Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-10-05

Žmonės, kurių niekur nėra

Publikuota: Miniatiuros

 

Mudu su Alium sėdėjom bulvare ant suoliuko ir žiūrėjom, kaip lekia praeiviai.
- Girdėjau, tu žmones pažįsti? - paklausiau. - Ką apie tuos pasakytum?
- Apie kuriuos? Apie tuos,  kurių čia nėra?
- Kaip nėra? Štai jie skuba po darbo: vienas su berete, kitas su skrybėle, ana moteris neša rankinuką, vyras tempia pintinę…
- Kuris su pintine, jis tikriausiai mauna į traukinį ir mintyse jau nukeliavęs į geležinkelio stotį. Labai bijo, kad pavėluos, todėl vos spėja paskui savo mintis. Moteris puola namo - jai rūpi išvirti valgį. Jai sunku prisiminti, ko yra šaldytuve, o ko nėra, todėl labai nervinasi.
- Vadinasi, juos rastume namuose arba stotyje?
- Nemanau. Nuėjęs į stotį, keleivis iškart atsidurs kitoje vietoje - gal traukinyje, kuris dar neatvyko, gal tame mieste, į kurį mintyse jau važiuoja. O moteris, namuose virdama valgį, mintimis gal pakeliaus po parfumerijos krautuvę.
- Tai kur juos surasiu?
- Niekur, - skėstelėjo rankom Alius Sakinis. - Jų paprasčiausiai nėra.
Mudu dar pasėdėjom. Kūnai lėkė pro šalį. Daugybė storų ir plonų kūnų bėgo čia pat, o jų širdys buvo toli.


Atgal į: Žmonės, kurių niekur nėra