BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aliaus palikimas

Po mūsų miestelį pasklido kalbos, kad  Alius Sakinias susirgo kažkokia mirtina liga, tikriausiai - vėžiu, ir palieka kažkokius neaiškius turtus. Niekas negalėjo žinoti, nei kam, nei ką  jis palieka.
Pirmasis sunerimo sūnus, su kuriuo jie gyveno kartu.
- Tėti, man neramu, kad liksiu ne nieko.
- Be nieko? Kodėl?
- Na, jeigu mirtum netyčia…
- Tu žinai, gali taip atsitikti! - sutiko Alius Sakinis. - Sunku patikėti, bet mirti galiu ir aš.
- Tai va, tėveli, tu mirsi, susirinks sesės ir pareikalaus savo dalies. Man liks tik trečdalis namo.
- Ką tu, vaikeli, jos turi savo namus, o tu gyveni čia. Kam joms mūsų namai?
- Ak, tėti, tokia paveldėjimo teisė. O tu nepažįsti savo dukrų… - dejavo sūnus.
Ir tikrai - savo dukrų  jis dar nepažino.
Kitą dieną atlėkė vyresnioji, apsikabino apie kaklą, ėmė žliumbti, girdi, kaip aš gyvensiu be tavęs, jeigu kada nors mirsi.
- Kaip apmaudu! - dejavo duktė. - Šitiek dirbai, pradėjai nuo nulio, pastatei tokius namus, ir viskas - šuniui ant uodegos!
- Kodėl - ant uodegos? - nustebo tėvas.
- Na, juk viskas paliks broliui, šitam latrui, kuris viską pragers, iššvaistys!
- Aha, - suprato Alius. - Gal viską palikti tau?
- Na, aš tikrai nepragersiu nieko, ką tu sukūrei, - pažadėjo duktė. - Kekšėms neišdalinsiu!
Kitą dieną atlėkė jaunėlė. Irgi verkė, dejavo, pirma laiko laidojo tėvą.
- Tu irgi bijai, kad brolis pragers gimtuosius namus? - paklausė Alius.
- Brolis kaip brolis, bet ta gyvatė tikrai norės viską užgrobti!
- Tikrai taip manai apie sesę?
- Na, tu sesei ir taip daug padėjai - ir namą pastatei, ir mašiną kažkada nupirkai… Aš žinau, kokius karus ji sukels dėl palikimo!
- Aš irgi nenoriu karų… Nebijok, ką nors sugalvosiu.
Alius galvojo, galvojo ir sugalvojo.
Tada sėdo į autobusą ir išvažiavo kažkokį didelį miestą, susirado tokią kontorą.
- Čia tikrai notaras? - paklausė įėjęs.
- Taip, žinoma, notaras, - pasakė jaunas vyras mėlynu kostiumu.
- Ir licenziją turit?
- Taip, kabo ant sienos! Kokios problemos?
- Problemos didelės - reikia rašyti testamentą…
- Gerai, sėkit, tuoj surašysim, - pagyvėjo notaras.
- Žinot, norėčiau rašyti pats… Kad būtų tikriau.
- Puiku, rašykite pats, - pasakė notaras ir padavė firminio popieriaus lapą.
Alius Sakinis atsisėdo ir ėmė kringeliuoti tušinuku. Kringeliavo, kringeliavo, paskui pakėlė akis ir kažką susikaupęs galvojo.
- Norėčiau paklausti…
- Taip, klauskite! Kokios problemos?
- Norėčiau paklausti, kaip iš juridinio taško teisingiau būtų rašyti - “šūdą visiems” ar “niekam nė šūdo”?

Rodyk draugams

Komentarai (1)

deimantukas2008-05-03 09:44

Prisiminiau vieną anekdotą,kai prie karste gulinčio mirusio labai turtingo žmogaus,buvo skaitomas jo parašytas testamentas.Jis skambėjo taip:
-visą savo uždirbtą turtą ir kelioliką milijardų pinigų dar būdamas gyvas ir sveiko proto aš išleidau savo malonumui.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras