Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-05-15

Kiti

Publikuota: Straipsniai

Susirinkusios į pasaulinį forumą, feministės svarstė tris klausimus:
1. Visi vyrai kiaulės.
2. Nėra kuo apsirengti.
3. Kiti.
Pirmieji
du klausimai aiškūs savaime, o trečiasis - pats įdomiausias. Visi vyrai
kiaulės, tai žino kiekviena protinga moteris, užtat kiti uždirba
daugiau. Pažiūrėkit, kaip apsirengusios kitos! Aš irgi šventai tikiu,
kad kitiems eina geriau: estai yra pažengę toliau, lenkai yra didesni,
o vokiečiai turi daugiau. Net mano kolega lupa tikriausiai po penkis
tūkstančius, nes automobilius keičia kaip čigonas arklius. Iš kur keistų,
jei neturėtų? Bet jis pats raukosi:


- Dabar mašinų pirkimas neina, rusai susikėlė muitus. Nešiu autus kur nors į Airiją.

Jis
irgi žino, kad kitiems geriau: airiai uždirba daugiau, o dirba mažiau.
Dar geriau anglams - jie slampinėja lyg musių priėdę ir semia
kilogramais tuos savo svarus. Ispanai apskritai miega, o vokiečiai
perka pigesnį maistą.


Jų vietoj aš irgi būčiau gudrus!

Aha, jų vietoj… Reikia kaip nors pasiekti jų vietą.
Kolega važiuos į Airiją, o pusbrolis neseniai grįžo iš Škotijos.
- Šūdas! - pasakė parvažiavęs. - Ten škotu nebūsi. Jie tave laiko durnu.

Jeigu škotu nebūsi Škotijoj, kur tada būsi? Ispanijoj nebūsi ispanu,
Norvegijoj nebūsi norvegu. Kiti sako, kad ir Anglijoj nebūsi anglu, nes
migrantui moka 50 proc. mažiau.


jų vietoj taip nedaryčiau - jeigu pasamdyčiau migrantų, tai mokėčiau
lygiai taip pat, kaip ir saviems. Gal tik rusams ir baltarusiams
mokėčiau mažiau, nes ir taip jiems čia būtų per geras uždarbis.
Moldavams, tiesą sakant, užtektų ir trečdalio mūsų uždarbio…


Bet štai ateina kaimynas, tas automobilių pirklys, ir sako:

- Žinai, aš tavo vietoj taip kvailai nedaryčiau. Parduočiau nutrintą
golfuką ir pirkčiau naujesnį. Kišti remontui pinigus, tai pilti į rėtį
vandenį.

- O aš tavo vietoje parduočiau butą ir seniai būčiau išsikėlęs į kaimą, - atšaunu jam.

- Kodėl? - lošteli jis.

- Tavo vietoje taip padaryčiau. Gal keičiamės?
- Kuo? Butais?
- Ne, vietomis!
Pradėjom svarstyti.
Pasirodo,
jis mano vietoje ne tik pirktų naujesnę mašiną, bet ir susidėtų
palstikinius langus. Įdomu, už ką jisai pirktų, jei būtų mano vietoje?
Už utėles? Bet, pasirodo, būdamas mano vietoje, jis daugiau netylėtų -
nueitų pas šefą ir pareikalautų didesnio atlyginimo. Be to, mano
kailyje jis nesileistų, kad visi krautų ant pečių svetimus darbus, -
dirbtų tik tai, kas priklauso pagal aprašymą. Bet jeigu jis toks
gudrus, tai kodėl, būdamas savo vietoje, leidosi pažeminamas
pareigomis? Aš jo vietoje tikrai nebūčiau tylėjęs, geriau būčiau išėjęs
kitur, bet nesileidęs žeminamas. Turėdamas tokį diplomą, kaip jo, aš
seniai būčiau vadybos direktorius, jei ne daugiau, jeigu ne šefo
dešinioji ranka. Bet tikrai po darbo nestovėčiau mašinų turguje su
visais tepaluotais prekeiviais.


Taip žodis po žodžio mes susikibome, ir galiausiai aš pasakiau, kad
tikrai negyvenčiau su tokia šmėkla, kaip jo žmona. Bet, jo akimis
žiūrint, ta džiūsna buvo vos ne pasaulio misė, ir jis man vos nevožė į
snukį, ko aš tikrai nebūčiau daręs. Aš jo vietoje būčiau solidesnis ir
nesikarščiuočiau dėl kiekvieno išgirsto žodžio.


Žodžiu, apsikeisti vietomis mums nepavyko.

Mes abu likome savo vietose.
O tą kvailį iš gretimo kabineto pakėlė į vadybininkus.
Šefo vietoje nebūtume jo pasirinkę. Tikrai.
- Norit į mano vietą? - susiraukė šefas.

- Ne, ką jūs! - išsigandau pirmas. - Mano vieta gera…

Atrodo, pasakiau neatsargiai. Viskas liko kaip buvę. O jis norėjo mane ir tą vyruką iš pirmo aukšto sukeisti vietomis.
Aš juk žinau - to vyruko vieta geresnė.

Panašiai mano ir jis.

Kitos vietos geresnės.
Pati blogiausia - mano vieta.
Be to, kiti gimė geresniu laiku, ypač dabartinis jaunimas - nei jiems revoliucijų, nei suiručių, nei krizių.
Kada nors ir man bus gerai.

Atsimenu, svarstėme: pasieksime nepriklausomybę, praeis pusė metų, ir
gyvensim kaip rojuje. Na, gal ne pusė, gal visi metai ar pusantrų…
Paskui rojų nukėlėme penkeriems metams į priekį, po to - dar dešimčiai.
Bet vis tiek kada nors bus. Reikia palaukti. Susiveržti diržus.


Pas mane atvažiuoja svečių, apeina sodybą ir sako:

- Įsivaizduoju, kaip čia gražu bus pavasarį, kai atsiras žaluma…
Paskui ateina pavasaris, svečiai fantazuoja:
- Kaip čia gražu bus vasarą, kai pražys visos liepos!..

Vasarą jie svajoja, kaip nuostabu bus rudenį, kada paruduos lapai, rudenį supranta, kad gražu bus tik žiemą.

Gražu tikrai bus.
Kada nors - tik ne dabar.
Kada nors kur nors kam nors.
Tik ne man.
Kitiems.


Atgal į: Kiti