BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aklųjų sekta nepraregi

Jeigu bažnyčia saugo mane nuo klaidų, tai kodėl ji neapsaugojo nuo inkvizicijos, induligencijų, šventųjų karų?..


Yra darbų, kurių vienas niekaip nepadarysi. Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė, negyvenamoje saloje jis ilgai neištvertų, net jei turėtų pakankamai maisto. Jėzus dykumoje buvo tik 40 dienų, Mahometas ir Buda - tokį pat laiką. Ilgiau vienumoje būti nepatartų jokia religija. Psichologai, tarkime K.G.Jungas, tvirtina, kad bendravimo stygių kompensuotų haliucinacijų pasaulis, ir jūs nebegalėtumėt grįžti pas žmones.


Bet kodėl - dykuma? Kodėl ji taip traukia išminčius bei pranašus? Kodėl Mozė, išvedęs žydus iš Egipto civilizacijos, visą tautą vedžiojo po dykumą 40 metų - tiek, kiek reikalinga, kad pasikeistų karta? Kodėl Jėzus, grįžęs iš dykumos, mėgdavo melstis vienas ir to mokė kitus? Norėjo atsikratyti aplinkos įtakos? Išeitų, ne viskas, ką mes gauname iš savo bendruomenės, yra naudinga sielai?


Jau aptarėme, kad sektų nariai nemato tam tikrų Rašto eilučių, jeigu jos prieštarauja religinėms nuostatoms, šį neįtikėtiną reiškinį savo komentarais patvirtino dar du sektų tarnai. Tačiau nuostatos neatsiranda tuščioje vietoje, mes jas gauname iš aplinkos, patys darydami jai įtaką. Kaip veikia šis mechanizmas tarp individo ir bendruomenės? Ar įmanoma individo nuomonė uždaroje grupėje?


Individo nuomonė, aišku, išlieka. Net valdingiausi sektų vadai, kurie savo ganomiesiems sudaro maldų bei apmąstymų grafikus kiekvienai dienai ir vos ne kiekvienai valandai, negali būti tikri, kad ir patys paklusniausieji mąstys pagal jų šabloną. Seniai žinoma, kad savo nuomonę turi ir Siamo dvyniai. Smegenų neišplausi, jos - ne kompiuteris, neįkelsi kitos programos.


Tačiau grupėje individas turi daryti nuolaidas vyraujančioms nuostatoms, net jeigu jos būna klaidingos. Parodžius nejudantį šviesos tašką tamsiame kambaryje, žmonėms atrodo, kad jis juda. Vieni mato jį judant 20 cm, kiti - 5 ar 2 cm. Šiems žmonėms būnant kartu ir girdint kitų vertinimus apie šviesos judėjimą, nuomonės pamažu supanašėja. Vėliau, dar kartą testuojant individualiai, jie laikosi savo pakitusios nuomonės.


Eksperimente su “judančia šviesa” žmonės nežinojo tiesos, todėl natūralu, kad jie stengėsi kuo nors pasiremti. Bet ar jie prisiderintų prie akivaizdžiai klaidingos nuomonės? Pasirodo - taip!


Tarkim, esate eksperimento dalyvis ir akivaizdžiai matote, kuri atkarpa trumpesnė, o kuri ilgesnė. Jūs ir šalia sėdintys kiti dalyviai teisingai išsprendžiate vieną, antrą, trečią užduotį… Darosi nuobodu. Štai jums rodo dar tris akivaizdžiai skirtingas atkarpas. Jūsų kaimynas suklysta, sakydamas, kad ilgesnė yra vidurinioji atkarpa. Kai tą patį pasako antras ir trečias kaimynas, jūs įsitempiate ir imate šnairuoti. Kai ir ketvirtasis asmuo pritaria pirmiesiems, jūsų širdis ima smarkiau plakti. Eksperimentatorius pažvelgia į jus, laukdamas atsakymo. Draskomas prieštaravimų tarp keturių tiriamųjų vieningos nuomonės ir akivaizdžiai jūsų akimis matomos tiesos, jūs įsitempiate ir esate nebe toks pasitikintis savimi, kaip prieš kelias minutes. Delsiate atsakyti, nes svarstote, ar verta išsišokti ir patirti nemalonumą. Koks bus jūsų atsakymas?


