Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-06-27

Šeštasis

Publikuota: Miniatiuros

Paskaičiau mirusiųjų knygą ir puikiai žinau, kas bus, kai nebebus.
Aš jausiu, kai nebejausiu, matysiu kai nematysiu.
Girdėsiu tai, ko negirdėsiu. Žinoma!
Argi tai gali baigtis?
Noras išlikti per daug stiprus….
Ne, tai nesibaigs!
Aha, bus kelios stadijos: pirmoji, antroji, trečioji…
Kaip lengva rašyti tokias knygas!
Ar parėjo kas nors, ar sakė: buvo truputį ne taip?
Arba parėjo ir sakė: tikrai, viskas - kaip knygoj?
Kodėl aš skaitau šitą nesąmonę?
Nemoku pats fantazuoti?

Bet ne, mano fantazija - tai tik fantazija.
Aš dar nebuvau šaly, kur sanitarai apvelka marškinius,
kur angeliukų varpeliai kviečia pietų…
Aš netikiu tuo, ką fantazuoju.
Neturiu šito… šeštojo!
Nematau toliau horizonto.
Nežinau, kas bus vėliau, po visko…
Kodėl bijau nežinoti?
Šalia manęs - nežinia.
Ji kvėpuoja į veidą, laiko apglėbusi.
Nežinau, kur gyvena ežys, kada atsiranda žmogus.
Nesuprantu, kas tas atomas, kaip gali vėluoti šviesa.
Kaip gali nebūti laiko, tik mano mintis apie jį?
Taip, nežinau, ar lis, ar giedra.
Ar šiandien grįšiu iš miesto?
Ar liksiu gyvas kely?
Aha, galiu atsitrenkti į furą.
Išnykti.
Ir nieko nebus?
Nesąmonė!
Duokite man mirusiųjų knygą!


Atgal į: Šeštasis