Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-05-23

Piktžolė kaip dovana

Publikuota: Liudijimai

Viskas atrodė beviltiška. Nupjauti tokį kiemą ir sodą - milžino darbas.
 Žolė
- beveik iki kelių. Paeini kelis žingsnius - žolepjovės krestis pilnas.
O kur ją dėti? Laikyčiau gyvulių - sušerčiau jiems. Dabar nešu į
pašalius - kiekvienoj pakrūmėj jau rasi krūvelę tų šiukšlių. Galėčiau
paprasčiausiai berti ant žemės, ir jos kada nors supūtų, bet
susmulkintos žolės limpa prie padų ir keliauja į trobą. Negana, kad
užteršė kiemą ir sodą, tos piktžolės dar užterštų namus.
- Mane užkniso žolė, - pasiguodžiau kaimynui. - Jau kyla minčių papilti čia kokio brudo, kad amžiais daugiau neaugtų!
- O tu daryk kompostą, - patarė kaimynas. - Bus nuostabi trąša.
Jis
paaiškino, kas tai per stebuklas. Supylei žolę į kokią nors duobę -
tegu sau pūva. Atveši kelis karučius mėšlo - supus greičiau. Rudenį
galima pilti ir medžių lapus - viskas, kas pūva, gali tapti labai
švaria, ekologiška trąša. Jeigu ja patręši daržą, tai su agurkais,
svogūnais ir salotomis nesuvalgysi daugiau nė molekulės baisiųjų
nitratų.
Ar nepuikus dalykas - kompostas!
Pagautas tokios
minties, vėl čiupau už žolepjovės. Labai apsidžiaugiau, kai prisipildė
krestis. Tarsi grybautojas, pririnkęs krepšelį grybų. Nebėgau su juo į
pakrūmes - tvarkingai supyliau į karučius ir patenkintas skutu žolę
toliau. Prisipildė karučiai - vežu už tvarto ir pilu į buvusią srutų
duobę. Po kiekvieno reiso duobė vis pilnėja ir pilnėja, labai malonu
matyti, kad jau turiu ketvirtadalį, trečdalį, pusę duobės.
Kad tik žolės būtų daugiau!
Nežinau, ar kompostas iš tiesų bus tokia stebuklinga trąša, bet kiemą ir sodą skuste nuskutau be didelio vargo.


Atgal į: Piktžolė kaip dovana