Buvo atlikta daugybė tokių eksperimentų, ir šį konfliktą patyrė tūkstančiai studentų. Spręsdami tokias užduotis individualiai, jie klysdavo mažiau nei 1 proc., bet viskas pasikeisdavo, kai šalia būdavo pasodinami specialiai parengti psichologo suokalbininkai. Dirbdami grupėje, daugiau nei trečdalis studentų nenorėdavo būti “baltomis varnbomis” ir imdavo sakyti kartu su kitais klaidingą atsakymą. Šis reiškinys, kai žmogus pasiduoda socialiniam spaudimui, psichologijoje gerai žinomas ir vadinamas konformiškumu.


Vėlesni eksperimentai parodė nebe tokį aklą konformiškumą, ir buvo imta tyrinėti, nuo ko tai priklauso. Žinodami kai kurias aplinkybes, kurios didina konformiškumą, geriau suprasime socialinių grupių, taip pat ir sektų, įtaką individo mąstysenai.


Nustatyta, jog konformiškumas didėja, kai mes pasijuntame neišmaną arba nesaugūs. Reta sekta neskatina Dievo baimės, o vadai nebūna “pranašesni” už eilinius savo žiniomis.


Grupės įtaka didesnė, nei vieno asmens. Susidūręs su sektos vadu akis į akį, jūs gal išlaikytumėt savo nuomonę, bet prieš vieningą susirinkimą - vargu. Kuo vieningesnė grupė, tuo stipresnė jos įtaka nariams. Ir kai grupė patinka, atrodo patraukti, jos įtaka didėja. Kai nesate iš anksto apsisprendęs, jūs greičiau pasiduosite grupės nuomonei. Todėl sektai geriau čiupti kuo jaunesnį ir abejojantį kandidatą. Įtaka bus dar didesnė, jei kiti sektos nariai stebės jūsų elgesį.


Žinoma, socialinė įtaka būna ir teigiama. Tačiau akivaizdu, kad ji gali būti neigiama, o grupėje klaidos plinta greičiau, nei individualiai. Tai paneigia sektantišką nuostatą, kad būriais tiesą surasti lengviau, o bendruomenė pati savaime saugo nuo klaidų. Jokia sekta pati savaime neturi tiesios, o tuo labiau - jos monopolio.


“Palikite juos! Jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris”, - sakė jėzus apie religijos lyderius. (Mt 15:14) Du aklieji nemato daugiau už vieną.


Kitame straipsnyje panagrinėsime, kokios aplinkybės gali paversti žmogų sužvėrėjusiu nacių arba katalikų inkvizicijos budeliu.

Rodyk draugams

Komentarai (2)

Anonimas2006-01-16 10:38

apie konformizmą mačiau laidą dar vaikystėje… ten rodė apie vaikus, kuriuos viena moteriškė cvalgydino koše. Vaikai sakė "oj, kokia skani - saldi". Paskutiniam vaikui davė šaukštelį iš kito lėkštės krašto, o ten buvo pabarstyta druska. Vaikas linkčiojo galvą, kai buvo kalusiamas "Ar skanu?" bet po kokio trečio šaukšto moteriškei pasakė į ausį "neskanu". Vaikas negalėjo to pranešti garsiai - girdint visiems vaikams, kurie iš tiesų vagė skanią saldžią košę.

Anonimas2006-01-16 20:34

Tikrai, sunku atsisipirti visuotinei nuomonei. Taip gimsta tikėjimas ir keičiasi santvarkos. O jei minia sako " ne", sunku sakyti taip, net , jei ir žianai tiesą- pradedi abejoti savo tiesa.

aralzero

Rašyti komentarą

Tavo komentaras