Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2009-11-12

Intelekto ir tikėjimo testas

Publikuota: Straipsniai

Su  vienu pažįstamu atlieku gudrų testą, tik jis nieko nežino. Aš jam duodu nelabai sudėtingą loginį uždavinį:

- Profesorius Antanas auditorijoje skaito paskaitą. Ateina universiteto darbuotoja ir sako: “Gebiamas profesoriau, atėjo jūsų motina, atsivedė jūsų brolius ir seseris. Jie dabar stovi už durų ir norėtų su jumis susitikti”. Kiek mažiausiai vaikų turėjo profesoriaus motina?

Testuojamas žmogus ima skaičiuoti. Jeigu vartojama daugiskaita, tai už durų laukia mažiausiai dvi seserys ir mažiausiai du broliai. Profesorius - trečiasis brolis…

- Aš nežinau, kiek vaikų iš viso turėjo profesoriaus motina, bet mažiausiai jų buvo penki, - sako žmogus teisingą atsakymą.

Taip, tai labai paprasta. Dabar duodu kitą tokią pat loginę užduotį, tik pakeičiu veikėjų vardus:

- Dabar pamėgink suskaičiuoti, kiek mažiausiai vaikų turėjo Jėzaus motina Marija.

Pasakęs tai, tuoj pat pacituoju Morkaus evangeliją: “Aplink Jį sėdėjo minia, kai Jam pranešė: ‘Štai Tavo motina ir broliai bei seserys lauke stovi ir ieško Tavęs’. Mk 3,32″

- Kiek vaikų mažiausiai turėjo Marija, jeigu atėjo pas Jėzų su jo broliais ir seserimis?

Uždavinys lygiai toks pat, kokį žmogus ką tik labai nesunkiai išsprendė, bet dabar jis kažką ilgai ir skausmingai galvoja.

- Jėzaus motina neturėjo jokių kitų vaikų, tik Jėzų Kristų! - pagaliau pareiškia šiek tiek susierzinęs.

Testas baigtas. Jis parodė, kad išankstinė nuostata arba tikėjimas gali blokuoti žmogaus mąstymą, ir jis nebeįstengia išspręsti paprasčiausio uždavinio, nors prieš tai pademonstravo visai normalų loginį mąstymą. Tai atskleidžia paradoksą, kurį matome, stebėdami prietaringų žmonių elgseną: vienus gyvenimo uždavinius jie sprendžia labai protingai, bet kitose srityse atrodo kaip nesusitupėję vaikai.

Inžinierius gali puikiausiai išspręsti sudėtingiausias technologines problemas, sekdamas priežasties - pasekmės ryšius, bet tuo pat metu tikėti, kad veidrodžio šukės neša nelaimę. Žurnalistas puikiausiai skiria faktą nuo išmonės, o po darbo sektos susirinkime rimtu veidu klauso pamokslo, kaip žmogus žuvies pilve išgyveno tris dienas. Net astronomas gali tikėti, kad viena žvaigždė kažkokiu būdu galėjo eiti “dangaus skliautu” pirma išminčių ir rodyti kelią.

Vieni žmonės yra labiau, kiti mažiau linkę į prietarus, bet pastebėjau, kad prietarai nebūna absoliutūs, t.y. ir patys prietaringiausi mano sutikti žmonės nebuvo absoliučiai prietaringi. Pažinojau giliai religingą žmogų, kuris tikėjo šventintos žvakės galia ir labai jos bijojo, kaip ir juodai apsirengusio kunigo, bet jo visai negąsdino kitokie burtai. Sykį jis juokėsi, kaip jį norėjusi užburti viena pikta čogonė, kai jis atsisakė jos paslaugų. Bet jeigu būtų pagąsdinęs kunigas, jis būtų mirtinai išsigandęs.

Daugelis mano pažįstamų žmonių netiki, kad pelkėse gyvena fėjos, kurios gali atnešti laimę arba nelaimę, bet tiki, kad kažkur aplink skaraido gerieji ir blogieji angeliukai. Šiandien tikriausiai nieko nebeįtikinsi, kad yra burtininkų, kurie turi stebuklingas lazdeles ir jomis paprasčiausią molį paverčia auksu, bet daugybė mano pažįstamų neabejoja, kad specialiais ritualais ir šventais žodžiais kunigas duoną jų akyse paverčia Jėzaus kūnu, o paprasčiausią vyną - krauju. Kalėdų seneliu seniai nebetiki, bet tiki, kad juoda katė neša nelaimę…

Su prietaringais žmonėmis gali kalbėti daugeliu temų, ir jie demonstruos erudiciją. Tai rodo, kad jie nėra kokie bepročiai ar jų protas būtų prastesnė rūšies.

- Mano uošvis atrodo visai protingas žmogus, - stebisi vienas pažįstamas. - Mes su juo galime diskutuoti apie daugybę dalykų, jis moka kalbėti argumentuotai. Bet vos ima kišti man savo religiją, jo argumentai kaip mat išgaruoja, jis pasidaro toks bukaprotis… Kaip čia yra?

Taip ir yra - daugybės dalykų religingo žmogaus protas neliečia. Juos tikintysis pažįsta ne protu, bet jausmais. Susidūręs su jais, protas paprasčiausiai išjungiamas. Štai kodėl nėra prasmės ieškoti racionalių argumentų ir jais atakuoti prietarus. Tokius argumentus gali išgirsti tik tie, kurie dar neįsipainiojo į išankstinių nuostatų pinklęs, t.y. kurių protas tiems argumentams dar neapkurtęs.

Kartais manęs klausia:

- Išeitų, tikėjimas griauna mąstymą?

Ne visada. Ko gero, racionalus mąstymas be jausmų nė neįmanomas. Pedagogai žino, kad maloni emocinė aplinka labai palengvina mokymosi procesą, o tikėjimas savo jėgomis kartais gali daryti tikrus stebuklus. Jokia išimtis, kad didžiausi mąstytojai giliai jautė meną.

Kairė ranka nekovoja su dešine, bet norėdami galime jas “supykšdyti”…

Lygiai taip pat tikėjimą bei kitus jausmus galime nukreipti prieš nuosavą protą. Pastebėtas įdomus dalykas: kai supriešinami žmogaus jausmai ir intelektas, visada laimi jausmai. Nuo šamanų laikų tai žino visi religijos profesionalai, čia slypi jų ardančioji galia. O gal žinot religiją, kuri neniekintų proto?

Ką mums daryti, kad nepavirstume bažnyčios zombiais?

Ieškoti harmonijos, saugoti lygsvarą. Drąsinkim protą siekti tiesos, kokia ji baisi atrodytų, savo giliausius jausmus stiprinkim logika.

Tegu kairioji padeda dešinei.

Savo galių mes nė nežinome.

Patiko (0)


Atgal į: Intelekto ir tikėjimo testas