Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-07-25

Mokytojas su fanaru

Publikuota: Liudijimai

Pavažiavus už Bubių link Kryžkalnio, manęs laukė žmogus iškelta ranka.
Sustojau pavežti ir pašiurpau pamatęs jo veidą - lūpos sutinusios, o pamuštos akys pamėlusios.
“Prasigėręs valkata”, - pagalvojau smerkdamas, o jis nuleidęs galvą
sėdėjo šalia. Jam buvo gėda prieš mane - juk aš tokiais švariais
drabužiais ir sveiku veidu…
“Vakar algą gavau, išgėriau alaus, išėjau iš aludės ir nieko daugiau neprisimenu”, - staiga jis prisipažino.
Kažkodėl nebuvau linkęs tikėti jo kalba, bet staiga susigriebiau - o
kodėl juo netikiu? Kodėl negalėjo taip atsitikti? Kodėl turiu
įsivaizduoti jį esdant blogesnį - ar ne todėl, kad galėčiau jausti
iliuzinį savo pranašumą?
Šiandien mąstau: vakar buvo sekmadienis.
Tada, kai vežiau apdriskusį žmogų pamuštomis akimis, daugelyje
sekmadieninių bendruomenių vyko pamaldos. Gal Jėzaus nebuvo tarp manęs
ir to samariečio, nes Jis tuo metu privalėjo būti “oficialių”
krikščionių bendruomenėje - ten, kur susirenka dori ir švarūs žmonės?
Bet jeigu Jėzaus nebuvo tarp manęs ir to nelaimingojo, tai kas man
apšvietė protą, iš kur aš supratau, koks esu kvailas, ribotas ir
arogantiškas?


Atgal į: Mokytojas su fanaru