BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Analitinė malda

Jeigu norite, galite patys ją susikurti ir kartu su tikruoju Kūrėju sėkmingai keisti šį tą savo gyvenime.

Tai motyvuota malda

Visą šią vasarą, o ypač - per atostogas, pykšėjau plaktuku antrame aukšte. Iš nušiurusios, pelių ir kačių pridergtos palėpės ryžausi padaryti jaukią iš šviesią gyvenamą erdvę. Darbo daug, pagalbininkų - nė vieno. Vienas sūnus ką tik įsidarbino, kitas seniai dirba ir rengia savo antruosius aukštus… Atvažiuoti į pagalbą jie gali tik retą savaitgalį. Tikriausiai įsivaizduojate, kaip lėtai slinko kapitalinis darbas.

Bet jis slinko!

- Na, ir kantrybės turi, - pasakė pažįstamas, užlipęs į palėpę ir vėl radęs mane kelintą savaitę prakaituojantį prie tos pačios sienos.

Mane jo žodžiai nustebino.

Juk visada buvau nekantrus žmogus.

Jeigu kalbėsim tiksliau, save laikiau nekantriu, o ir kitiems teisingai atrodė, kad neturiu nė lašo kantrybės. Vos tik pradėdavau darbą, turėdavau jį kuo greičiau pabaigti. Tėvų namuose ateidavo pavasario ir vasaros darbai - organizuodavau kuo didesnes namiškių talkas, kad bulvės būtų pasodintos tą pačią dieną, o šienas suvežtas ne per dieną, bet per pusdienį. Kai vidurinėje užsiėmiau literatūra, ėmiausi miniatiūrų tik todėl, kad jos labai trumpos galima labai greit parašyti. Neturėjau kantrybės nešti iš šulinio vandenį - dariau vandentiekį, tingėjau rankomis tarkuoti kalnus obuolių ir spausti sultis - dariau primityvią elektrinę tarkavimo mažiną ir šiokį tokį hidraulinį presą…

Gerai, jei nekantrumas pastūmėjo kūrybai, bet būdavo vargas man pačiam ir aplinkiniams, kai iš nekantrumo sukeldavau aplink begalinį chaosą. Netgi pradėjęs dirbti redaktoriumi, visus tekstus norėjau redaguoti iškart vienu metu, retsykiais nubėgdamas į techninį centrą ir pašokdindamas vargšus operatorius, tad tie apatinės girnapusės greičiau apsisuktų su laikraščio puslapiais, kurių, tiesą sakant, jie net negalėdavo padaryti, nes aš nebūdavau pateikęs visų tekstų. Vieni mano akyse kažkaip reikšmingai dūsaudavo, kiti už akių juokdavosi. Žodžiu, tapau durnelis, tikras nevykėlis, kuris per begalinį skubėjimą darbą pabaigia visada paskutinis.

Supratau, kas darosi, bet negalėjau pakeisti.

Visgi pastebėjau keistą dalyką: kartais būnu kantrus, netgi labai. Atsimenu, kai dariau tą sumautą obuolių malūną ir presą, viskas strigo ir gedo gal tūkstantį kartų, bet iš kažkur turėjau kantrybės viską taisyti ir perdaryti milijoną sykių. Iš kur atsirasdavo šitoks kantrumas?

Aš to negalėjau suprasti.

Sykį kažkokioje knygoje, neprisimenu - kokioje, užtikau analitinę maldą, kuria nekantrus žmogus meldė Dievą kantrybės. Man net akys nušvito!

Kaip supratau iš maldos, tas maldininkas buvo labai panašus į mane, gal tik mažiau nupušęs, nes jis geriau suprato savo situaciją ir aiškiai suformulavo, ko nori. Juk ir man viskas pasidaro tarsi šviesiau, atsiranda visai kitų jėgų dirbti, jei tikrai noriu ir jei suprantu, ko noriu. Jeigu turėčiau norą, gal įveikčiau ir nekantrumą? Aiškus motyvas turėtų padėti!

Aptiktą maldą truputėlį perdirbau pagal savo situaciją ir išėjo maždaug toks tekstas:

Viešpatie, suteik man kantrybės!

Suteik man jėgų ramiai ir lėtai dirbti savo darbą ir nesidairyti į dienos pabaigą, kuri savaime ateis ir pati atneš puikius darbo vaisius. Suteik man jėgų dirbti tik vieną darbą ir nesidairyti į kitą, suteik man kantrybės dirbti lėtai, išmokyk mane stebėti, kaip viena po kitos keičiasi redaguotos eilutės, kaip vis daugėja suredaguotų straipsnių, kaip pamažu, bet tiksliai straipsniai vienas po kito gula į puslapį.

Mano Viešpatie, kada skubu, aš negaliu visko padaryti gerai, pridarau klaidų, sumaišau sau ir kitiems darbą, gadinu visiems nuotaiką, o pats pavargstu ir kenčiu aplinkinių pašaipas. Bet jeigu išmokysi mane kantrybės, aš dirbsiu lėtai, bet tiksliai. Puslapius padaryti man pasiseks iškart, todėl bendras tempas net padidės, o aš nepuldinėsiu žmonių savo kvailais išsišokimais. Juk viskas ir taip eisis savaime, diena praeis nejučiomis, niekam nebus sugadinta nuotaika, po darbo net nepavargęs išeisiu namo, viskas bus pasisekę, o kolegos tik džiaugsis, kad gali dirbti su ramiu, nesiblaškančiu žmogumi.

Viešpatie, suteik man kantrybės, ir visos dienos pasisuks kitaip. Kantrybės, Viešpatie, suteik man tokios kantrybės!

Tekstą užsirašiau, išmokau mintinai ir kartodavau per dieną daugybę sykių, kad negalėčiau užmiršti.

Ar po to dienos iš tiesų pasisuko kitaip, ar mano audringoje smegeninėje atsirado bent truputėlis kantrybės, tikriausiai supratot iš straipsnio pradžios.

Kaip susikurti analitinę maldą

Jeigu nesate kokios nors bažnyčios nuosavybė ir drįstate į Dievą kreiptis savais, bažnyčios valdininkų nepatvirtintais žodžiais, galite pats savai situacijai susikurti analitinę maldą.

Tikiuosi, supratote, kad tokią maldą kalbėti yra ne tas pats, kas užsiimti beprasmišku tuščiažodžiavimu ir mechaniškai sukti rankose rožinio bumbuliukus arba iki sąmonės netekimo kartoti kokią nors frazę, tarkim “Viešpatie Jėzau Kristau Dievo Sūnau, gelbėk mane, nusidėjėlį”, kaip tai siūlo kai kurie fanatizmo mokytojai. Kalbėdamas analitinę maldą, labai stipriai veiki pats save, nes visą dėmesį, visus savo norus ir pastangas sukoncentruoji į vieną dalyką, tokiu būdu pradėdamas kaip niekada aiškiai suvokti savo didžiausią tikslą ir pagrindinius motyvus.

Galima sakyti, tampi didžiojo Kūrėjo bendraautoriumi, ir jūs abu labai nesunkiai pakeičiat situaciją, pataisydami kokią nors elgsenos klaidą. Iš patirties sakyčiau taip: kai Dievas pamato tavo begalinį norą, jis neiškentęs jį įgyvendina. Bet jeigu abejoji dėl savo tikslų, o vienus norus tempia atgal priešingi norai, Kūrėjas nelabai kišasi į tavo vidinę kovą ir palieka apsispręsti pačiam. Tarkim, norėtum rytais daryti mankštą, bet ir pamiegoti norėtum ilgiau, nežinai, ar keltis ir mankštintis, ar dar pagulėti. Jeigu prašysi Kūrėją, kad jis padėtų mankštintis, o širdies kamputyje patyliukais kaulysi ir pasilepinti, tavo prašymai vargiai bus išklausyti.

Pažįstu žmonių, kurie norėjo įveikti alkoholizmą ir tuo pat metu išgėrinėti, viena vargšė kaimynė siekė atsikratyti žiauraus vyro, bet ir gyventi su juo, nemažai pažįstamų įsigeidė mano pavyzdžiu numesti antsvorį, bet nė už ką nesutiko keisti mitybos įpročių. Taip žmonės bereikalingai nuvargina save prieštaringais norais, o Kūrėjui tikriausiai pasidaro neaišku, ko iš tiesų nori prašytojas: išgyti nuo alkoholizmo ar toliau girtauti, atsikratyti žiauraus vyro ar toliau gyventi su juo, sumažinti svorį ar išsaugoti tokią pat riebaus ir saldaus maisto porciją…

Taigi pirmiausia turime užsibrėžti sau patį svarbiausią norą ir iš pradžių pasakyti jį  bendrais bruožais. “Viešpatie, suteik man kantrybės“, - sakoma mano cituotos maldos pirmuoju sakiniu.

