BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar įmanoma išsivaduoti be pašalinės pagalbos?

Geras klausimas. Neseniai pagrindiniame propagandos tinklalapyje skaičiau uždarbiaujančio psichiatro atsakymą: tokia galimybė lygi nuliui. Jeigu nesikreipsite į tokių šarlatanų klinikas, niekaip neišsikapstysit.

Kodėl vadinamąjį psichiatrą vadinu šarlatanu? Todėl, kad jau beveik 20 metų negeriu. Todėl, kad pažįstu keletą savo jaunystės draugų, buvusių sugėrovų, kurie irgi negeria. Jie irgi apsiėjo be šarlatanų pagalbos. Be ekstrasensų, koduotojų, vadinamųjų psichiatrų…

Alkoholizmas nėra liga tikrąja žodžio prasme, tai ir gydyti nėra ko. Aš jau seniai įsitikinau, kad tai viso labo vertybių klaida, kultūros apgaulė. Kol žmogus tiki tariama alkoholio “nauda” ir alkoholizmo “privalumais”, tol jis kankinsis, kovodamas su savo tikėjimais. Žmogus tarsi plyšta pusiau - jis norėtų padėti pats sau ir gyventi be apsinuodijimo, bet kultūros įsodintas tikėjimas Dievo krauju tarsi koks virusas raukia atgal į pamazgų duobę. Bet vos tik išnyksta šitas tikėjimas, nebelieka jokio noro gerti nuodus. Vienas alkoholikas mano namuose pamatė degtinės ir vyno butelius, pasibaisėjo: “Ir kaip nebijai, kad išgersi?” Bet juk mano namuose yra ir skysto muilo, ir acetono, ir žiurkių nuodų… Kodėl niekas nebijo, kad juos išgersiu?

Pradedantiesiems sveiką gyvenimą patarčiau pakeisti savo pačių tapatybę. Labai svarbu suvokti save ne kaip alkoholiką, bet kaip negeriantį žmogų. Man tai labai padėjo ne tik mesti gerti, bet ir mesti rūkyti. Pirmąją dieną, kada mečiau rūkyti, buvo labai sunku ištarti “Aš nerūkau”. O ir draugai juokėsi. Petras nerūkantis! Aš juk rūkiau beveik po du pokelius per dieną! Ir štai tas garvežys sako, kad jis nerūkantis?

Taip, nerūkantis. Taip, negeriantis. Kurie lankote AA sektas, tiems bus sunkiau atsikratyti senosios tapatybės. Juk AA niekaip negali atsiskirti su praeitimi, jiems niekaip neatsibosta gyventi praeityje, man atrodo, jie tyčia nenori kurti sau naujos tapatybės. O verta!

Patikėkite žmogumi, kuris jau beveik 20 metų (gal 18?) be jokių ekstrasensų, vadinamųjų psichiatrų ir kitų šarlatanų pagalbos gyvena blaivus. Blaivus nuo tos dienos, kai tapau negeriantis. Ir jokių “atkritimų”, jokių sugrįžimų į praeitį, kuri manęs nei kiek netraukia. Kiti netiki, bet aš nepasiilgstu nei pagirių, nei skolų po išgertuvių, nei gėdos dėl vakarykštės dienos. Tai kokio velnio turiu kalti pats sau, kad tebesu alkoholikas?

Jeigu kam įdomu, galite mano tinklalapyje paskaityti apie kitą žmogų, kuris labai panašiu būdu metė gerti, rūkyti ir apskritai labai pakeitė savo gyvenimą: http://petrasdargis.lt/kategorijos/deim … -gyvenimas


Kitas gyvenimas

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras