Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-03-27

Apskritas blogis

Publikuota: Miniatiuros

Prie Kaltinėnų pakėlė rankas dvi moterėlės.


Joms reikėjo iki gretimo kaimo.


- Niekas nesustoja! - konstatavo abi, vos įlipusios į golfuką. - Kad nors kas sustotų!


Kol nuvažiavome iki Tujeinių, daug sužinojau apie jų sunkų gyvenimą ir sugadintą pasaulį. Į Kaltinėnus jos atvažiuoja tik sykį savaitėje, nes reikia nueiti į bažnyčią ir nusipirkti šio to, bet vienas vargas, kai tenka sugrįžti. Vietinio autobuso į tą pusę nebėra, tarpmiestiniai pavežtų, jei mokėtumei iki Kryžkalnio, o ponai su lengvosiomis nesiteikia sustoti. Lekia visokie mafijozai kaip akis išdegę, ar jiems rūpi pakelėje atsistojęs sušalęs žmogus?


- Dabar baisūs laikai, - sakė kažkuri. - Kokie laikai, tokie ir žmonės.


Įsišnekę vos nepralėkėme jų kaimo.


Sustabdžiau golfuką prie patižusio šunkelio, ir jos nuėjo, vingiuodamos tarp balų. Rankose - po dvi sunkias tašes, ant pečių - sugedęs pasaulis. Vargšės davatkėlės!


Įsivaizduoju, kaip joms turi būti sunku tokiame baisiame pasaulyje, kur net pakeleivio niekas nepaveža. Du geri žmonės tarp šitiek pabaisų!


Kad nors kas būtų pavežęs, ar ne?


Nuo to sykio pradėjau stebėti, ką žmonės sako, įlipę į mano golfuką.


Pirmoji žimia, kurią išgirstu: niekas nepaveža. Įsitaiso žmogus šiltoje mašinikėje, bet ir toliau tiki, kad jo niekas nepaveža, na, paprasčiausiai niekas iš mafijozų nesiteikė sustoti, ir jis tebemurkso pakelėje - sušalęs ir niekam nereikalingas. Kartais mėginu atsargiai priminti, kad aš, šiaip ar taip, jau sustojau, ir jis dabar sėdi šiltoje mašinikėje, tačiau tai sukelia rytingą pasipriešinimą. “Ką čia man aiškini? - sykį užriko viena tetulė. - Ar aš nestovėjau ir nežinau? Pastovėtumei tu, tada žinotumei!”


Pasirodo, ji kiekvieną savaitę po du sykius taip stovi ant kelio, nes autobusas būna retai, ir jos niekas nepaveža. Norėjau paklausti, kurių velnių jai stovėti, jeigu vis tiek niekas nepaveža, bet prikandau liežuvį.


Kita tema, kurią užveda malonūs mano keliaviai: prasti orai. Dar nepasitaikė vežti nė vieno laimingojo, kuriam orai būtų kaip tik. Jie būna arba per šalti, arba per šilti, kartais lyja per daug, o kartais lietaus nebūna visai.


Šiemet visi burbėjo, kad nėra žiemos. Argi tai žiema, jei negali suprasti, koks dabar mėnuo - vasaris ar lapkritis? Pernai irgi buvo tas pats - dangus visą žiemą snargliavosi, nors juk visi žinome, kad žiema turi būti žiema, o vasara turi būti vasara. Vasarą turi šviesti saulė, o žiemą tegu spaudžia šaltis. Atsimenat, kaip būdavo rusų laikais? Toks speigiukas patratindavo, kad tvoros pyškėdavo. O pusnys? Prisimenat? Pusnys būdavo iki kaklo - negalėdavai į mokyklą nueiti. Sykį neatsargiai prasitariau, kad anais laikais buvom maži, todėl pusnys būdavo mums iki kaklo, bet čia pat gavau per nosį už tokia kvailas kalbas:


- Tu ką, apakęs, kad nematai, kaip pasikeitė klimatas, kaip susimaišė viskas, susigadino?


Du sykius nebuvo žiemos, o metais anksčiau žiema buvo visai pablūdusi. Dvi savaites dieną ir naktį  spaudė nežmoniškas speigas, sniego privarė tiek, kad keliuose strigo eismas. Argi taip galima? Ar mūsų laikais būdavo tokios beprotiškos žiemos, kad negalėtum iškišti į lauką nosies?


Sykį mėginau įsivaizduoti, kas būtų, jeigu kantriajam Dievuliui atsibostų šitie zyzimai, ir jis paliktų orus tvarkytis patiems.


Aišku, Seime pirmiausia būtų sukurtas specialus orų komitetas, o vyriausybėje atsirastų orų departamentas, kuris labai greitai išaugtų į ministeriją ir taptų kertiniu valstybės akmeniu. Prie Seimo prasidėtų pensininkų piketai, kuriais būtų reikalaujama šiltesnių orų - tokių, kad neskaudėtų seni kaulai. Ūkininkai atsipeikėtų, kad nuo didelio karšio gali pražūti derlius, ir jie pagrasintų visuotiniu pieno streiku, jeigu vyriausybė tuoj pat nepadidins lietaus fondų. Politiniai kaliniai bei tremtiniai nenorėtų likti kvailio vietoje - jie šalčius atkentėjo Sibire, todėl dabar turi gauti amžnos vasaros privilegiją. O šalčius reikia skirti buvusimes komunistams arba siųsti į nedraugingą  Rusiją, nuo kurios amžių amžiais dvelkia šiaurės rytų vėjai. Ir tikrai, kodėl mes rusams praleidžiame Golfo srovės sušildytus pietvakarių vėjus, kada tie mums siunčia tik šiaurės rytų šalčius?  Tai mes, po velnių, Europos centras ar ne?


Prasidėtų didžioji orų geopolitika, o kai įsijungtų amerikonai, kiltų pasaulinė kova dėl orų demokratijos. Jungtinėms Valstijoms, kaip demokratijos tvirtovei,  teisėtai priklausytų patys palankiausi orai, o tornadai ir žaibai būtų pasiųsti į Iraką, kuris pažeidinėja žmonių teises ir nenori atiduoti visos naftos. Netikėtai paaiškėtų, kad orai dar brangesni už naftą, ir didžioji šutvė skubiai susirinktų derinti pasaulinių lietaus bei giedros kainų. Aišku, tose dalybose mažiesiems kliūtų mažiausiai, bet mes, būdami NATO nariai, gautume NATO lėktuvų apsaugą nuo žaibų ir šiaurės rytų vėjų…


Išlipęs iš savo golfuko, ėjau gatve ir svajojau toliau, gera buvo jausti, kad tave saugo NATO, kad esi pilietis ir turi teisę į tam tikrus orus, kad artėja rinkimai, ir būsimieji Seimo nariai mums žadės ir žadės vis geresnių ir geresnių orų - tokių, kokius turi išsivysčiusios šalys, Europos Sąjungos senbuvės…


- Kodėl pasauly tiek blogio? - netiketai paklausė kažkas, ir sustojau kaip įbestas.


Tai buvo dvi sensetelėjusios sektantės blizgančiomis akimis - į jas vos neatsitrenkiau. Visada, kai ateina kokia nors nauja pasaulio pabaiga, - ar per arti Žemės prilindusi kometa, ar Saulės užtemimas, ar 2000-ieji metai, ar šiaip klimaksas - sektantės išlekia į gatves su savo reklaminiais angelų paveiksliukais ir ima verbuoti į kitą, šimtą sykį geresnį pasaulį, kuriame nėra jokio blogio - tik ištisas gėris ir gėriu trykštantis pastorius. Kam tau šis lietingas, šaltas, vėjuotas, karštas, sugadintas pasaulis, jegu yra šimtą sykių geresnė fantastinė angelų šalis?


Šį sykį jos klausė kitaip:


- Iš kur šitiek blogio?


Tikrai - iš kur?


Supratau!


- Todėl, kad aplink vienos davatkos! - sušukasu patenkintas, kad yra su kuo pasidalyti savo nauju atradimu. - Aplink vienos davatkos, kurios mato vien blogį. Ką mato, tą jos ir skleidžia aplink. Štai kodėl pasauly tiek blogio, o gėrio nėra visai - davatkos jo paprasčiausiai nemato!


- Žinote, įdomu… - numykė viena sektantė, o kita kažkodėl susiūbavo, ir jos veidą išmušė didelės daudonos dėmės - tarsi būtų sukandusios blakės.


Jos abi pasisuko ir su savo reklaminiais angelų paveiksliukais patraukė toliau - ieškoti geresnio blogio.


 Aplink - vieni vagys. Kur pastatyti dviratį?


Atgal į: Apskritas blogis