Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2009-10-22

Visų galimybių pasaka

Publikuota: Straipsniai

Bedarbis rado skelbimą, kad Microsoftui reikalingas tualetų valytojas. Kodėl nenuėjus ir nepabandžius?
- Gerai, - pasakė bedarbiui Microsofto vadybinbinkas. - Sakykite elektroninio pašto adresą, ir jums pranešiu, kurią dieną ir kurią valandą pradedat dirbti.
- Aš neturiu interneto ir elektroninio pašto… - prisipažino bedarbis.
- Neturi net interneto? - pasibaisėjo vadybininkas. - Tai kaip tu gali dirbti Mcrosofte?
Vargšas bedarbis vėl atsidūrė gatvėje ir pamatė braškių pardavėjus. Gatvėje braškės kainavo gerokai brangiau, nei prekybos centre. Bedarbis užėjo į prekybcentrį, už paskutinius kelis dolerius nusipirko 10 kilogramų braškių ir pradėjo gatvėje pardavinėti po kilogramą. Vakare jo kapitalas padvigubėjo.
Kitą dieną jisai nusipirko jau 20 kilogramų braškių, dar kitą - 40. Vieną dieną prisipirko braškių tiek, kad vienas negalėjo parduoti. Tada pasisamdė savo kaimyną bedarbį.
Ir taip jo verslas pradėjo plėstis.
Praėjo penkeri metai, ir buvęs bedarbis valdė didžiulį prekybos centrą. Vieną dieną sumanė apdrausti sukauptą turtą.
Atėjo draudimo firmos makleris ir tarė:
- Duokit man savo elektroninio pašto adresą, ir atsiųsiu jums kelis sutarties variantus - išsirinksit geriausią.
- Aš neturiu interneto ir elektroninio adreso, - prisipažino bosas.
- Neturit net interneto, o esat tokios įmonės bosas? - nustebo makleris. - Tai kas jūs būtumėt, jeigu mokėtumėt dirbti kompiuteriu ir turėtumėt internetą?
Bosas pagalvojo ir tarė:
- Jeigu mokėčiau dirbti kompiuteriu ir turėčiau elektroninį paštą, aš būčiau Microsofto tualetų valytojas.
Tą anekdotą gavau internetu. Prie jo buvo pridėtos kelios pamokančios išvados.
1. Internetas neišspręs tavo problemų.
Manau, ji visiškai teisinga - internetas niekaip nepakeis tavo gyvenimo. Išsikelsi gyventi į virtualią erdvę - anksčiau ar vėliau tavo iliuzija žlugs.
O antroji išvada - labai abejotina:
2. Jeigu ir neturėsi interneto, bet daug dirbsi, galėsi tapti milijonieriumi.
Prisiminkime Edisoną. Vaikystėje jis buvo valkata ir pardavinėjo pipirus degtukų dėžutėse, veliau išrado elektros lemputę, patefoną, elektros kėdę ir tapo garsiausiu išradėju. Pardavinėkime pipirus, ir tapsime išradėjais, pardavinėkime braškes, ir būsime milijonieriais!
Tikrai?
Tokia absurdiška išvada slepia bene pačią didžiausią mūsų kultūros apgaulę: dirbsi - turėsi, kuo daugiau dirbsi, tuo daugiau ir turėsi. Atseit…
Žmona pasipiktina:
- Kaip tu šneki prie vaikų?
O kaip aš turiu šnekėti? Meluoti toliau, kad milijonai uždirbami?
- Tai ne?
- Išeitų, visi braškių ir ir pipirų pardavėjai tapo turtuoliais ir garsenybėmis? O nuo darbo sukumpusi vargo bitė taip ir neatsitiesė, nes visą gyvenimą dirbo mažiau už pinigų maišą?
Dabar ji tyli. Jos motina dirbo sunkiai ir daug, bet neišbrido iš skurdo.
Vyresnysis sūnus šiemet uždirba perpus mažiau, negu pernai. Pradėjo tingėti?
- Pats supranti - krizė! - ji papučia lūpas. - Pasaulis labai sudėtingas.
O taip - jeigu pasaulis būtų teisingas ir mokėtų už darbą!
Už ką jis moka?
Už daug ką. Už grožį, už protą, už sėkmę, už tai - kad tu jau stiprus ir turtingas.
- Už darbą - irgi, - sako žmona.
Taip, už darbą - šiek tiek. Jos motina laiko tris karves ir už litrą pieno gauna 30 centų. Ji turi parduoti tris litrus pieno, kad prekybos centre nusipirktų bambalį vandens. Kas gimė ant aukso gyslos, tam karvių melžti nereikia.
- Taip, - sutinka žmona. - Kai pagalvoji - tokia banalybė!
Tikrai - tokia banali tiesa, kad ginčytis nėra prasmės.
Darbas - tik išgyventi. Nieko daugiau.
Darbas kuria turtus, bet ne darbinikams.
Pasikviečiame savo mažuosius vaikus ir sakome:
- Kiek dar žaisite kompiuteriu? Visą dieną nieko nedirbat! Atminkit: neišmoksite dirbti - neturėsite nieko. Kas dirba, tas turi.
Vaikai nutipena prie darbo.
Atrodo, mes tikime tuo, kuo patys seniai nebetikim.
Mes tikim, kad reikia turėti.
Mes tikim, kad dirbame sau.
Vieną dieną pavargstam ir sakom: nebegaliu.
O kaip tas anekdotas, nuo kurio ir pradėjome? Kas atsitinka, kai tikslas pasiektas, kai braškių pardavėjas parduoda braškių už milijoną? Ar jis tampa laimingas?
Štai mano pažįstamas turi nemažą prekybos centrą ir laukia, kada užaugs vaikai ir pasiims visą turtą.
- Aš pavargau, - prisipažino jis man. - Noriu ramybės. Kada šitiek valdai, sunku pailsėti ir naktį. Atostogų jau kada nebuvau… Spjausiu į viską, įsikursiu kur nors miške, prie ežeriuko, žvejosiu iš valties, o šeštadieniais užsikursiu pirtį.
- Taip ir daryk, - sakau jam. - Juk turi nusipirkęs sodybą miške, prie ežeriuko. Valtis yra, pirtis yra - ko dar bereikia?
- Dar neužaugo sūnus, o duktė nebaigė studijų… Negaliu imti ir mesti, ką sukūriau per visą gyvenimą!
Beveik anekdotas - jis irgi pradėjo nuo braškių. Augino dar pomidorus, prekiavo mašinomis. Vargo ilgai, kol atrado savąją gyslą. Tik tada, kai pradėjo samdyti kitus, kai ėmė naudotis svetimu darbu, tik tada jis tapo turtingas.
- Sukaupti šitiek nelengva, - sako dabar. - Tiek pastačiau!
Sakote, skurdžiumi tapti lengviau, nei sukrauti tokius turtus?
Jis žiūri nustebęs.
- Aš tikrai negaliu mesti! Tu žinai, kiek žmonių išlėktų į gatvę?
Tiek žmonių išlėktų į gatvę ir pradėtų nuo braškių…
Šefe, suteik jiems šitokį šansą!
Jis nesupranta, kas čia juokingo.
Šefe, tu negirdėjai to anekdoto? Žmogus pradėjo nuo braškių ir tapo laimingas.
Tas anekdotas irgi turi pamokymą. Jis yra toks: jeigu sunku, susikurkite pasaką ir būtinai patikėkite ja.

Patiko (0)


Atgal į: Visų galimybių pasaka