Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-11-30

Ką jums galvoti sekmadienį

Publikuota: Straipsniai


Šiandien mąstykite apie tai, kad sekmadienis - ne septintoji, kaip iki šiol mąstėte, bet pirmoji savaitės diena. Laiko skaičiavimą kartu su Biblija pasiėmėme iš žydų, o žydai tebesilaiko senosios savaitės. Pirmoji diena - sekmadienis, septintoji - šeštadienis. Katalikams atrodo nenormalu, kad žydų šabas šeštadienį, o ne sekmadienį, kaip nustatė šventasis Vatikanas.

Pagal oficialią versiją tuščias Jėzaus kapas buvo rastas pirmąją dieną po šabo, t.y. sekmadienį, ir tą dieną dieną krikščionys atseit mini kaip Jėzaus prisikėlimą (rusai taip ir sako - voskresenije, t.y. prisikėlimas). Taigi pirmoji savaitės diena tapo septintąja, t.y. krikščionių šabu. Tokia oficiali versija.

Iš tiesų viskas daug paprasčiau. Sekmadienis tik mums, lietuviams, yra septintoji diena. Iš tiesų tai SAULĖS diena, kurią šventė romėnai. Pažiūrėk į kitas kalbas - angliškai sunday (saulės diena), vokiškai sontag (irgi saulės diena). Kai Romos imperatorius Konstantinas sukergė savo saulės garbintojus su “naujaisiais krikščionimis”, paliko ne tik šventyklų sistema (dabar tai bažnyčios), šventikų valdžia (dabar jie kunigai), bet ir pagoniškos šventės.

O musulmonai pasidarė dar įdomiau - jie nenorėjo švęsti nei su savo priešais žydais, nei su savo priešais krikščionimis, tai savo šabą nusistatė penktadieniui.

Šiandien mąstykite apie tai, kad esate labai smarkiai apmauti, jeigu patikėjote, kad sekmadienis yra septintoji savaitės diena, o pirmadienis - pirmoji. Iš tiesų pagal Bibliją pasaulis buvo pradėtas kurti pirmąją savaitės dieną - dabartinį sekmadinį arba saulės dieną, pabaigtas šeštąją dieną - dabartinį penktadienį. Septintąją dieną (dabartinį šeštadienį) Dievas šventė pabaigtuves - ilsėjosi. Jeigu intensyviai apie tai galvosite, atstatysite savo galvose tikrąjį Dievo nustatytąjį laiko skaičiavimą ir galėsite su pačiu Dievu gyventi vienu laiku - kartu su juo dirbsite ir kartu su juo ilsėsitės. Atminkite, tik toks tegali būti laiko skaičiavimas ir jokio kito skaičiavimo būti negali.

O jeigu šnekėsim rimčiau, tai Jėzaus mokiniui neturėtų rūpėti joks šabas ar kiti šventadieniai. Kas yra savo proteliu skaitęs Evangeliją, turėjo pastebėti, kad Jėzus nesilaikė šabo ir buvo už tai labai puolamas kunigų, Rašto aiškintojų (tada taip vadinosi teologai) bei fariziejų (dabartinių davatkų). Kai jie klausė, kodėl jis nešvenčia šabo, Jėzus atsakė: 'Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, ir Aš darbuojuosi'.
Jn 5,17  Kai šiandien bažnyčia jus moko laikytis krikščioniško šabo ir lankyti bažnyčią, ji prieštarauja Jėzui. Pagal Jėzaus idėją žmogus turi skirti Dievui ne septintąją dieną, bet visas dienas būti su Juo, aukoti Jam ne dešimtinę, bet visą save iki paskutinio siūlo, melstis jam ne “sinagogose ir gatvių kampuose”, bet vienumoje su Juo užsirakinus savam kambarėlyje.

Taigi visai nesvarbu, kaip pavadinsit dienas, svarbu, kad nuolatos būtumėt kartu su Dievu ir Dievas padėtų jums kiekviename žingsnyje - tada nebijosite nei vakarykštės pūgos, nei rytojaus krizių, o kai gyvensit džiaugsmu, tarkim, apims meilės aistra, viso šito Kūrėjas pats dalyvaus kartu su jumis ir sukels jums ekstazę.

Bet vis tiek galvokite apie tai, ką jums įsakiau ir nieko daugiau negalvokite. Žinoma, jeigu neturite kitų galvojimo instrukcijų, tarkim “Minčių kiekvienai dienai”, o patys savo galvele protauti nesugebat. Menkesnio supratimo žmonėms turėtų padėti ir mano minčių pusfabrikačiai, kurių dar padarysiu. Svarbu, kad negalvotumėt patys, kad nemąstytumėt savavališkai, kas tik užeina į galvą.


Atgal į: Ką jums galvoti sekmadienį