Toliau seka detalės: suteik man jėgų ramiai ir lėtai dirbti, nesidairyti į dienos pabaigą ir t.t. Nodėdamas detalizuoti savo norą, turi labai aiškiai nusipiešti būsimą tikslą, įsivaizduoti siekiamą situaciją. Aš prašiau, kad Kūrėjas padėtų susikurti tokią situaciją, kad darbas eitų tarsi savaime, lėtai, bet tiksliai, o aš nesiblaškyčiau nuo vieno dalyko prie kito. Nusipiešiau labai aiškų tikslą ir pasisakiau pats sau pagrindines kliūtis, kurios jį trukdo pasiekti - tai netikęs įprotis griebtis visko iškart ir noras tuoj pat pamatyti rezultatą. Tai sukelia nepageidautiną situaciją (pavargstu pats, nuvarginu kitus, sulaukiu patyčių), o dabar situaciją norėčiau pakeisti. Taigi pasidaro aiškus ir tikslas, ir pagrindiniai motyvai, dėl kurių jo siekiu.

Vadinasi, ir jums reikėtų išsianalizuoti savo situaciją. Ko jūs iš tiesų norite? Ar iš tiesų norite? Kodėl norite? Ar žinote, kad siekdamas noro, pakeisite savo situaciją? Ką pakeisite? Ar este pasiruošęs pasikeitimams?

Tarkim, ruošiatės mesti rūkyti. Ar iš tiesų šito norite? Kodėl? Ar ne geriau jums būtų rūkyti toliau? Ar žinote, kas jūsų laukia, metus rūkyti? Pirmomis dienomis netgi jausite fiziologinį diskomfortą - kankins kosulys, ims džiūti lūpos, jausite burnoje keistą kartumą… Apie psichologinį diskomfortą nė nekalbu. O juk prisidės ir socialinis - aplinkiniai ims jus kritikuoti ir šaipytis iš jūsų apsisprendimo, beveik visi linkės, kad kuo greičiau žlugtumėt, prarasite galimybę kartu su kitais rūkoriais draugais pastovėti rūkykloje ir paplepėti šį tą atsipalaidavimui… Ar jūs pasiruošęs tokiems netekimams? Ar dėl tokių netekčių verta pradėti? Ką vietoj to pasieksit, jei mesit rūkyti?..

Mesdamas rūkyti, aš į maldą`įsidėjau tokius žodžius: “Viešpatie, sustiprink mano apsisprendimą nerūkyti kiekvieną kartą, kai tik aplinkiniai ims gundyti mane užsirūkyti, ir kuo atkaliau mane jie gundys, tuo labiau didink mano užsispyrimą. Sustiprink mano apsisprendimą kas kartą, kai tik pajusiu dūmų kvapą ir mane apims noras užsirūkyti. Ir kuo skanesnis, patrauklesnis bus dūmų kvapas, kuo didesnis bus mano noras užsirūkyti, tuo stipresnis tegu būna mano užsispyrimas mesti šitą nesąmonę.”

Dar daugiau problemų užgrius jūsų pečius, jeigu ryšitės mesti gerti. Girtavimas - labai socialus veiksmas, todėl, mesdamas gerti, alkoholikas iš esmės pakeičia savo gyvenseną, galima sakyti, apverčia ją aukštyn kojomis. Arba ne - apverstą pastato ant kojų… Kaip ten bebūtų, beveik viskas pasisuka 180 laipsnių kampu. Ar jūs tam iš tiesų pasiruošęs? Ar jūs tikrai ryšitės atsisakyti gerų draugų, malonių kompanijų, išgertuvių linksmybių ir pokštų? Kam visa tai? Ar verta? Ar ne geriau palikti kaip buvo?

Net jeigu atrodo, kad ryšitės, yra labai didelė tikimybė, kad iškart nepavyks. Todėl būtinai paklausykit Jėzaus draudimo ir nedavinėkite sau nei kitiems jokių priesaikų, nesuvaržykit savęs žodžiais, lažybomis ir panašiomis kvailystėmis. Viską darykit ne iš prievartos (”juk daviau žodį, prisiekiau, susilažinau, etc.”), bet laisva valia, kaskart vis apsispręsdamas negerti. Kaskart, kai tik apima noras gurkštelėti! Be Kūrėjo pagalbos kiekvieną kartą vis atnaujinti ir atnaujinti savo apsisprendimą vargu ar įmanoma, todėl Jo ir prašykit, kad Jis kaskart apsisprendimą sustiprintų.

Vis atnaujinti ir atnaujinti apsisprendimą svarbu susirėmus ir su kitomis, gal ne tokiomis pavojingomis priklausomybėmis, tarkim, kovojant su įpročiu valgyti daug, saldų arba riebų maistą. Tokiais atvejais reikėtų prašyti Kūrėjo, kad jis sustiprintų jūsų apsisprendimą kiekvieną kartą, kai tik užplūsta malonus pavojingo skanėsto kvapas, kad jis ne tik sulaikytų nuo pagundos, bet dar ir sustiprintų jūsų užsispyrimą pakeisti mitybos įpročius. Taip, metant antsvorį, mitybos įpročius keisti teks, be šito nė neverta leistis į sunkų žygį ir tuščiai kankinti save laikinomis dietomis.

Arba koks karalius, traukdamas į karą prieš kitą karalių, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris ateina prieš jį su dvidešimčia tūkstančių?! Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos, ” - sako Mokytojas savo vaizdingais palyginimais.  Lk 14,31Lk 14,32

Taigi ir mums prieš pradedant žygį reikėtų gerai pasvarstyti, ar tai - mūsų nosiai. Jeigu ne - gal susitaikyti su savo silpnybe, nevarginti savęs ir nejuokinti kitų? O jeigu darbas ne mūsų jėgoms, gal jį atiduoti pačiam Dievui, kuriam viskas įmanoma?

Kai mečiau gerti, dar nežinojau analitinės maldos, bet supratau patį svarbiausią charakterio trūkumą, kuris trukdys įgyvendinti apsisprendimą. O būtent - ryžausi pamatyti, kad esu visai bevalis, alaus kvapo į visas puses vedžiojamas bejėgis žmogelis, toks absoliutus invalidas. Kaip aš ištversiu negėręs, jei neturiu valios?

Aišku, tai neįmanoma. Todėl, matydamas valios stygių, ėmiau Jėzaus žodžiais prašyti Kūrėjo, kad nuo šiol būtų ne mano, bet Jo valia. “Teesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje“, - dažnai kartojau, labai aiškiai suvokdamas, kad to iš tiesų noriu. Kartais savo norą dar labiau paryškindavau, priešpastatydamas savo valią Jo valiai: “ne mano, bet Tavo valia“.

Kas sekė po to, rašiau daugybę kartų, o šiandien užteks pasakyti, kad negeriu jau apie dešimt metų, ir labai lengva, net įdomu buvo tarsi iš šalies stebėti, kaip viskas keičiasi: atkrenta daugybė netikrų draugų, o keletas tikrųjų lieka dar ištikimesni, nyksta vieni mano įpročiai, o jų vietoje gimsta nauji pomėgiai… Viskas buvo nepaprastai lengva todėl, kad pasikeitimai prasidėjo ne mano, bet paties Kūrėjo valia.

Argi neverta pradėti tokios bendraautorystės?

Po to, kai išsiaiškinot savo tikruosius norus, kliūtis ir būdus jį pasiekti, maldos pabaigoje dar kartą priminkite juos vienu sakiniu ar keliais sakiniais, tarsi pabrėždami, kad to iš tiesų norite. Pavyzdžiui:Viešpatie, suteik man kantrybės, ir visos dienos pasisuks kitaip. Kantrybės, Viešpatie, suteik man tokios kantrybės! 

Arba: Viešpatie, suteik man užsispyrimo pakeisti  mitybos įpročius, ir mano svoris nukris. Užsispyrimo, Viešpatie, užsispyrimo!

Arba drąsos, galimas daiktas, jums reikia drąsos pažvelgti į kokią nors savo silpnybę, kad galėtumėt ją atpažinti, o atpažinę - įveikti. Ko iš tiesų reikia, to ir prašykit.

Atminkit: malda turi būti ne tik sąmoninga, nuoširdi, bet, Jėzaus žodžiais, dar ir atkakli. Jeigu draugas ateis vidurnaktį, ims belsti į duris ir prašyti ko nors, negi neduosite jam? Jeigu neduosite iš draugiškumo, duosit dėl jo atkaklumo. Papasakojęs šį palyginimą, Mokytojas pataria mums:

 ”Tad ir Aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta. 

Nes kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma“, - drąsina jis. Lk 11,9Lk 11,10



Aš jums linkiu sėkmės.

Jeigu iškiltų techninių sunkumų, tarkim, jums būtų sunku sklandžiai išdėstyti sakinius, galit parašyti man elektroniniu adresu, ir aš mielai paredaguosiu. Juk, šiaip ar taip, kiekvieną dieną dirbu su tekstais… O jums užtektų žinoti, ko iš tiesų norit ir kodėl norit.

Antra vertus, jeigu žinot didžiausią savo troškimą, gal ir ne taip svarbu, kokiais žodžiais jį pasakysit. Juk Tėvas mūsų širdis permato kiaurai - nespėjome pasakyti, o jis žino, ko mums reikia (pl Mt 6,8 )

Viskas krypsta į tai, kad jūs pakeisite neigiamą situaciją.

Jeigu norėsite, žinoma.

Kurpalis namų darbams

Apibendrinę viską, kas pasakyta, turėtume tokį labai paprastą analitinės maldos kurpalį:

Viešpatie, padėk man …. (mesti rūkyti, įveikti nerimą, numesti antsvorį ir t.t.)

Viešpatie, suteik man jėgų… (atsispirti nikotino pagundai, gyventi tik šita diena ir šita akimirka, pakeisti mitybos įpročius ir t.t. Toliau detalizuojate būsimus darbus, kuriuos turėsit atlikti, mesdamas rūkyti, vaduodamasis iš nerimo, keisdamas valgymo įpročius bei kita ir kuriems reikalinga paties Kūrėjo pagalba)

Viešpatie, kada aš… (rūkau, užbėgu mintimis į priekį, valgau riebiai, saldžiai, daug ir t.t), mane kamuoja… (išvardijat visas problemas, kurios kyla dėl jūsų nuolatos daromos klaidos ir dėl kurių ryžtaties kažką keisti savo gyvenime). O kai aš… (mesiu rūkyti, pradėsiu gyventi čia ir dabar, įprasiu valgyti sveikai ir ribotai ir t.t), mane lydės… (detaliai aprašote viską, kas, jūsų turėtų laukti tada, kai ištaisytsite nuolatinę klaidą. Kuo ryškiau nupiešite trokštamą viziją, tuo bus didesnis jūsų troškimas, tuo nuoširdesnė, atkaklesnė bus jūsų malda)

Viešpatie, sustiprink mano apsisprendimą, ir mano dienos, visas mano gyvenimas pasuks šviesesne vaga. (Galima pridėti: tegu būna Tavo valia arba tegu būna ne mano, bet Tavo valia ar kažką panašaus, kas liudytų, kad visą reikalą patikit ir pats atsiduodat Didesniojo valiai.)

Rodyk draugams

Komentarai (8)

Sveikas2007-09-18 16:27

Hmm, vertėtų atsispausdinti!

Sakiau ir sakysiu, kad mes kiekvienas turime savo tikėjimą - vertybių sistemą, pagal kurią sprendžiame, kas gerai, o kas blogai. Ir niekam nevalia pasakyti, kad vienas iš tikėjimų yra geresnis, o kitas blogesnis. Vertybės gali būti labai įvairios - vienas skundžiasi, kad jo sriuba skysta, kitas verkia, kad jo deimantai per smulkūs… Pakyla tas, kas turi savo sistemą (mato tikslus, brėžia kelius jiems pasiekti, matuoja žingsnius), sugyvulėja tas, kuris ją praranda.

Petras2007-09-18 17:54

Taip, žinoma, tikėjimas kaip tam tikra žmogaus savybė, kaip sugebėjimas yra Dievo dovana ir negali būti blogas, neteisingas. Blogas, neteisingas gali būti tik jo turinys, tikslas, kurio šita priemone - tikėjimu - norim pasiekti.

Tarkim, dabar aš tikiu, kad Žemė sukasi apie Saulę, nors to negalėčiau empiriškai patikrinti. O štai prieš kelis šimtus metų žmonės tikėjo, kad yra atvirkščiai, kad Žemė - pasaulio centras. Tikiuosi, kad mano tikėjimas padeda geriau suprasti Dievo kūriniją ir niekam nedaro žalos, o štai inkvizicijos vienuoliai, vedami įtikėtos iliuzijos, laužė kaulus visiems, kurie nenorėjo tikėti geocentrine pasaka, o senuką Galilėjų privertė išsižadėti istorinio atradimo. Naciai perėmė prieš tūkstantį metų inkvizicijos vienuolių sukurtą legendą apie žydus ir šventai tikėjo, kad žydai - pasaulio blogis. Nemanau, kad nacių ir inkvizitorių tikėjimas vedė į gerą tikslą.

Peilis - labai geras įnagis. Ar jis pasidaro blogas, jeigu panaudojamas kaip žudymo įrankis?

Kaip išspręsti dilemą? Evangelijoje Jėzus pataria žiūrėti į vaisius, tai yra, veiksmą vertinti pagal rezultatą. Geras medis neneša blogų vaisių, o blogas - gerų, sako jis. Mano supratimu, tai labai puikus, praktiškas metodas tikrinti viską. Jeigu tikėjimas atvedė į žudynes, kankinimus, jeigu jis sėja karus ir neapykantą - ar tai gero medžio vaisiai? Ar gali būti, kad meilės medis pabertų neapykantos uogas?

O jeigu vaisiai geri, jeigu panaudotas metodas (tikėjimas) padėjo išsivaduoti, pagyti - ar tokius vaisius būtų atnešęs blogas medis?

Dabar labai panašiai patarinėja šiuolaikiniai psichologai. Jeigu geri alų, ir nieko blogo nuo to neatsitinka, patiri tik malonius dalykus (pailsi, pabendrauji su draugais, atsipalaiduoji ir t.t.), tai gerk ir toliau, ko suki galvą? Bet jeigu po išgertuvių kyla problemų, pasižiūrėk, kur jos šaknys. Nebegali gerti? Tada nebegerk. Nebedaryk to, kas dabar tau nebetinka, neberaškyk rūgščių uogų nuo šito medžio - saldžių jau neberasi. Dabar susirask kitą medį…

Aš savo tikėjimą esu patikrinęs daugybę kartų, todėl liudiju iš patirties - Jėzaus mokymas yra labai praktiškas, racionalus ir nesunkiai pritaikomas. O panaudotas gyvenime (ne ritualams, bet kasdienybei), jis duoda tik gerus vaisius.

eklipas2007-09-20 23:05

ta malda svarbiausia nesufalšyvinti, jei prašysi ko netrokšti gausis šnipštas…

(tokiu atveju, gal pradžiai reikia melsi to troškulio :)

Petras2007-09-21 11:58

kai nėra trošklulio, daug neišgersi. :)

Bet su tuo Šaltiniu - keisti dalykai. Kuo daugiau geri, tuo labiau nori.

Anonymous2007-09-24 21:15

Silpniausioji vieta čia - prašymas/prašymai. Būtent tai ir išduoda, kuriam tikslui mums reikalingas tas, pasak Petro, Kūrėjas. Labai racionaliam. Kitaip tariant, tie prašymai - maldos - tai kalbėjimasis su savimi pačiu, psichologinis savitrenažas. Kaip trenažas, aišku, gerai, tik kuo čia dėtas Viešpats?

O jei taip - nieko neprašyti, o tik džiaugtis, gėrėtis, stebėtis? Turbūt palaikytų puspročiu (pušučiu, anot Petro).

Petras2007-09-24 23:27

O jei taip - nieko neprašyti, o tik džiaugtis, gėrėtis, stebėtis?

Tikrai, tai nuostabu, bevardi žmogau! Stebėti Dievo kūriniją ir džiaugtis Kūrėjo tobulybe - nustabiausias dalykas. Jeigu vietoj to, kad kalbėtumei mano vardu ir spėliotumei, kaip tave pavadinsiu, imtumei ir pirma paskaitytumei mano puslapį, ten rastumei nemažai tokių liudijimų.

Bet nesuprantu, ko tau užkliuvo Jėzaus žodžiai:

"Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta". Mt 7:7

Jeigu pats Jėzus liepia prašyti, belsti, tai kodėl turėčiau jo žodžius atmesti?

Negi iš tiesų manai, kad Jėzaus mokymas yra silpnoji mano straipsnių dalis?

Parmesano2015-01-03 11:44

Šai dabar perskaičiau šį tekstą, rašytą 2007 m. Jis geras, patraukia. Kaip visi tekstai, kurie rašomi ir yra atėję „iš patirties“. Tada – nesvarbu kaip netobulai parašysi, jie užkabina. Juk taip ir šventieji rašydavo, koks nors šv. Ignacas ir kiti, – tik patys viską iškentę, kelią praėję, išbandę užrašydavo. Ačiū, rekomenduosiu kitiems.

aiva2015-03-09 11:19

net nemaniau kad galima taip paprasyti ir pačiai sau padėti, gal su Jėzaus pagalba aplamai čia netikėtai papuoliau, vos neapsiblioviau beskaitydama

Rašyti komentarą

Tavo komentaras