-12-30 13:53

Akivaizdu, kad tau trūksta elementaraus išprusimo. Todėl ir sakau: švieskis, lavinkis, mokykis iš tų, kurie bent kiek žino, o ne pulk su jais diskutuoti. Priimk žinias, o ne atmetinėk jas - tik taip pažengsi į priekį.

Label2011-02-07 23:11

Petrai, fašizmo ir komunizmo problema slypi ne jų perdėtame kritiškume religijos atžvilgiu; bėda ta, kad jie pernelyg panašūs į religijas. Tokie režimai yra iš esmės dogmatiški ir paprastai iškelia asmenybių kultus, neatskiriamus nuo religinių personažų garbinimo. Aušvicas, gulagai ir žudynių laukai nėra pavyzdžiais to, kas atsitinka žmonėms atmetus religines dogmas — jie parodo nevaldomų politinių, rasistinių ir nacionalistinių dogmų siautėjimą. Žmonijos istorijoje nėra buvę visuomenės, kentėjusios dėl to, kad jos gyventojai pernelyg daug protavo.

Petras2011-02-07 23:55

Taip, Label, aš ir kalbu apie ateizmo religiją. Bolševikų ir nacių režimai - tai ankstesnės bažnytinio absoliutizmo pakartojimas.
Žydai ir kiti žmonės kentėjo ne dėl to, kad jie per daug ar per mažai galvojo. Jie kentėjo dėl to, kad buvo kankinami. Auka nėra kalta už budelio nusikaltimą.
Menkas skirtumas, ar religija teistinė ar ateistinė - ir ta, ir ta gali būti vienodo žiaurumo.
Religija manipuliuoja žmonių tikėjimais (netikėjimais), bet patys tikėjimai (ar netikėjimai) dar nėra religija. Asmeninis tikėjimas - tavo asmeninis reikalas. Jį reikia skirti nuo socialinio-politinio reiškinio - religijos. Tos sąvokos labai dažnai maišomos, todėl jas reikia išsamiau paaiškinti.
Asmeninis tikėjimas nėra niekuo pavojingas. Jeigu žmogus tiki, kad yra kažkoks Dievas, tai dar nereikia, kad jis pasidarys inkvizicijos stakles ir laužys kaulus bedieviams. Jeigu žmogus tiki, kad Dievo nėra, tai dar nereiškia, kad jis pavirs enkavedistu ir šaudys tikinčiuosius.
Kaulus laužo ir kitatikius šaudo religinė organizacija, turinti savo kultą, doktriną, ritualus, stabus ir, žinoma, kankinimo mašinas.
Jeigu žmogus netiki Dievu, tai dar nereiškia, kad jis priklauso ateizmo religijai. Jeigu žmogus tiki Dievu, tai dar nereškia, kad jis katalikas arba stačiatikis. Tai gali būti tik jų pasaulėžiūros ir pasaulėjautos reikalas, nei kiek nesusijęs su organizuotu fanatizmu.

KumarS2011-04-02 00:38

Kiek supratau Petrai tu cia parasiai si bloga. Gan didele nesamone parasiai. Apie ateizma, istikruju tu cia rasiai apie antiteizma. “Akivaizdu, kad tau trūksta elementaraus išprusimo”.
Ateizmas - filosofinis požiūris, kurio pagrindą sudaro netikėjimas dievu. Kokia cia tau dar religija. Religija - tai zmoniu sukurtas irankis waldyti kitus. AS ateistas ir manes niekas newaldo. cia dar toks pajuokavimui: “kai tu kalbi su dievu tai wadinama malda, o kai dievas sneka su tavim tai vadinama schizofrenija” turbut esat si girdeje. Taip iseina kad Moze buwo schizofrenikas

Petras2011-04-02 08:14

Kaip vadinti tokį reiškinį, kai žmogus gyveno ateizmo valstybėje, studijavo “mokslinį” ateizmą, matė, kaip ateistai griauna kryžius ar bažnyčias, draudžia religinius ritualus, bet užsispyręs sako, kad tai - ne ateizmas? Jis sukuria naują sąvoką, naują pavadinimą senam reiškiniui, ir viskas jam tvarkoje.

Tas reiškinys psichologijoje vadinamas neurotiniu neigimu.

Gali būti, tai - ne neurozė, bet išprusimo stoka ir nesugebęjimas įsiklausyti į teiginius ir argumentus. Pastebėjau, kad ateistai kiti religingi žmonės sunkiai skiria asmeninį tikėjimą (įsitinimimus) nuo religijos, o kito žmogaus argumentų klausyti jie nemoka, nes gyvena savo tikėjimais. Jeigu žmogus tiki vaiduoklais, raganomis ar dar kuo nors, tai dar ne religija. Dar ne religija, kai žmogus netiki dievu ar angelais. Religija (įskaitant ateizmą) - tai jau masių valdymo forma. Asmeninį ateizmą aš būčiau linkęs vadinti ne ateizmu, bet laisvamanybe. tačiau aš vienas nepakeisių tradicijos, tuo labiau, kad dalykai, susiję su religija (ateizmu) labai sunkiai pasiduoda pokyčiams.

Beje, visai neseniai iš vieno kurmarsio išgirdau, kad komunistinė sistema, kurioje tiek metų gyvenome, buvo visai ne komunistinė, nes komunizmas yra visai kais kita, tai esąs gyvenimas komunomis, o filosofija esanti labai artima Jėzaus mokymui. Žodžiu, mes gyvenome visai ne taip, kaip mums atrodė, galimas daiktas, mes net negyvenime, nes gyvenimas yra visai kas kita, o tokio egzistavimo gyvenimu nereikėtų vadinti. Nuostabu, kaip neigimas varto žmogeliukų smegenėles… :)

KumarS2011-04-02 11:37

tie visi blogi darbai yra ne ateiztu o tik jeis prisidengia arba netaip suvokiantys sawoka ateistai, taigi as nieko negriaunu ir niekam nesaukau kad blogai darai kad turi tikejima.

Petras2011-04-02 12:34

KumarSai, niekas ir nesako, kad tu griovei kryžius ar naikinai bažnyčias. Visa bėda, kad tu nesigilini, kas yra rašomą, painioji asmeninį tikėjimą (įsitikinimus) su religija, kuri yra žmonių (didelių socialinių grupių) vidinio valdymo forma. Kai kurie psichologai siūlo “asmeninės religijos” sąvoką, bet man ji panaši į “kolektyvinį individualizmą”.

O aš, pavyzdžiui, tau nieko nesiūlau, nes akivaizdu, kad esi labai religingas, gal netgi ateizmo religijos fanatikas, ir tavo smegenėlės užprogramuotos taip, kad gyventumei vienu tikėjimu ir negirdėtum ar argumentų bei faktų prieš tavo religiją. Beje, lygiai taip pat reaguoja ir bažnyčios fanatikai, kai jiems užsimeni apie bažnyčios nusikaltimus. Aš nebuvau inkvizitorius ir nežudžiau kitatikių, vadinasi, mano religija neagresyvi. Jūs esate to paties reiškinio dvi identiškos pusės, tik tau dar trūksta ir išprusimo.

:DDD2012-03-20 18:24

nu reto durnumo blogas, beveik kaip fizikos molytojo paistalai :D dar kai veiksmas = atoveiksmis, tai ir šautuvas po šūvio turėtų trenkti atgal, ir patranka turėtų atšokti, o gazas lygus stabdziui… Nuspaudęs stabdžius, turėtum atlaikyti gazą, bet mano mašinos standžiai neatlaiko o kai gaunu nuo žmonos į galvą, nebebūna jokio atoveiksmio

Aurimas2012-08-03 16:46

Petrai, jūs kalbat apie atskirą tik sovietiniam režimui būdingą reiškinį - “mokslinį ateizmą”. Tai buvo visuomenės kontrolės įrankis ir su ateizmu turi mažai ką bendro.

Nei Marksas, nei Leninas ar Stalinas nėra ateistų dievai. Tokia idėja buvo masiškai primesta sovietinei (teistinei) visuomenei. Komunistų elitui tai buvo tik schema kaip valdyti žmones. Dėl to šitas reiškinys neturėtų būti lyginamas su tuo ką vadiname ateizmu.

Ateizmas yra paprasčiausias netikėjimas dievais, stebuklais, prietarais ir panašiai. Ateizmo pagrindiniai principai remiasi logika bei įrodymų tvirtumu. Lietuvoje šis žodis vis dar turi neigiamą skambesį, nes yra tapatinamas su jau minėtais istorijos demonais, ir asocijuojasi su moralės nebuvimu. Ateizmo ideologija propaguoja idėją, kad religija yra neraikalinga norint palaikyti moralės normoms, ir, kad bendrosios žmogiškos vertybės yra natūrus visuomenės bruožas.

Manau jūsų straipsnio pavadinimas galėtų būti “Mokslinio ateizmo religija”, nes kabat apie konkretų istorinį socialinį reškinį.

Petras2012-08-03 21:38

Aurimai, supratau. Tas ateizmas buvo ne ateizmas, o tikrasis ateizmas yra tas, kurį išpažįsti tu.

Ak jūs vargšai tikėjimo aukos!.. Jeigu tau kada nors pavyktų išsivaduoti iš maginio mąstymo ir pasiekti bent minimalią analizę, tai pamatytumei, kad nėra vieno “tikro” ateizmo, kad yra daugybė srovių ir krypčių, pradedant skepsiu (skeptikai irgi laikomi ateistais) ir baigiant ateizmo religija su visai religiniais ritualais ir ateizmo stabų garbinimu. Deja, kol kas nematyti jokių požymių, kad tau pavyktų pereiti nuo tikėjimo “vienatiniu” ateizmu prie pažinimo. Dabar tu kalbi kaip ir anie tikintieji iš priešingos pusės kad kalba apie vieną “tikrą” religiją su vieninteliais savo “tikrais” dievais.

Nesu toks naivus, kad kovočiau su svetimais tikėjimais ir neurotiniu ateistų (kaip ir bažnytininkų) neigimu. Siūlau daugiau čia nesikreipti, o savo tikėjimą vieninteliu pačiu tikriausiu ateizmu išreikšti kur nors kitur. Ate.

ateistoblogas2014-07-19 17:37

Petrai, pagal tavo logiką ateizmas galimas tik komunizme. Esu ateistas ir antikomunistas. Tikras ateizmas neturi nei garbinimo objektų, nei doktrinos, nei bažnyčios. Išvis jokių absoliutų. Tai pavadinti religija yra absurdiška

Petras2014-07-19 20:45

Ne, tikintysis ateiste, aš taip niekada nesakiau, kad ateizmas yra tik komunizme. Tai tavo tikėjimas taip sako ir priskiria man. Aš sakau tik tiek - iš ateizmo irgi galima sukurti religiją vidiniam žmonių valdymui. O “mokslinį ateizmą” pateikiu kaip labai akivaizdų pavyzdį. Jeigu ne ateistų tikėjimas (o tikėjimas visada kliudo pažinti), tai matytų ir patys ateistai. Jiems tai būtų puiki pamoka. Deja… Tikėjimo žiniomis nei argumentais nenugalėsi - juk tai jausmų, ne intelekto sritis.
O dėl to “tikro” ir “netikro” ateizmo… Ar jums būtinai viską skolintis iš religijos, kad ir tą “tikrą” ir “netikrą” tikėjimą? Tegu davatkos ginčijasi, kieno tikėjimas yra tikresnis, o jūs galėtumėt būti šalia tikėjimo ir matyti realią religiją ir realų ateizmą, kuris daugelį metų tikrai buvo labai reali religija.

ateistoblogas2014-07-20 08:38

Iš ateizmo galima sukurti religiją žmonių valdymui. Ir dar kaip galima. Bet nebūtinai sukuriama. Žodžius tikras ateizmas pavartojau tiesiog kaip atskirą tarp mokslinio ateizmo kuris buvo primetamas žmonėms komunizme, ir normalaus, laisvai pasirenkamo ateizmo kaip elementaraus netikėjimo į nė vieną religiją. Nekalbu apie “tikrą”, “netikrą”, kalbu apie priverstinį ir pasirinktą. Vėlgi: tikėjimas tikrai kliudo pažinti, todėl ir esu netikintysis
P.S. Jei nepaslaptis: kas pagal (ne)tikėjimą esate jūs?

Petras2014-07-20 09:53

Taigi ateizmas gali būti tokia pat religija, toks pat žiaurus mechanizmas vidiniam žmonių valdymui. Tai ir reikėjo įrodyti.
Autoriau tapatybė svarbu? Ar negana, kad jis parašė tiesą?
Tikriausiai matyti, kad nesitapatinu su jokiais prietarais - nei religiniais, nei ateistiniais. Maginis mąstymas labai anksti išgaravo iš mano galvos, taigi tikėjimams seniai nebėra vietos mano galvelėje. Bet jeigu tapatinčiausi su kokia nors angažuota (dalinai apakusia) grupuote, aš ir pats negalėčiau matyti dalies tiesos. Mokslinis požiūris - štai pažinimo raktas! Man artimesnė religijotyra.

ateistoblogas2014-07-20 16:21

Būtent, kad mokslinis požiūris ir yra pažinimas. Ateizmas gali būti įrankis valdyti žmonėms, bet gali ir nebūti. Atsiprašau, kad iš pradžių klaidingai supratau straipsnį

Vytautas2014-09-22 13:15

Bendrai anapusiniai dalykai dabar neturi nieko bendro nei su religijom, nei su ateizmu. Yra kaip yra. O esmė maždaug iš praktikos tokia. Egzistuoja šis materialus pasaulis ir egzistuoja ne materialus pasaulis. Ne materialu tai neturi jokių materijos savybių. Kai naujieji tikėjimai kaba apie aukštesnes vibracijas tai yra materijos apibrėžimas ir tai materialu. Ne materialu yra minčių lygio dalykai. Maža to kol tai dar nepasireiškė šiame materialiame pasaulyje per smegenis. Teko pabuvoti komos būsenoje ir šiaip patirti keistų dalykų. Iš tikro egzistavo kažkas vadinamo žmonių dievu. Bet tai kažkokia energetinė struktūra valdanti žmonės ir mintanti jų tiek teigiamomis, tiek neigiamomis emocijomis. Jos dabar nėra. Čia 2012m pokytis kurio niekas nepastebėjo. Tuo laiku susidūriau tiek su “neigiamu dievu” tiek su kažkuo kas mane gelbėjo iš sudėtingų keistų situacijų. Galiausiai tos neigiamos struktūros neliko. dabar viskas tarsi padėta ant lėkštutės. Tai kas egzistuoja ne materijoje visiškai nesikiša į jūsų gyvenimą ir neskaičiuoja nuodėmių bei nežaidžia su visokiom karmom. Procesas “automatizuotas”. Reiktų išmokti gyventi vadovaujantis laisvos valios principu. O tam pasiekti yra priežastis pasekmė kaip grįžtamas ryšys. Nereikalingi čia jokie išoriniai mokytojai. Svarbu realūs sprendimai šiame gyvenime ir jų analizė norint vystytis. Bet galima į tai nekreipti jokio dėmesio. Nebent nusibos gauti per galvą per grįžtamą ryšį. Na dar normaliai žmogus sudarytas iš 3 dalių. Kūnas ir dvi minčių sankaupų lygio struktūros. Viena randasi kūne ir jį valdo. Kita randasi ne materijoje ir kontaktuoja su pirmąja per nuojautą arba kritiškais atvejais perima kūno valdymą. Žmogus kažką padaro nesuprasdamas kaip tai padarė. Yra problema kad egzistuoja ir žmonės tik su viena minčių struktūra. Tiesiog jiems neveikia nuojauta, nes nėra ryšio su anapusiniu pasauliu. Ir atitinkamai jie gyvena tik vieną kartą. Negalioja persikūnijimas. Taip nuo gimimo ir jokios religijos čia niekuo nepadės.

Petras2014-09-23 08:32

Vytautai, o tu nemėginai pasitikrinti dėl šizofrenijos? Pažįstu vieną, kliedintį labai panašiai. Jam pripažino.

Vladas2015-01-07 12:25

Mano “ateizmas” (tiksliau realizmas) remiasi ne tikėjimu, o bendrų tikrovės dėsnių (ypač TAPSMO, kuriame susilieja būtis ir nebūtis) žinojimu. Tapatinti bendrus mokslinio mąstymo principus su religiniu tikėjimu, švelniai tariant, klaida, o tiesiai tariant teorinis - nemokšiškumas, intelektualumo stoka. (Ateizmas - ne stalinizmas. Vaizdžiai tariant jis prasidėjo su Ievos nepaklusnumu žydų dievui.) Tą parodo ir toks faktas: kuo aukštesnis žmogaus išsilavinimas, tuo mažesnis jo polinkis į religiją. Todėl akademinio lygio mokslininkų tarpe - tikinčiųjų mažiausia.

O jei neskraidyti filosofiniuose debesyse, tai “žemo lygio” ateizmas yra labai paprastas dalykas - pakanka suprasti, kad mirtis yra mirtis. Todėl nėra prieš ką klūpoti. Jokių stabų!

Petras2015-01-07 18:05

Ką atsakyti ateizmo davatkai Vladui?

Davatkai - nieko. Su tikėjimais kovoti nėra jokios prasmės. Aš gyvenau realios ateizmo religijos laikais, ir jeigu kokiam fanatikui tikėjimas neleidžia suvokt realybės. tai jau ne mano. o to davatkos bėda. Bet gal paskaitys koks mąstantis žmogus? Va, su tokiais galima būtų kartu ir pasvarstyti.

Kuo ateizmo davatkos yra panašios į religinius fanatikus? Daug kuo, o laibiausiai - svaičiojimais apie “tikrąjį” dievą, “tikrąjį” tikėjimą ir “tikrąjį” ateizmą bei “tikrąjį” netikėjimą.

Religijų pasaulyje yra šimtai, o dievų prikurta tūkstančiai, ir visi jie tikresni vienas už kitą. Ateizmas irgi nevienalytis, visi tie ateizmai vienas už kitą tikresni. Ir tik maginis mąstymąs palaiko tikėjimą, kad yra kažkoks ‘tikras”, “išgrynintas” tikėjimas arba toks pat “tikras” netikėjimas. Maginis mąstymas ateizmo davatkoms, kai ir bažnyčios fanatikams, neleidžia suprasti, kad tai viso labo tikta sąvokos, kurių turinys yra labai platus ir gali nuolatos kisti. Štai aš gyvenau ateizmo religijos laikais. Realiu laiku, realaus ateizmo viešpatavimo metais. Ir tas ateizmas tada buvo pats “tikriausias”, jis net turėjo “mokslinio” ateizmo pavadinimą. Turėjo jis ir visus religijos komponentu, nežiūrint, ar kokia ateizmo davatka sutinka su tuo, ar dėl savo tikėjimo negali šito suvokti.
Jeigu pasitaikytų mąstantis (ne tikintis) ateistas, jis neneigtų realybės. Jis sakytų savo draugams ateistams: matot, kaip yra atsitikę? Venkime to. Nelipkim daugiau ant to paties grėblio!
Deja, tokio mąstančio ateisto dar nesu sutikęs. Nesakau, kad jų visai nėra, bet aš dar nesutikau.

Vladas2015-03-21 09:32

“Ateizmo religijos” sąvoka, kurią taip uoliai naudoja “šv. Petras”, liaudiškai sakant, yra kvaila per visą pilvą, nes aš pasakiau, kad ateizmas yra kova prieš religiją. Pasakiau, ir baigta. Tikėjau, tikiu ir tikėsiu, kad tai tiesa.

Petras2015-03-27 09:55

Kur yra didžiausia ateizmo fanatikų bėda ir kuo jie panašūs į religinius fanatikus? Aišklu, tikėjimu ir proto negalia savarankiškai tirti faktus.

Štai tikintysis Vladas ateizmo sąvoką laiko realiu ateizmu, kaip ir davatkos kad tiki teologine dievo sąvoką. Jeigu taip parašyta, taip ir yra. Jeigu ateizmo sąvoką reiškia kovą su religijomis, tai realūs ateistai negali susikurti savo religijos ir elgtis pagal jos dogmas. Sąvokų, idėjų, planų tapatinimas su realiais reiškiniais yra visus fanatikus jungiantis bruožas. Juk ir davatkos sako, kad inkvizicija negalėjo kankinti žmonių, nes krikščionybė - tai meilė ir gailestingumas.

Vladas2015-10-22 19:02

Tapatinti priešybes (religiją ir ateizmą, kurias aš laikau prišybėmios) - akivaizdi klaida. Jų ryšys - ne tapatybė.
Painioti religiją ir ateizmą su politika ir prieštarauti mano tikėjimui - nemokšiškumas. Esminė jų funkcija - ne valdžia. Aš tuo tikiu, ir baigta.
Pasaulėžiūrinėje polemikoje asmeniškai įžeidinėti oponentus - turgaus bobučių “etika”. Aš ja dabar užsiimu.
Jeigu šis nelabai šventas Petras žinotų benduosius mano ir dar kelių kunigų patvirtintus tikrovės dėsnius ir jos pažinimo principus (In everything is But), nevaizduotų savęs “absoliučių tiesų” generatoriumi, nes absoliučias tiesas žinau aš. Iš jo pamokslų aišku, kad jis net mano “tikėjimo” sąvokos turinio nežino.

Jo straipsnį, aš, jūsų visų autoritetas, vertinu tik ta prasme, kad jis parodo nuolatinę žmogaus proto kovą su mano kvailumu - žinojimą su mano besaikiais troškimais.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras