Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-08-09

Imti irgi svarbu

Publikuota: Liudijimai

Pamiškėje smalavome valtį. Martynas nusiskynė baltą gėlikę ir patraukė namo.
- Nešu mamai, - pareiškė ir nužygiavo į kalną.
Nemačiau,
kas dėjosi namuose, bet nesunku įsivaizduoti, kad Lineta jo menką
gėlelę priėmė su džiaugsmu - Martynas sugrįžo kažkoks surimtėjęs, be
galo svarbus didelis vyras, tiesiog akyse jis paaugo visa dešimčia metų.
Nusiskynė kitą tokią pat baltą gėlikę ir vėl apsisuko eiti.
- Nešu dar, - paaiškino ir nužygiavo link namų.
Praėjo
kelios minutės, ir pamatėme jį atbėgantį pas mus į pakalnę. Jis taip
nekantravo, kad leidosi visu greičiu, atbėgęs nusiskynė baltą gėlikę ir
patraukė namo. Bet atgal su gėlike ėjo pamažu, tarsi saugodamas, kad
gėlelė nenukristų ir jai kas nors neatsitiktų. Arba gal žmogus suvokė,
kad rimtas vyras, kuris dirba tokį didelį darbą ir neša kažkam labai
reikalingas gėles, negali lakstyti kaip vėjo pamušalas.
- Ar nepavargsi? - paklausiau.
- Ne-e, - atsakė Martynas ir dingo už aukštų žolių.
Taip
jis nešiojo po vieną gėlikę, kol mes nusmalavome valtį. “Priskintumei
saują ir nuneštumei vienu sykiu”, - norėjau patarti, bet prikandau
liežuvį. Martyno mama - ne karvė, jai glėbio nereikia, be to, kiekviena
gėlė - vis kitokia, iš naujo vis atnešta. Svarbu net ne gėlė, o
procesas - imti ir nešti kažkam.
Nežinau, kiek jis sukursavo nuo
miško iki namų, gal tris, o gal ir penkis kilometrus, bet lakstė jisai
kaip elektronas tarp pliuso ir minuso. Miške - baltas kilimas gėlių,
namuose - mama tuščiomis rankomis. Kaip nenunešus ir kaip neįdėjus į
saują?
Gėlės - pusė stebuklo. Nebūtų miške gėlių - ką būtų Martynas skynęs? Nelauktų mama dovanų - kam būtų nešęs po vieną?


Atgal į: Imti irgi svarbu