Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2008-04-10

Kaip išblaivėme Lietuvą

Publikuota: Miniatiuros

Sykį
mes sėdėjome kavinėje ir svarstėme, kaip išblaivyti Lietuvą.
Kaip tik artėjo Motinos diena, ir mano pusbrolis Pranius pasiūlė
surengti Motinos dieną be alkoholio.

- O
jei atvažiuos svečių? - nusigandau.

- Tai
tokia akcija… - svarstė pusbrolis. - Galime kreiptis į šalies
vadovus ir tautą, kad jie paragintų Motinos dieną praleisti be
alkoholio.

- Čia
jau geriau, - nusileidau.

- Galėtume
sukurti kreipimosi tekstą ir pakviesti prisijungti prie mūsų
visuomenines organizacijas…

- Visai
neblogai… Paskelbti viešai!

- Artėja
graži pavasario šventė – Motinos diena. Šiais metais
gegužės
pirmąjį savaitgalį turėsime net 5 išeigines dienas. Būtų
gerai, jei šias dienas praleistume sveikai ir turiningai. Todėl
mūsų iniciatyvinė grupė organizuoja akciją „Motinos diena
- be alkoholio” ir kviečia šiomis dienomis atsisakyti
alkoholio… - mano pusbrolis ėmė balsu svarstyti kreipimosi
tekstą.

- Puiku!
- pagyriau jį. - Iniciatyvinė grupė… Ar ne geriau būtų:
piliečių iniciatyvinė grupė? Pilietiškiau.

- Tegu
būna piliečių, - sutiko Pranius. -
Laikas
keisti tradiciją praleisti šventes prie šventinių stalų su
alkoholiu. Renginių pasiūla per tokias šventes kaip Motinos diena
turėtų būti didesnė. Šeimos, gyventojai galėtų dalyvauti
pramoginiuose
renginiuose: koncertuose, iškylose, žygiuose,
varžybose, talkose ir kt.

- Šaunuolis!
- netvėriau kailyje. - O kas tie kt?

- Kas
nors kitkas.

- Pavyzdžiui
– kas?

Tuo
metu į kavinę užėjo mano bendrapavardis Alius Sakinis.

- Alius
Sakinis! - sušuko Pranius.

Niekada
nemaniau, kad Alius Sakinis yra kitkas. Bet jis iš tiesų buvo
kažkoks kitoks. Veidas pablyškęs, žvilgsnis pablausęs. Atėjo ir
nieko nesakęs atsisėdo.

Buvo
matyti, kad jis labai pagiringas.

- Kaip
išblaivyti Lietuvą? - paklausė mano pusbrolis, nė neįtardamas,
kad mina Aliui ant skaudamos vietos. - Kaip tu manai?

- Nežinau…
- atsiduso Alius.

- Mes
rengiame Motinos dieną be lašo alkoholio.

Alius
Sakinis krūptelėjo. Neseniai mirė jo motina, o jis tuo metu taip
užgėrė, kad nedalyvavo laidotuvėse. Bet mano pusbrolis Pranius to
nežinojo.

- Tai
tokia akcija, - toliau pliauškė pusbrolis. - Jei Lietuva ir toliau
taip gers, tai visi lietuviai išsižudys.

- Tai
jau tikrai – savižudybė… - susimąstęs pasakė Alius. - Aš
apie tai galvojau.

- Įsivaizduoji?
Nė vieno tautiečio! - įsijautė Pranius. - Liks Lietuva, o aplink
– nė vieno lietuvio.

- Kaip
tik sapnavau, kad aplink mane – nė vieno žmogaus, - nusipurtė
mano bendrapavardis Alius Sakinis. - Visi nuo manęs pabėgo ir
kažkur išsislapstė. Pabundu aludėj prie stalo, o aplink nieko
nėra, tuščia aludė ir visas miestas.

- Baisu,
a ne? - pliauškė Pranius. - Reikia blaivyti tautą.

- Šeimos,
gyventojai galėtų dalyvauti pramoginiuose renginiuose:
koncertuose, iškylose, žygiuose, varžybose, talkose ir kt., -
įsiterpiau.

- Kur
aš čia rasiu koncertą, - susimąstęs numykė Alius. - Varžytis
per senas.

- O
kaip kitaip išblaivysi Lietuvą? - supyko Pranius. - Štai mes su
pusbroliu imamės patriotinės iniciatyvos, o tu prieini ir sakai:
kur aš rasiu koncertą, varžytis per senas… Per tokius kaip tu
Lietuva eina velniop!

- Tai
jau tikrai… - dar labiau susigūžė Alius. - Šmikis aš
paskutinis.

- Ir
ką tu siūlai daryti? Kaip išblaivyti Lietuvą? Palikti kaip buvo?

- Ne,
toliau taip negalima, - pasakė Alius ir kažkodėl apvertė bokalą
aukštyn dugnu.

- Tai
tu pritari akcijai?

- Taip,
pritariu. Seniai reikėjo.

Pamatęs
Alių, priėjo arčiau padavėjas.

- Kaip
visada? - paklausė jis familiariai.

- Ne,
puoduką kavos, - atsakė Alius.

- Ko?
- nenugirdo padavėjas.

- Kavos…
Ne, geriau puoduką arbatos.

- Arbatos?
- pagyvėjo padavėjas. - Su romu ar brendžiu?

- Su
mineraliniu.

Padavėjas
kiek pastovėjęs nuėjo.

Mes
nežinojome, ką sakyti.

- Tai
pasirašysi? - Pranius pagaliau pertraukė tylą.

- Ką?

- Atsišaukimą
į tautą. Jau sakiau - mes su pusbroliu rengiame akciją ir
kviečiam sutikti Motinos dieną be alkoholio. Prie mūsų turėtų
prisidėti Seimas, Vyriausybė, visuomeninės organizacijos ir
kiti.

- Kiti
- tai aš? Aš jau prisidedu.

- Pasirašai?

- Ne.

- Tai
kaip išblaivysi Lietuvą?

- Labai
paprastai. Aš nebegersiu.

- Visai?
- pasibaisėjau.

- Manau,
kad taip.

- Durnystė,
- numojau ranka.

- Kas
iš to, jeigu tu vienas negersi, o visa Lietuva gers toliau? -
įsikarščiavo pusbrolis. - Reikia žiūrėti plačiau, toliau
savo nosies!

- O
kas man iš to, jeigu visa Lietuva nebegers, tik aš vienas gersiu
kaip gėręs? - atkirto Alius Sakinis. - Kam man gyvenimas, jeigu
prisilakęs vėl gulėsiu kaip kiaulė?

Neturėjome
ką pasakyti, nors puikiai supratom, kad Alius nusišneka. Maniau –
pagiringas, akys dar apsiblausę, ant smegenų užėjo atgailos rūkas.
Bet jis tikrai išgėrė arbatą su mineraliniu, nieko daugiau
neužsisakė, nė šimto gramų, užsimokėjo ir išėjo pro duris
lauk. Nuo to sykio niekas jo nebematėme geriančio. Manėme –
geria vienas, bet ir svyruojančio niekas nepastebėjo.

O
tada mudu su pusbroliu Praniumi likom sėdėti sutrikę. Po Aliaus
akibrokšto neturėjome ką sakyti.

- Dar
po vieną! - pagaliau susiprato Pranius.

Išgėrėm
po vieną, po to pakartojome dar ir sutvarkėme tekstą. Tekstas
išėjo neblogas.

Kitą
dieną Pranius jį išnešiojo redakcijoms ir buvo sutiktas labai
supratingai, pagarbiai. Vienas laikraštis mūsų pareiškimą
įsidėjo į pirmąjį puslapį. Po juo jau buvo daugybė visokių
garsių pavardžių. Nebuvo tik Aliaus Sakinio parašo.

Nuo
to sykio su Alium nenoriu turėti jokių reikalų.

Mano
galva, jis per daug kategoriškas.

Mudu su pusbroliu nuo mažo jaučiame polinkį įvairioms patriotinėms akcijoms.


Atgal į: Kaip išblaivėme Lietuvą