Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-04-30

Aliaus palikimas

Publikuota: Miniatiuros

Po mūsų miestelį pasklido kalbos, kad  Alius Sakinias susirgo kažkokia mirtina liga, tikriausiai - vėžiu, ir palieka kažkokius neaiškius turtus. Niekas negalėjo žinoti, nei kam, nei ką  jis palieka.
Pirmasis sunerimo sūnus, su kuriuo jie gyveno kartu.
- Tėti, man neramu, kad liksiu ne nieko.
- Be nieko? Kodėl?
- Na, jeigu mirtum netyčia…
- Tu žinai, gali taip atsitikti! - sutiko Alius Sakinis. - Sunku patikėti, bet mirti galiu ir aš.
- Tai va, tėveli, tu mirsi, susirinks sesės ir pareikalaus savo dalies. Man liks tik trečdalis namo.
- Ką tu, vaikeli, jos turi savo namus, o tu gyveni čia. Kam joms mūsų namai?
- Ak, tėti, tokia paveldėjimo teisė. O tu nepažįsti savo dukrų… - dejavo sūnus.
Ir tikrai - savo dukrų  jis dar nepažino.
Kitą dieną atlėkė vyresnioji, apsikabino apie kaklą, ėmė žliumbti, girdi, kaip aš gyvensiu be tavęs, jeigu kada nors mirsi.
- Kaip apmaudu! - dejavo duktė. - Šitiek dirbai, pradėjai nuo nulio, pastatei tokius namus, ir viskas - šuniui ant uodegos!
- Kodėl - ant uodegos? - nustebo tėvas.
- Na, juk viskas paliks broliui, šitam latrui, kuris viską pragers, iššvaistys!
- Aha, - suprato Alius. - Gal viską palikti tau?
- Na, aš tikrai nepragersiu nieko, ką tu sukūrei, - pažadėjo duktė. - Kekšėms neišdalinsiu!
Kitą dieną atlėkė jaunėlė. Irgi verkė, dejavo, pirma laiko laidojo tėvą.
- Tu irgi bijai, kad brolis pragers gimtuosius namus? - paklausė Alius.
- Brolis kaip brolis, bet ta gyvatė tikrai norės viską užgrobti!
- Tikrai taip manai apie sesę?
- Na, tu sesei ir taip daug padėjai - ir namą pastatei, ir mašiną kažkada nupirkai… Aš žinau, kokius karus ji sukels dėl palikimo!
- Aš irgi nenoriu karų… Nebijok, ką nors sugalvosiu.
Alius galvojo, galvojo ir sugalvojo.
Tada sėdo į autobusą ir išvažiavo kažkokį didelį miestą, susirado tokią kontorą.
- Čia tikrai notaras? - paklausė įėjęs.
- Taip, žinoma, notaras, - pasakė jaunas vyras mėlynu kostiumu.
- Ir licenziją turit?
- Taip, kabo ant sienos! Kokios problemos?
- Problemos didelės - reikia rašyti testamentą…
- Gerai, sėkit, tuoj surašysim, - pagyvėjo notaras.
- Žinot, norėčiau rašyti pats… Kad būtų tikriau.
- Puiku, rašykite pats, - pasakė notaras ir padavė firminio popieriaus lapą.
Alius Sakinis atsisėdo ir ėmė kringeliuoti tušinuku. Kringeliavo, kringeliavo, paskui pakėlė akis ir kažką susikaupęs galvojo.
- Norėčiau paklausti…
- Taip, klauskite! Kokios problemos?
- Norėčiau paklausti, kaip iš juridinio taško teisingiau būtų rašyti - “šūdą visiems” ar “niekam nė šūdo”?


Atgal į: Aliaus palikimas