BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apsisprendimas

Metu svorį. Sprendimas galutinis ir neapskundžiamas.

Kažkurime smegenų vingyje jutau, kad nešioju su savimi per daug lašinių, bet nemaniau, kad tiek daug. Vis raminau save, kad “norėdamas numesčiau”. Juk kažkada esu numetęs 27 kilogramus. Bet visa tai - proto gudrybės kuo toliau atidėti didelį darbą.

Neseniai vienoje knygoje susiradau maldelę, kuri neva padėjo veinam žmogui atsikratyti žalingų įpročių. Aš ją šiek tiek perdirbau ir pritaikiau savo situacijai:

“Aš visiškai išsilaisvinau iš savo įpročio persivalgyti. Aš visiškai laisvas nuo maisto ir pats nusprendžiu, kiek valgyti. Aš valgau tik tada, kai būnu alkanas. Man lengva vaikščioti, mano lašinių atsargos harmoningai traukiasi. Manyje vyrauja darna ir dvasios ramybė. Viešpatie, įtvirtink šią mano būseną.”

Tačiau Viešpats neturėjo ko įtvirtyinti, nes tokios būsenos nė nebuvo - tai buvo tik saviapgaulė. Bet aš vis kartojau maldelę du kartus per dieną, kaip ir pataria įtaigos specialistai - ryte pabudęs ir vakare prieš  miegą. Svarbu, kad būčiau ramoje, malonioje apsnūdimo būsenoje, ir mano norai nukeliautų į pasąmonę, o tada pasąmonė tarsi koks dievas padarys iš manęs lengvą ir liekną žmogų.

Nieko man net nereikės daryti - tik kartoti maldelę!

Maldelę kartojau tol, kol vietoj dviejų cepelinų (normali porcija) vakar sušveičiau keturis.

Vakare pradėjo rastis mintis, kad pasąmonės stebuklų tikriausiai neužteks. Tikriausiai turės įsikišti ir sąmoningas apsisprendimas.

O kas yra sąmoningas apsisprendimas?

Pirmiausia, aišku, sąmoningas žinojimas. Kiek iš tiesų sveriu? Juk šimtą metų nesisvėriau. Ko gero, geroji pasąmonė vis mulkino mane, viliodama kuo toliau nuo svarstyklių.

Pasirodo, svarstyklės sugedusios.

Jos rodė 102,5 kilogramo. Nesąmonė, šito negali būti! Juk mano normalus svoris - 80. Rodytų kokius 90 - dar sutikčiau…

Ieškiodamas svarstyklių gedimo, patikrinau jas 24 kg svarsčiu. Neįtikėtina, jos rodo netgi truputėlį mažiau -  23,5 kilogramo! Ar gali būti, kad svarstis irgi sugedo?

Atrodo, proto gudravimams galas.

Mano sąmonę pagaliau pasiekė žinia, kad esu 22,5 kilogramo per sunkus.

Dabar turiu apsispręsti.

O gal nuo rytojaus? Arba nuo pirmadienio - bus savaitės pradžia, paprasčiau skaičiuoti…

Jokių pirmadienių! Jokių rytojų!

Arba dabar, arba apsisprendimo nėra.

O kas tai yra - apsispręsti?

Tai reiškia veikti.

Viskas, nusprendžiau.

Lentynoje radau anų laikų sąsiuvinuką. Jis man padėjo kontroliuoti kalorijas aną sykį, kai numerčiau 27 kilogramus. Padės ir dabar.

Braižau lentelę kilogramų ir kalorijų buhalterinei apskaitai, vadinasi, jau veikiu. Pirmoji skiltis - data, po jų dvi skiriamos svoriui, esamam ir norimam, toliau - savaitės dienos, per parą suvartotų kalorijų kiekis ir galiausiai svorio kitimas - plius arba minus gr per parą. Turiu svarstykles, kurios rodo 100 gr tikslumu. Kilograminio tikslumo netiktų - mat svoris nekris kilogramais, todėl kas rytą negalėčiau matyti rezultato.

Rezultatą pamatysiu kasryt išlindęs iš vonios.

Širyt svėriau 101,8 kg. Kur dingo 700 gramų? Na, vakar svėriausi apsirerngęs, o širyt - ne. Jokių stebuklų kol kas nėra.

Laikysiuos tos pačios tvarkos, kaip ir praeitą sykį. Per parą valgysiu 900 - 1000 kcal, bet ne daugiau 1000. Viena diena per savaitę, sekmadienis - apsirijimo diena. Tašysiu be jokių varžtų. Kiek norėsiu, tą dieną tiek valgysiu. Pailsėjęs vėl prie darbo. Jokių nuolaidų pasąmoniams gundymams. Jokio neplanuoto saldainio, jokio palipdomo sausainiuko.

Valgysiu tris kartus per parą - ryte, per pietus ir vakare. Arbata arba kava - be cukraus. Tada jos galėsiu neriboti. Pradžioje labai svarbu turėti pilną skrandį, kad jis nekeltų protestų. O cukraus šaukštelis, tai jau berods 40 kcal. Kam švaistyti kalorijų limitą tokiems niekams? Geriau pataupysiu papildomam kiaušiniui arba dešrelei. Ir daržovių, nemaistingų daržovių! Sumaišai su liesomis pasukomis, prikemši pilvą, ir tas nė cypt. Juk prikimštas!

O kaip su maldelėmis?

Mano Draugas perspėjo:

“Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys: jie mano būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nebūkite panašūs į juos, nes jūsų Tėvas žino, ko jums reikia, dar prieš jums prašant”. Mt 6,7

Mano Tėvas tikrai žino, ko man reikia. Jis mane nuolatos palaiko, kiekvieną minutę. Man nereikia laukti sekmadienio, kad galėčiau susitikti su Juo katalikų stabmeldykloje arba protestantų susirinkime. Mano Dievas visur, kiekvienoje vietoje, todėl man nereikia trenktis nei į Jeruzalę, nei į Kryžių kalną. Be to, mano Dievas labai neišdidus, paprastas, Jis nebijojo užgimti tvarte tarp gyvulių ir ateiti pas tokius, kaip aš. Todėl galiu bendrauti su Juo betarpiškai, be jokių tarpininkų bei manipuliatorių ir visada sulaukti pagalbos. Svarbu, kad mano noras būtų stiprus ir aiškus, be jokių priemaišų ir gudravimų.
 

Mano Gerasis Drauge, sustiprink mano apsisprendimą! Apsaugok mane nuo gundymų ir visų priešų, kurie dabar stengisis mane įveikti atkalbinėdami, šaipydamiesi, provokuodami ar paprasčiausiai nuteikinėdami, kad nieko iš to nebus. Padaryk taip, kad kiekvieną kartą pajutęs ataką ar gundymą aš dar labiau užsispirčiau nepasiduoti.

Dar šia tema:

Vėl apsisprendimas



Sugedęs autopilotas



Rodyk draugams

Komentarai (9)

deimantukas2007-01-17 08:51

mest svorį vistik nuo rytojaus arba nuo pirmadienio,o dar geriau-nuo naujų metų.:-D

Anonymous2007-01-17 08:53

tvirtai ir negrįžtamai apsisprendėte, Petrai. Tai šaunu, belieka norintiems mesti svorį prisidėti. Gal tada bus lengviau nepasiduoti " gundymams":)

aralzero

Petras2007-01-17 09:04

Taip, Alarzero. Bet kodėl gundymus rašai kabutėse, tarsi jie būtų kažkokie nerealūs?

Jie realūs, labai realūs!

kinder2007-01-19 16:59

Taip, sunkiausia įveikti patį save.

Petras2007-01-19 23:49

Vis dėlto ne, Kinder. Aš nekovoju su savimi, aš ginu save. Aš mobilizuoju visą save, norėdamas pakeisti tik keletą nevykusių įpročių. Tai esminis dalykas, kurį norėčiau patarti visiems, besiruošiantiems mesti gerti, rūkyti ar sumažinti svorį: netapkite sau priešais, būkite sau draugais, nepasiduokit religiniam mokymui ir nekovokit su savimi.

Juk pasiklydę miške ir pasukę ne tuo taku, mes nepaskelbiame karo sau - paprasčiausiai susirandame kitą taką ir išgelbstime save.

Anonymous2007-01-20 11:41

Ne visada.

<br>prievrta (valia irgi ) visada lieka prievarta. Į kokį rūbą mes jo nevilksim, kaip tik mes jo nepavadinsim ar nuspalvinsim, nesvarbu vardan kokio kilnaus tikslo, daug ar mažai prievartausim - tai prievarta.

<br>

<br>Iš kitos pusės atsiduriam gyvenimo sankryžoje kai be jos jau niekaip…

<br>

<br>Aš visada ieškau priežasčių.

<br>Kiti tai suvalgo kalorijų žymiai daugiau ir netunka.

<br>Vadinasi, tai ne vienintelė ir ne pagrindinė daugeliui.

Petras2007-01-20 13:08

Daugybė žmonių negali priimti naujų idėjų, nes jiems trukdo senosios. Todėl jie klausosi, bet negirdi, žiūri, bet nemato. Jeigu žmogus linkęs į prievartą, jis visur projektuos prievartą ir nepatikės, kad yra kitų būtų keisti įpročius.

Mano metodas, kuriuo dabar sėkmingai mažinu svorį, neturi nieko bendro su badavimu, kurį tikrai galima vadinti prievarta prieš save. Aš valgau nė kiek ne mažiau, kaip iki šiol, o gal ir daugiau. Visa paslaptis yra tai, kad pasirenku kitokį maistą. Tarkim, vietoj mažyčio lašinių gabaliuko pasidarau kupiną lėkštę salotų, ištašius ją net šonai braška, o kalorijų būnu gavęs kur kas mažiau nei suvalgęs lašinių gabaliuką. Vietoj 7 proc. riebumo kefyro galima naudoti 0,3 proc. pasukas, bet gerti jų kelis kartus daugiau, vietoj riebios kiaulienos nusipirkti liesesnės jautienos ir t.t.

Tokiu būdu valgydamas daug, bet mažiau kaloringo maisto, nejaučiu alkio, o lašinių atsargos kūne lėtai, bet stabiliai mažėja - pirmosiosmis dienomis po 500 gramų per parą, o paskui kritimas sumažės iki 300.

Ar skanus nekaloringas maistas?

Na, tai priklauso nuo to, kaip jį pagaminsi ir koks tavo skonis.

Tai, ką valgau aš, man yra skanu.

Negi skaniai valgyti reikia per prievartą?

Anonymous2007-01-20 21:09

Zinoma prievartos mano gyvenime yra ne ka maziau nei pas kitus. O atskirais atvejais net daugiau.

<br>

<br>Maista stengiuosi rinktis pagal organizmo poreiki, o ne pagal kalorijas. Tik tiek.

<br>

<br>

Petras2007-01-20 22:12

Taip, beveidi žmogau, tu esi pavyzdys. Jeigu valgai pagal poreikį, elgiesi labai išmintingai ir išlaikai normalų svorį. Gaila, aš negaliu pasimokyti iš tavęs - dariau kvailai ir nutukau. Dabar apsiprendžiau ir metu svorį, bet atsirado tokių niurzglių kaip tu. Jų visada buvo - ir kai mečiau gerti, ir kai mečiau rūkyti.

Man šitie trukdytojai yra didelė paslaptis.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras