BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Anapus mūsų prasmės

- Kodėl? - klausia žmonės, sustoję prie karsto.


Mirė jaunas žmogus.


Ėjo gatve, girtas vairuotojas nesuvaldė mašinos, smūgis, straiškyta kaukuolė. Kodėl? Už ką? Kokia viso to prasmė?


Mirtis, ar seno, ar jauno, visada žmogui atropdys beprasmė. Net jeigu vaidinsim supratę, mes visos prasmės nebūsim įkandę.
 
Negi arklys supranta prasmę to darbo, kurį atlieka, traukdamas plūgą?


Bene obelis žino, kodėl ją pasodino toje, o ne kitoje vietoje?
 
Matuojame tuo matu, kurį patys turime.
 
Dievo matais pamatuoti negalime.


Kada miršta žmogus, gyvieji tai suvokia kaip nelaimę. Gyviesiems - tikrai netektis, jie išsiskyrė su mylimu žmogumi.
 
O tam, kurį pasiėmė Dievas?


Gal reikia džiaugtis dėl jo?


Susitikimai

Rodyk draugams

Komentarai (11)

nuotraukeles2006-06-03 09:03

Čia ne į temą, bet gal labai nepyksit:)

Noriu paprašyti pagalbos. Renkamas geriausias iš geriausių blog'ų. Kad balsų būtų kuo daugiau,

balsavimo formą reikia patalpinti kuo daugiau blog'ų. Taigi jei nesunku, kur nors įgrūskit :)

<table>

<table border="10" bgcolor="green" bordercolor="blue">

<td>

<form action='http://www.blogas.lt/post_comment.php' method='POST' name='info'>

Jūsų nuomone, geriausias blogas yra: http://www.blogas.lt/&lt;INPUT TYPE="text" NAME="contents" VALUE="Adreso pabaiga" MAXLENGTH=60>

<input type='submit' class='button' value='Balsuok'>&nbsp;

<input type='hidden' name='task' value='dopost'>

<input type='hidden' name='u' value='nuotraukeles'>

<input type='hidden' name='e_id' value='142275'>

</form>

</td>

</table>

(tik jei dėsit, nedėkit į įrašą, nes neveiks)

Labai ačiū:)

Anonimas2006-06-03 10:36

„Žmogus turi savižudžio teisę".

Galima pasirinkti.

Vakar į darbą atėjusi mano kolegė pajuto skausmą širdies srityje. Buvo iškviesta greitoji pagalba, suleisti vaistai ir pasiūlyta važiuoti į ligoninę-priešinfarktinė būsena. Tačiau kolegė atsisakė ir net patvirtino parašu savo atsisakymą.

Kai po kelių valandų greitoji atvažiavo dar kartą, išgelbėti gyvybės nebepavyko…

Ji pati pasirinko…

Kaip apmaudu. O moteriai dar nėra net 50-ies…

Anonimas2006-06-04 10:12

Na,nezinau ar labai jau del jo vertetu dziaugtis,gal jis pasisiukslino ir iskeliavo i pragara . Tai ko cia dziaugtis…Nors buna ir kitokiu atveju:D

Petras2006-06-04 11:09

Jeigu įtari, kad artimas žmogus po mirties galėjo nubildėti į pragarą, tau gali padėti katalikų bažnyčia. Nepagailėk kelių šimtų litų ir užpirk mišias už mirusiojo sielą. Jeigu esi turtingas ir dosnus, mišias gali užpirkėnėti kiekvienai metais, kiekvieną`mėnesį, kiekvieną dieną - kol turėsi pinigų.

Kuo daugiau užpirksi mišių, tuo didesnis šansas, kad tavo artimasis prasmuks į dangaus karalystę.

Šventosios mišios - pati efektyviausia tavo investicija.

Tik 200 litų už amžinybę!

Nupirk amžinybę kitam - kiti amžinybę nupirks tau!

Žodžiu, nėra ko sukti galvos - reikia papurtyti piniginę.

