Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2007-10-25

Gerulis yra blogiukas

Publikuota: Liudijimai

Vakar parašiau apie du vairuotojus Gerulį ir Blogiuką, kurie labai skirtingai pasielgė labai panašioje situacijoje: pakelėje sustojusios mašinos žmonės kėlė rankas ir prašė pagalbos, tačiau vienas sutojo ir pagelbėjo bėdoje atsidūrusiems keliauninkams, o kitas pralėkė pro šalį. Kas galėjo nulemti tokį skirtingą jų elgesį: tautybė, kilmė, išsilavinimas, religingumas, moraliniai įsitikinimai ar dar kas nors?

Kodėl vienas žmogus - gerulis, o kitas - blogiukas?

Mano skaitytojai nelabai linko rizikuoti ir spręsti. Manau, jie darė teisingai.

Į šį klausimą turiu atsakyti aš pats.

Atsakymas labai paprastas:  nėra jokių gerulių ir jokių blogiukų, beprasmiška svarstyti apie jų kilmės, įsitikinimų ar charakterio skirtumas. Aprašytieji Gerulis ir Blogiukas yra vienas ir tas pats žmogus.

Tai esu aš.

Vasarą sustojau ir padėjau kelyje užstrugusioms moterims, jų golfuką tempiau kelioliką kilometrų iki Šilalės ir dar pačiame miestelyje su juo tąsiausi, kol suradau remonto dirbtuves, užvakar pralėkiau pro pagalbos prašančius žmones, nors jų mašiną tikriausiai būtų užtekę patemti vos kelis kilometrus ar netgi metrus.

Kodėl vieną sykį pasielgiau žmoniškai, o kitą - ne?

Aš ir pats to nežinau.

Apie šiuos du epizodus papasakojau tik todėl, kad dar sykį parodyčiau, kaip kvaila yra vertinti ir teisti pačius žmones, o ne jų elgesį. Jeigu kiekvienas pažvelgtume atidžiau į savo elgseną, visi rastume labai prieštaringų poelgių. Kartais pasielgiame kaip didvyriai, kartais - kaip tikri niekšai, kartais būname altruistiški, kartais - paskutiniai savanaudžioai.

Kad ir kaip norėtume pagirti Gerulį ir supeikti Blogiuką, iš tiesų jie yra verti vienas kito. Juk tai - vienas ir tas pats žmogus. Nusidėjėlis nėra blogesnis už šventąjį. Ir atvirkščiai.

Ir nusidėjėlio, ir šventojo epitetai apie žmogų  nieko nesako, tai - tuščias garsas, forma be turinio, taurė ne vyno. Jeigu sako ką nors, tai tik apie mūsų ribotą požiūrį: vienu atveju matome tik žmogaus nusidėjimus, kitu - tik šventus darbus.

Pagalvokite apie tai, kada kils pagunda garbinti tariamuosius šventuosius ir smerkti tariamus nusidėjėlius. Mes, kaip ir visas pasaulis, nesame gatavi produktai. Mes - ne šventųjų statulos, o pats gyvenimas, kintanti jo tėkmė.

Štai kodėl Jėzus nesmerkė nė vieno žmogaus, bet pasmerkė jų blogus darbus.


Atgal į: Gerulis yra blogiukas