BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar buvai tikroje Bažnyčioje?

- Na, bet Jėzus juk įsteigė
Bažnyčią? Jis gi sakė šventam Petrui, kad tas bus uola, ant kurios jis
pastatysiąs Bažnyčią. Kaip tuomet suderinti tavo antibažnytines kalbas
ir Jėzaus mokymą? Žinau, kad išvadinsi mane fariziejumi, bet norėčiau
išgirsti atsakymą
, - klausia oponentas, netikėtai išgirdęs, ka
d Jėzaus mokymas - ne išrinktiesiems.

Štai žmogus uždavė klausimą ir jau žino, ką aš pasakysiu…

Mėginsiu atsakyti tiems, kurie nori girdėti.

Jėzus iš tiesų pastatė Bažnyčią, kurią sudaro Jo mokiniai, ir aš
džiaugiuosi, kai galiu pabūti tikrosios Bažnyčios - Jėzaus kūno -
nariu.

Neseniai pavežiau dvi moterėles nuo Kryžkalnio iki Kelmės. Tai
tokia nereikšminga paslauga, kurią seniai būčiau pamiršęs, jeigu ne
žodžiai, ištarti tų pakeleivių lūpomis.

Jos kažkur skubėjo ir labai apsidžiaugė, kai sustojau pavežti. Kaip
visada rytais, važiavau į Šiaulius, o Kelmė turėjo palikti šone. Būčiau
abi palikęs prie sankryžos, bet mačiau, kad jos tikrai kažkur labai
skuba ir nervinasi, tai pasukau vairą į dešinę ir užsukau į Kelmę. Pats
šiek tiek vėlavau į darbą, bet pajutau kažkokį malonų norą padaryti
moterėlėms draugišką staigmeną.

Kai vėluojančios pakeleivės pamatė, kas atsitiko ir kad jų kažkoks
žlungantis reikalas netikėtai išgelbėtas, jos abi ėmė šūkčioti, kad
“tas žmogus pasiųstas Dievo”. Tai buvo ne pataikūniškas noras
atsidėkoti maloniais žodžiais - jos iš tiesų taip galvojo, nes aš
girdėjau, ką jos kalbėjo viena kitai, kai atsidūrė gatvėje ir uždarė
golfuko duris:

- Mes išgelbėtos! Tas žmogus tikrai atsiųstas Dievo!

- Tai stebuklas. Pats Dievas išgelbėjo!..

Iš tiesų jos dėkojo ne man, o Dievui. Kartais taip būna ir man -
imu ir spontaniškai sušunku, kad tą žmogų atsiuntė Dievas. Tarkim,
negaliu vienas įkelti į golfuką metalinės krosnelės, bet iš kažkur
atsiranda žmogus ir sako: “Gal jums padėti?”

Bet kad tokius padėkos žodžius išgirsčiau aš pats…

Tai buvo keistas pojūtis, kurio ilgai neužmiršiu. Aš ką tik buvau
pasiųstas Dievo! Pasirodo, ši menka paslauga iš tiesų tokia reikšminga,
kad jos ėmėsi pats Dievas! Ir jeigu iš tiesų veikiau ne tiktai aš, bet
mano rankomis veikė ir Jėzus, tai juk pabuvau jo rankos ir kojos, nors
ir labai trumpai, bet pabuvau paties Dievo įrankis!

Tokią akimirką tiesiog empiriškai pajunti, kas tai yra Jėzaus kūnas ir koks jausmas pabūti to kūno sąnariu.

“Ką padarėte savo mažiausiajam broliui - man padarėte”, - sako sako
Jėzus - šitos Bažnyčios galva. Bet iš tiesų darėm ne mes - darė pats
Jėzus, o mes buvom jo kūnas. Nuostabi proga, žavinga akimirka!

Kaip būtų puiku dar ir matyti Jo akimis, mąstyti Jo mintimis!..

Žinau, kad tokių žmonių yra, kartais jų sutinku. Mane sukrečia
tokie susitikimai, kai bemokslis žmogus sudiržusiomis rankomis ima
savais žodžiais porinti Jėzaus tiesas
, kurių niekada neskaitė, nes
neturėjo rankose Biblijos. Švenčiausius žodžius jie sako labai
paprastai, nepompastiškai, o didžiausias aukas ir žygdarbius atlieka
kažkaip natūraliai, tarsi pasisemtų puoduką vandens.

Jaučiu, kad tokių žmonių yra daugiau, negu pamatau, jie būna šalia,
tik aš negaliu praregėti, neįstengiu pabusti iš košmariško sapno.

Mano galva, tikroji Bažnyčia yra ne kažkur ten - ji visada čia, mes
visi esam Jėzaus Bažnyčioj, bet paprastai atsisakom šitos narystės.

Kažkaip patogiau nueiti į savą, pačių susikurtą, įregistruotą teisingumo ministerijoje.

Bet ir į žaislinę “bažnyčią” įstojusio žmogaus rankomis gali pradėti veikti pats Jėzus.

Jam įmanoma tai, kas mums neįmanoma.

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras