BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar galima nuspėti laimę?

Ne mokslas, bet tikėjimas yra laimės karalystės riboženklis


 


Vakar vienas internautas per google paiešką į mano puslapį užsuko, norėdamas sužinoti, ar mokslas žmogų padaro laimingą. Jeigu jis šiandien užsuks dar sykį, jau ras atsakymą.


Ką apie tai rašo psichologijos vadovėliai?


Jau skaitėme, kad laimė – tai ne finansinė, bet dvasinė žmogaus būsena (“Laimė ir pinigai”, “Ar pinigai turi įtakos laimei?”, “Laimės šaltinis kitoje pusėje”). Tačiau kodėl vieni žmonės beveik visada būna linksmi, o kiti niūrūs? Kas lemia šiuos skirtumus?


Edas Dieneris apibendrino daugybę tyrimų, kuriais buvo nustatinėjama, kokie veiksniai turi įtakos laimingumo ir gyvenimo džiaugsmo pojūčiui, o kokie neturi.


 


Veiksniai, neturintys įtakos laimės jausmui:


Amžius


Rasė


Lytis (moterys labiau linkusios į depresiją, bet taip pat dažniau džiaugsmingos)


Išsilavinimas


Intelektas


Vaikų turėjimas arba neturėjimas


 


Mokslininkai nustatė, kad laimingam žmogui būdinga:


Teigiamas savęs vertinimas


Pasitenkinimas santuoka ar kitokiais meilės ryšiais


Religinis tikėjimas


Optimizmas ir draugiškumas


Geras miegas


Mankštinimasis


Darbo turėjimas


 


Dauguma mūsų didžiausią džiaugsmą patiria, jei užsiima įdomia veikla. Mihaly Csikszentmihalyi su bendradarbiais tai atskleidė 1990 m. specialiu tyrimu. Keletą kartų per dieną elektroniniu gavikliu buvo susisiekiama su tyrime dalyvaujančiais savanoriais, kurie turėjo atsakyti, ką tuo metu veikia ir ką jaučia.


Dažniausiai į protinį darbą arba aktyvų poilsį įsitraukę žmonės buvo laimingesni, negu tie, kurie nieko neveikė. Paradoksalu, bet kuo pigesnis (ir paprastai daugiau aktyvumo reikalaujantis) poilsis, tuo labiau jis užvaldo žmogų ir teikia daugiau džiaugsmo. Žmonės yra laimingesni, sodininkaudami, negu sėdėdami motorinėje valtyje, kalbėdamiesi su draugais, negu žiūrėdami televizorių.


“Iš tiesų, laimingi yra tie, kuriuos darbas ar poilsis įtraukia taip, kad jie gali natūraliai atsiduoti pasirinktai veiklai”, - teigia amerikiečių psichologas David G. Myers  knygoje “Psichologija” (leidykla “Poligrafija ir informatika”, 2000, p 458-459)


Tačiau autorius perspėja, kad tyrimais nustatyti koreliaciniai, o ne priežastiniai ryšiai. Kai du kintamieji koreliuoja, negalime pasakyti, ar vienas jų sukelia kitą. Pavyzdžiui, daugelis tyrimų rodo, kad tikintys žmonės jaučiasi laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu. Ar laiminga būsena palanki tikėjimui? O gal tikėjimas, suteikdamas prasmę, vidinę ramybę, būtinybę viską priimti, stiprina laimės jausmą?


Aš, pavyzdžiui, savo gyvenimu liudiju, kad teisingas yra antrasis atsakymas. Mokytojas mane aplankė ne palaimos, bet visiškos nevilties akimirką, ir aš nusekiau paskui Jį į daug ramesnes, prasmingesnes ir laimingesnes dienas.


Tačiau jūs neprivalote manimi tikėti.


Pastaba. Nenorėčiau, kad mano skaitytojai išsimokslinimą priešpastatytų tikėjimui. Tyrimais nustatyta, kad išsilavinimas neturi įtakos laimingumo pojūčiui, o tikintys paprastai būna laimingesni. Tik tiek. Tačiau tai nereiškia, kad išsimokslinimas trukdo laimės pojūčiui arba tikintieji yra mažiau išsimokslinę. Kas gyveno bolševizmo epochoje, puikiai prisimena karingųjų ateistų išprusimo lygį…

Rodyk draugams

Komentarai (4)

Anonimas2005-12-19 12:03

Tai jau netikintis būtinai nelaimingas?

Petras2005-12-19 12:37

Visai ne. Psichologijos mokslas neteigia, kad ateistai būtinai bus nelaimingi, o tikintieji - laimingi. Paprasčiausai nustatyta, kad tikintys žmonės dažniau apibūdina save kaip laimingus žmones. Jeigu žmogus giliai tikintis, didelė tikimybė, kad jis patenkintas gyvenimu ir jaučiasi laimingas.

O ar giliai tikintis žmogus gali būti nelaimingas? Ko tik nebūna gyvenime… Psichologijos knygose nieko apie tai neradau parašyta, bet pats nelabai įsivaizduoju, kaip tvirtą dvasinį pagrindą po savimi turėdamas ir už viską Kūrėjui dėkodamas žmogus būtų dar ir nelaimingas.

kinder2005-12-19 15:31

„Kaip žinoma, Motina Teresė liko šioje tikėjimo „tamsos“ būsenoje iki pat savo mirties“, - teigė jos bylos postulatorius.Austras kunigas Leonas Masburgas, kuris, kaip vertėjas, lydėjo Motiną Teresę daugelyje kelionių ir bendradarbiavo jos beatifikacijos byloje, gruodžio pabaigoje duotame interviu Vatikano radijui taip pat kalbėjo apie šią „tamsią naktį“, būdingą mistikų patyrimui. „Mums buvo netikėta sužinojus, kad Motina Teresė daugiau kaip 40 metų gyveno gilioje naktyje, - sakė jis. - Viename savo laiškų ji rašo: „Dangus yra uždarytas. Ir tos maldos, kurias aš siunčiu į dangų, krenta man atgal į širdį kaip aštrus durklas“.

Petras2005-12-19 17:42

Kinder, tikrai įdomu sužinoti apie Teresės "naktį", tačiau ką tai turi bendro su aptariama tema?

Rašyti komentarą

Tavo komentaras