BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar tikintis - būtinai religingas?

“Kokiai religinei grupuotei Jūs priklausote?” - prieš kelias dienas paklausė mano skaitytojas lol.
Grupuotei?.. O kodėl jūs manote, kad turėčiau priklausyti kažkokiai grupuotei?” - į klausimą atsakiau klausimu.
Atsakymo nesulaukiau, todėl pamėginkim jo paieškoti kartu.
Kodėl po pasaulį klajoja nuomonė, kad tikintis žmogus būtinai turi būti religingas ir priklausyti kokiai nors grupuotei?
Kokiai tuo metu gyvavusiai religinei grupuotei priklausė mano Mokytojas? Prasčiokų fariziejų ar kunigystės saugotojų sadukiejų? Už ką tada Jį kunigai, Rašto aiškintojai ir fariziejai pasmerkė tokiai žiauriai ir žeminančiai mirčiai?
Na, atsakysime, Jėzus priklausė tradicinei žydų religijai…
“Taip jūs savo tradicija Dievo įsakymą padarote negaliojantį”, - tai Jėzaus žodžiai apie tradiciją. Jie pasakyti tuometinams religijos lyderiams, bet tinka ir dabartiniams, ypač tiems, kurie savo Tradiciją mėgsta rašyti didžiąja raide.
Bet Jėzus sukūrė savo religiją, įkūrė Šventojo Tėvo sostą…
Tikrai? Kokio tėvo sostą galėjo įkurti Mokytojas, kuris draudė ką nors žemėje vadinti tėvu, nes visi turime vieną Tėvą - dangaus, o visi žemėje esame broliai?
Kokią hierarchiją galėjo palikti Mokytojas, mokęs antihierarchijos? Kai mokiniai ėmė ginčytis, kuris iš jų galėtų būti didžiausias, Jis pasakė savo nuomonę apie hierarchiją: “Pagonių karaliai viešpatauja jiems ir tie, kurie juos valdo, vadinami geradariais. Jūs taip nedarykite. Kas didžiausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o vadovaujantis tebūnie kaip tarnas”.
Jėzus nevilkėjo auksu siuvinėtais drabužiais ir nesėdėjo prabangiuose rūmuose prie vaišių stalo. Jis buvo vienas iš tų, kurie patarnauja.
Kaip Jo sekėjai galėjo įsiruopšti į sostą ir pakinkyti tautas? Kodėl jie reikalauja vadinti save šventenybėmis, ekscelencijomis, eminencijomis?.. Ar tai iš tiesų Jo sekėjai?
Šiandien daug kas Dievo ieško ten, kur Jo tikrai nėra - žmonių rankomis pastatytose šventovėse, kur Jis, tikint Naujojo Testamento žodžiais, seniai nebegyvena. Vietoj to, kad ėję į paties Kūrėjo sukurtą Šventovę ir stebėjęsi dovanuota gelme virš savo galvų, jie užsidaro akmeninėje savo bažnyčioje ir žiūri į negyvas akis paauksuotiems stabams. Bitės, maži vabalėliai, patraukia į pievas paskui vasaros kvapą, o jiems daug skaniau kvepia magiški smilkalai. Net ir gyvybės nešėjas vanduo, kuris tūkstančius metų teka pro mūsų namus, gaivindamas žmogų, gyvulį, žolę ir žuvį, religingam žmogui yra bevertis skystis tol, kol jo specialiais burtažodžiais neužburia juodai apsirengęs žmogus ir nepašventina Dievo kūrinio.
Įsivaizduojat? Žmogus pašventina Dievo kūrinį!
Iš tiesų nieko, net paties žmogaus nereikėtų šventinti - žmogaus kūnas yra toji šventovė, kurioje gyvena Šventoji Dvasia. Svarbu jo nesutepti burtais, magija ir kitais piktžodžiavimais.
Kas tiki Naujuoju Testamentu, tas Dievo ieškos savo širdy, kas tiki religijos leistrais, keliaus į bažnyčias, šventąsias žemes, specialias ritualines apeigas.
Tiek to, sakysim, Jėzus nekūrė religijos, nestatė hierarchijos piramidės, nemokė jokių ritualų - Jis mokė gyventi ir gydė žmones. Bet Jėzus nemokė gyventi tik sau!
Ar Jis nemokė tarnauti?
O taip, Jis mokė tarnauti, rodė pavyzdį, pats patarnaudamas.
Tačiau kam Jis tarnavo? Tėvynei, tautai, religinei oraganizacijai, kokiai nors idėjai?..
Iš tiesų Jis tarnavo aklam, luošam, raupsuotam, nusidėjusiam ir bet kuriam kitam sutiktam žmogui, kuriam Jo pagalbos reikėjo. Žmogui, o ne žmonijai, tikinčiajam, o ne religijai, mažiausiajam broliui, o ne aukštajai hierarchijai.
To Jis mokė ir savo mokinius: “Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte”.
Kas nori pasitarnauti Jėzui, tegu eina ir patarnauja gatvėje sutiktam Jo mažiausiajam broliui.
O kas nenori paklusti Mokytojui, tegu tarnauja religijai.
Atrodo, takoskyra tokia gili, kad nematyti jos neįmanoma.
Net ir tada, kai didikai Konstatntino įsakymu Jėzaus mokymą sukergė su pagonybe ir susikūrė bene pačią žiauriausią religiją, pavadindami ją krikščionybe, takoskyra nuo to neišnyko. Tarp prarajos krantų buvo pastatytas hierarchijos tiltas iš storiausių kanonų, bet praraja liko. Tiltas apstatytas paauksuotais stabais, bet jie negyvi ir neapsaugos. Bedugnė krupščiai apdangstyta siuvinėtom sutanom, bet po jomis slypi mirtis.
Iš tiesų tai ne Jėzaus, o imperatoriaus Konstantino religija.
Religija skilo kartu su imperija, o maskuotė klaidina toliau. Šiandien daug kas Jėzų laiko tai katalikų, tai stačiatikių, tai protestantų nuosavu daigtu, bet sektos gali turėti tik  nuosavą stabą.
Šiandien daugelis žmonės tikėtų Mokytoju, bet nenori susidėti su veidmainiais bažnyčių tarnais, šlakstytis užburtu vandeniu ir baidosi Gydytojo. Juos suklaidino nusmailintu balseliu trykštanti auksaburnių klasta: “Tikintis - tai religingas. Kas nepriklauso religijai, tas ateistas”.
Dievo ieškantys žmonės abejoja, blaškosi, laiko save beveik ateistais.
Iš tiesų jie tokie pat ateistai, koks buvo Jėzus.
Ką šiandien Mokytojas pasakytų religijos verslo atstovams, klaidinantiems žmones ir skelbiantiems savo monopolį?
Tikriausiai tą patį, ką sakė tada, prieš 2000 metų:

“Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, ir kai jis tokiu tampa, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius”. Mt 23:15


Religija prieš Jėzų

Rodyk draugams

Komentarai (8)

Anonimas2006-01-31 09:25

Užtenka ir taip įvairių religinių ir visuomeninių,politinių ir kitokių organizacijų.Tiek įvairiausių taisyklių sukurta mūsų gyvenimui. Todėl ir norisi bent su kažkuo bendrauti vienu du , be tarpininkų , baudėjų ar užtarėjų…

aralzero

Anonimas2006-01-31 09:49

o kokią Jūs lankote, gerbiamasis Petrai, šventyklą? Susiduriau su Jūsų blogu, pagalvojau, na tipiškas …na vienos sektos dėdžius. Paskui pasigilinau šiek tiek-na pamaniau gal gyvenimas toks? Reikia rasti prasmę…arba prasmė turi surasti mus.

Petras2006-01-31 10:43

Kokią lankau šventyklą?

O, tai nuostabi šventykla! Jos pamatai padėti ant akmens, o tas akmuo yra tvirtas tarsi Dievo žodis.

Jos sienos suręstos iš rytmečio rūko, kuris nuo šviesos patyliukais nutolsta, ir šventyklos sienos kaskart padidėja.

Šventyklos langai, tai sutiktos brolių akys, už kurių - neaprėpiamas kosmosas.

Jos lubos - tai mėlyna arka, išpuošta žvaigždių ornamentais.

Šventoriaus tvora - tai horizontas, kurio niekada neprieisiu. Šventasis vanduo - tai dovana, kuri trykša čia pat iš derlingos žemės.

Nuostabi šventykla, ar ne? Tokios nesuręs joks žmogus, jokia valstybė, net pati turtingiausia religija.

Ko man eiti į stabmeldyklą?

Ko man ieškoti stabų, jei galiu bendrauti su gyvais žmonėmis?

Ko man blaškytis ir ieškoti Dievo po šventąsias žemes, jei gyvenu Dievo užanty?

lol2006-01-31 13:36

Aš Jūsų nesmerkiu ir nemanau, kad Jūs ateistas, nes turite tikybą ir tikite. Pripažįstu, nenorėčiau, kad mano artimas žmogus įsitrauktų į šią grupę. Tačiau jei taip įvyktų, tikrai nesakyčiau, jog šią grupę reikia persekioti.

Petras2006-01-31 14:38

Į kokią grupę, Lol?..

Nėra jokios grupės ir jokios sektos, kuri įtrauktų žmogų ir padarytų vergu. Grupė, apie kurią kalbi - fantazijos vaisius.

Yra žmonės, kurie jungiasi į sektas ir kartu žaidžia magiškus ritualus, yra žmonės, kurie paprasčiausiai GYVENA savo tikėjimu.

Tikėjimą žmonės sunkiai skiria nuo sektų, nes religija besiverčią žmonės nuolatos skelbia savo monopolį. Tikėjimas be religinių ritualų atrodo kažkas neįmanoma.

Viename Kauno sektantų puslapyje buvau palygintas su Hitleriu, Stalinu ir dar kažkokiu diktatorium, kuris būtinai steigs savo sektą, o dabar internete tariamai buria šalininkus. Tačiau tai - liguista sektanto projekcija, nieko daugiau.

Todėl galite būti ramus - nei tavęs, nei tavo pažįstamų įsivaizduojama grupė tikrai neužverbuos.

Bet jei religija susigrąžintų pasaulietinę valdžią, ji vėl naikintų po vieną visus, kurie "savavališkai" skaito Šventąjį Raštą ir tiki ne kunigų plepalais, o Dievo Žodžiu. Jėzaus mokinių buvo visais laikais, net inkvizicijos viešpatavimo metais, ir visada juos naikino bei spaudė religijų funkcionieriai. Jeigu prie kryžiaus prikalė Mokytoją, kodėl jie turėtų pasigailėti mokinių?

savizudis2006-01-31 16:55

petras rašė "Kodėl po pasaulį klajoja nuomonė, kad tikintis žmogus būtinai turi būti religingas ir priklausyti kokiai nors grupuotei?"

aš manau kad jei nebūtum paskaitęs knygos kuri pavadinta biblija, nežinotum, kas tai yra jėzus.

toks tau mano atsakymas.

lol2006-01-31 20:05

Krikščionybė Jėzų Kristų pripažįsta esant įsikūnijusiu Dievu. Kas jis Jums?

Petras2006-02-01 11:03

Savižudis teisus - nepaskaitęs Biblijos, nežinosi, kas yra Jėzus. Vieni apie šį Gydytoją tikrai sužino iš Biblijos, kiti - iš savo religijos leistrų, kuriuose Dievo Žodis paprastai ne tik interpretuojamas, bet ir gerokai pataisomas bei pritaikomas pasaulio poreikiams.

Tačiau pažinimas vien tik iš Biblijos yra knyginis, abstraktus, negyvas. Internete ir knygynuose galima rasti krūvas teologinių pamąstymų, išmąstymų ir kitokių sausų pasikapstymų po Biblijos puslapius, kurie taip ir nesusiliečia su tikru gyvenimu. Tai religinis pažinimas, kai žmogus tarsi nusikelia gyventi į istorinius laikus ir "šventąsias žemes", o realiame gyvenime, čia ir dabar jo tikėjimas neturi jokios atramos. Kaip šaipėsi mano Mokytojas, šitie žmonės knygose tikisi rasti amžinąjį gyvenimą.

Tai labai panašu į teorinį įsimylėjėlį, kuris savo mylimąją stengėsi pažinti iš nuotraukų bei kitų paveikslėlių ir biografijos aprašymų.

Lol kelia esminį klausimą: o kas tau yra Jėzus?

Jėzus pirmiausia man yra Gelbėtojas, kuris ištraukė mane už ausų iš šiukšlių krūvos. Jeigu ne Jis, aš jau seniai būčiau išvežtas į sąvartyną. Jėzus man yra Gydytojas, kuris sustabdė nepagydomą ligą - alkoholizmą. Jis yra gerasis Ganytojas, kuris jau beveik 10 metų saugo nuo mirtinų klaidų ir laiko mane savo ramybės ganyklose. Jis yra Mokytojas, vienintelis sutiktas Mokytojas, kuris kalba tik Išminties žodžius. Visi kiti moklytojukai šalia Jo atrodo tokie vargšeliai…

Suprantama, to negalėtų padaryti joks pripažintas daktaras, joks garsiausias profesorius. Joks, tegu ir turtingiausiais, kilniausias filantropas nebūtų galėjęs man padovanoti antro gyvenimo.

Tas kitas gyevenimas, kuris atėjo iš Jėzaus rankų, yra daug sveikesnis, turtingesnis, prasmingesnis, ramesnis, bendrai sakant - tai laimingas gyvenimas.

Vadinasi, Jėzus yra Šaltinis, iš kurio trykša gyvasis vanduo. "Ateikit visi ir gerkite!" - šakė Jis, bet aš labiau mėgau alų, dgtinę, spirtuotą vyną, pilstuką. Kiti, žinau, labiau mėgsta coca colą, šamaną, brendį, šventintą ritualinį vandenį…

Bijojau eiti pas Jį, nes buvau prisidirbęs velnių, o bažnyčioj girdėjau, koks Jis baisus teisėjas ir kaip žiauriai baudžia. Bet patraukė žvilgsnį Jo žodžiai: "Aš atėjau šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių". Po to užkliuvo už akių kita eilutė: "Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir aš jus atgaivinsiu".

Taip žodis po žodžio Jis mane prijaukino.

Prijaukino ir atkėlė vartus.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras