Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-06-03

Ne mano valia

Publikuota: Liudijimai

 

Nieko neveiksi - turėsiu anūkę. Su echoskopu
nepasiginčysi - du kartus tikrino, ir abu rodė tą patį. Ką padarysi?
Šauksi, rėksi, daužysi galvą į sieną? Bus gerai ir anūkė.

Vienu metu norėjosi truputėlį tarkšteklti į kampą, taip nestipriai, bet susilaikiau. 

Išėjau
į kiemą, slampinėjau po sodą. Obelys neblogai žydi, būtų viasi
nieko vakaras… Antra vertus, viskas ne taip sumautai!

Kiti
visai anūkų neturi, o aš turėsiu Martyną ir kažkokią Onutę, Sigutę ar
kitą utę trumpom kasytėm. Antras anūkas, aišku, būtų kas kita,
dvigubai daugiau šansų, kad Dargių pavardė neišnyks. O ir pašnekėti su
anūku yra apie ką, štai su Martynu visokius darbus dirbame. Kai dažėme
valtį, jis pirmas nučiupo teptuką ir nepaleido, kol nepasibaigė
paskutinis dažų lašas. Kartais pasakau jam ką nors per griežtai, na,
kad jis zyzia kaip boba, o juk ketverių metų vyras, tai jis
pagalvojęs atšauna: “O čia jau ne tavo problemos!”

Taip ir gyvename. Vyriškai.

O
ką su anūke darysiu? Ką pasakysiu, jeigu pradės bliauti? Žliumbi
kaip vyras? Apie ką kalbėsiu su ja? Apie gėlikes? Bet iš visų gėlių
pažįstu tik svogūną, agurką, pomidorą ir kumpį… Kasyčių pinti nemoku,
lėlėms rūbelių siūti - irgi.

Man tas vakaras visai
nepatiko, tai pasukau į trobą. Verčiau ką nors paskaitysiu prieš miegą.
Susirasiu kokį nors ramų tekstą ir dėsiu į akį.

Tapšt per kišenę - akinių nėra. O siaube! Išvažiavau į Kaltinėnus - akinius Šiauliuose palikau!

Supykęs
atsisėdau ant seno obels kelmo. Ir kodėl esu šitoks
stuobrys? Kaip galiu išvažiuoti be akinių - juk vakare būtinai
turiu ką nors paskaityti. Buvo laikas, kai negalėjau gyventi be
migdomųjų, o dabar pasiimu knygą, užeinu kokį raminantį
tekstą, bandau kelis sykius atidžiai jį perskaityti ir įsiminti,
bet paskaitau sykį, knyga bumt iš nagų, o nuo knarkimo sudreba
sienos… Dabar praverstų kas nors iš Evangelijos, viena
eilutė tikrai padėtų susitaikyti su echoskopo parodymais, na, ta
vieta: patrauk šitą taurę šalin, bet tegu būna ne kaip aš noriu, bet
kaip tu. 

O jeigu turiu, jeigu akinius palikau golfuke? Sykį buvau palikęs…

Pasukau
link golfuko ir pradėjau kartoti: “Padaryk, kad akiniai būtų mašinoj…
Padaryk, kad akiniai būtų mašinoj… Bet jeigu ne - tegu būna ne mano,
bet tavo valia!”

Atidarau dureles - ir ką jūs manot? Ką randu ant lentynėlės?

Tai
buvo toks malonus mažas siurprizas, kad ir noras skaityti praėjo.
Susigrūdau akinius į kišenę ir patraukiau į mišką. Geras visgi dalykas
prašyti ko nors, bet nekristi ant žemės ir nesispardyti kojomis - jeigu
kas, tegu būna ne mano valia. Negi būčiau numiręs be akinių? Argi be
knygos tikrai negalėčiau užmigti? Ir prie anūkės bene
pepriprasiu? Galų gale, auginsiu ne aš, o tėvai… Koks skirtumas
- pirkti mašinėles, šautuviukus ar lėles? Lėlė ir humaniškiau… O
jeigu kas, galėsiu nusipirkti botanikos knygą iš išmokti gėlių
pavadinimus.

Tiek to, laikas miegoti…

Parėjęs kritau į lovą - nė knygos nespėjau paimti.

Kitą rytą pabudau vėlai. Kada užgrojo mobilusis, nelabai supratau, kas čia vyksta ir kas su manimi kalba.

- Koks anūkas? Kieno anūkas? Kam gimė? - paklausiau dar sykį.

- Tavo anūkas! Echoskopo klaida - tai buvo berniukas. Ką tik gimė - žvalus ir sveikas. Tėvai nustebę - turėjo gimti mergaitė…

- Oho! - sušukau ir pašokau iš vietos. Kurį laiką vaikštinėjau pirmyn atgal ir negalėjau suvokti, kas atsitiko.

Tiesą sakant, ir dabar nelabai suprantu.

Kai
pagalvoji, akiniai - tai tik mažytis pokštas, o anūkėlis
- kas kita. Tėvams gal ir nereikia visko žinoti… Dar supyks,
jeigu laukė mergaitės.

Et, tegu sužino - ne mano valia visa tai!

Dabar pavardę saugo Martynas. Senutis su savo ambicijomis lieka šešėly.


Atgal į: Ne mano valia