Anonimas2006-06-04 19:23

Artimo žmogaus mirtis yra skaudi netektis likusiems. Bet tuo pačiu tai gali būti ir palengvėjimas.Juk viskam ateina galas- ar gyvensi ilgai , bet prasmingai, ar trumpai ,bet nuobodžiai… Nenoriu sulaukti kokių 90 metų gulint lovoje, aptarnaujant laukiantiems mano mirties artimiesiems. Jau geriau 50 metų, bet staigiai, netampant našta . Manau, kad mirtis nėra pats blogiausias dalykas gyvenime. Kartais tai būna vienintelė išeitis.Žinoma, dažniausiai žmogus nepasirenka savo mirties akimirkos.

aralzero

Anonimas2006-06-05 06:18

Tuščia darbo vieta… Negaliu patikėti, kad jos nebėra…

Gėlėse paskendęs karstas ir jame gulintis sustingęs kūnas.

Man ji nemirė. Man ji tik išėjo. Perėjo į kitą gyvenimo lygmenį…

Išgirstu šalia stovinčių pokalbį: „Net jei ir pirmąkart atvažiavusi greitoji būtų išvežusi, gyvybės nebebūtų buvę galima išgelbėti. Ji turėjo dar kitų problemų…".

Tyliau sau mąstau: „Jei žmogus turi nenusakomą troškimą gventi, jei į gyvenimą kabinasi visomis išgalėmis, jam padeda pats Dievas. Jėzus pasakė: „Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas". O gyvenimo kelią juk nueina einantys…

Kaip dažnai mes nuo savęs, tarsi kokį valkatą, iš gatvės atklydusi šunį, nuvejame žmogų, kuris priėjęs sako: „Aš noriu su tavimi pasikalbėti. Išklausyk manęs…". Dažniausiai tokiam žmogui nereikia jokio atsakymo, jokio patarimo. Atsakymą jis žino pats. Tačiau nori būti išklausytas. Nori būti suprastas. Užtrenkiame jam palei nosį duris , tokiu būdu jį sumenkindami ir pažemindami. O paskui patys stebimės, kodėl vieni kitų nesuprantame? Stebimės iš kur šalia mūsų atsiranda vaikščiojantys „neištirti objektai".

O kaip suprasime, jei išklausymo ir įsiklausymo tai nebuvo. Kaip ką tada suprasti?

O žmogaus jau nebėra.

Ir į tą pačią gyvenimo stotelę traukinys jau daugiau niekada nebesugrįš…

P.S. Nepasirašau sąmoningai. Mano draugai ir mane draugu laikantys mane pažįsta, kiti-vertins esmę, na o priešai vistiek savo etiketę prikabins…

Petras2006-06-05 08:49

Vilija, nėra jokių priešų, niekas tavęs nepersekioja, visi žmonės užsiėmę savais reikalais, o tūkstančiai praeivių, kuriuos sutinki gatvėje, tavęs nė nepastebi, kaip ir tu nepastebi jų. Netgi tada, kai beldiesi pas juos, siūlydama jiems savo mylimas nuostatas, baimes ir kitas naštas, tau negręsia joks pavojus. Jeigu jie nepriima tavo vertybių, tai tik todėl, kad turi savo. Tačiau tai nereiškia, kad jie nusiteikę prieš tave ir linki tau blogo.

Anonimas2006-06-05 09:11

Žinoma, kad nėra, nes aš ir pati netikiu, kad jie galėtų būti. Lygiai taip, kaip kad netikiu ir visokiais religiniais ritualais, horoskopais,visokiais fantastinių filmų pabaisomis ar kažkokiais maniakais…AŠ TIESIOG JAIS NETIKIU.

Petras2006-06-05 09:24

Štai, Vilija, dabar truputį ramiau. Jau glėtumei žengti kitą žingsnį - pasiieškoti vietų, kur netyko jokie pavojai, kur žmonės gyvena tokiomis pat vertybėmis, kaip ir tu. Tai daug paprasčiau, negu perdaryti žmones, kuriais netiki.

Turėti bendraminčių - didžiulis dalykas, ir aš tau kuo nuoširdžiausiai linkiu jų susirasti.

Anonimas2006-06-05 10:22

Ir vėl išvertei pagal save. Taigi neparašiau, kad žmonėmis netikiu. Netikiu maniakais.

O žmonės man visi labai gražūs, nes VISI JIE SUKURTI PAGAL KŪRĖJO ATVAIZDĄ.

O už patarimą-ačiū. Bendraminčius man siunčia Dievas ir už tai esu JAM labai dėkinga.

Petras2006-06-05 10:37

Puiku, Vilija, jau visai gerai, jeigu turi bendraminčių. Dabar glauskis prie jų ir bėk kuo toliau nuo maniakų - jie neverti tavo dėmesio ir tavo pagalbos.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras