Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2005-05-12

Blogiau būti negali

Publikuota: Liudijimai

Išaušo visai nesumautas rytas. Šeštą
valandą miške pradėjo ūkauti kvanktelėjusi pelėda. Yra sakoma, kad
normalios pelėdos veikia tik tamsoje, o ši nesiliauja ir rytą -
tikriausiai negali užmigti nuo tokio šurmulio. Kad jūs matytumėt,
kokios linksmybės - visi paukštukai tik čiulba vieni kitiems saldybes,
varlės ant tvenkinio kranto atvirai užsiiminėja meile, žiūri kažkur
išsprogintomis akimis ir nekreipia dėmesio į pašalinį praeivį. Dvi
laukinės anktys suįžūlėjo, sukinėjasi išdidžiai apie krantą ir
nesiteikia išsigandusios trauktis. Arba gal laiko savu?
O man
neskauda nei kojos, nei nugara. Vakar nemažai dirbau, rinkau po laukus
akmenis ir taisiau sodybos keliuką, bet šonai atlaikė. Kaimynas
juokėsi, kad dar kokia savaitė, ir iš sutižusio miesčionio vėl pavirsiu
normaliu kaimo mulkiu. Bet šiandien laikas į darbą, savaitė prasidėjo
puikiu pirmadienio rytu.
- Gera diena! - sakau vietoj pasisveikinimo, o kaimynė nustebusi lošteli. - Bus šiandien graži!
- Bus, pamatysi! - atsako rimtai. - Jeigu taip ir toliau - viskas išdžius.
Ji paima žemės gabalą ir ima trinti saujoje. Žemė sausa, byra tarp pirštų.
- Matai? Visas pavasaris doro lietaus nebuvo, savaitė - kita, ir viskas išdegs.
- Dar nedega, - sakau atsargiai. - Žolė auga pasišokėdama. Kam šienas pasibaigė, gali karves leisti į lauką…
- Kas iš tų karvių? - atšauna kaimynė ir išdėsto visą bėdų litaniją: už pieną nemoka, už mėsą nemoka, šūdas, o ne gyvenimas.
Man
irgi katino dienos baigėsi, bet reikia laikytis. Darbas - tai dar ne
kalėjimas. Kiti sėdi kalėjime ir galus darosi, kad neturi tokio
gyvenimo, kokį turime aš arba kaimynė.
Pažįstamas pardavėjas stovi
prie krautuvės ir nuobodžiaudamas dairosi į tuščią mietelio gatvę.
Nusipirksiu kokį niekutį - pradžiuginsiu žmogų.
- Kaip biznis? - sumaniau padrąsinti. - Pažiūrėjus į tavo figūrą, alkanas labai neatrodai…
- Baik, Petrai, argi tai biznis? Biznis mieste, o čia - vieni mokesčiai…
Pasirodo,
viskas kur kas blogiau, negu atrodė: dabar nustatyta tokia mokesčių
tvarka, kuri sužlugdytų žmogų. Anksčiau buvo tyruputėlį geriau, nes
mažiau siautė visokie tikrintojai ir kiti parazitai, o dabar smulkusis
verslo žmogus pargiautas ir netrukus bus išmėsinėtas.
- Tikriausiai ir jus smaugia? - paklausė draugas viltingai.
- Žinoma! - nudžiuginau jį. - Vos tik kvapą atgaunam, tuoj valdžia užneria naują kilpą…
Atsisegiau viršutinę sagą, bet vis tiek marškiniai truputėlį veržė.
Sustojau
prie pigios degalinės, bet nelipau lauk, kol patarnautojas pripumpavo
dujų. Netyčia pratarsiu žodelį - nauja bėdų lavina užgrius nelaimingus
mano pečius…
Netoli Kelmės sustabdė tokia  bobelė. Na,
pagalvojau, ta apsidžiaugs, kad sustojau pavežti, pavarys kokį liksmą
žemaitišką pliurpalą - širdis bemat atsigaus.
- Autobusas nesustojo, - atsiduso keleivė liūdnai. - Kam senas žmogus reikalingas?
Jos
bėdos pralenkė visas šiandien girdėtas: moterį kelis metus kankino
kaulų skausmai, dieną ir naktį kamavo, nemiegojo moteris dvejus metus,
po to daktarai pasakė, kad sąnarį reikia keisti į plastmnasinį. O
kainuoja plastnmsisnis per tris tūkstančius litų. Dieve, tokie pinigai,
bet vaikai pagailėjo, jie irgi vargą vargsta, bet surinko tuos
tūkstančius, dar chirurgui reikėjo duoti tris šimtus, kitaip juk
papjaus, žinai, kokie kabar laikai ir kokie žmonės, visus metus reikės
vaikštinėti su rementais, anūkė nupirko, Dieve, Dieve, anūkei dvidešimt
vieneri, kas laukia jos, vargšelės? Davė senutei antrąją grupę, bet kas
iš tos grupės, jeigu pensijos gauna daugiau, negu už grupę?
- O dabar geriau? - klausiu susigraudinęs.
-
Geriau, nebeskauda, - prasitaria senutė ir tuoj pat pasitaiso: - Toks
čia gerumas, reikia į perrišimą, autobusas nesustojo, kas seną žmogų
paveš? Ar neužsuktum i Kelmę ir nepaleistum prie poliklinikos,
užmokėsiu, kiek nori, eiti sunku, o pinigų vis tiek  nėra…
Dieve, Dieve, koks tas gyvenimas!
Ji vis graudino save, o kai
atvažiavom į Kelmę, pradėjo verkti visai rimtai. Gal dėl to, kad vaikai
pinigų nepagailėjo, gal kad sąnarį sėkmingai pakeitė, gal kad skausmai
praėjo, gal kad anūkė rūpinasi šia senute, nežinau, dėl ko, bet ir aš
pradėjau graudintis.
- Tai net pinigų neimsi? - prabliuvo keleivė
prie poliklinikos. - Tokie baisūs laikai, o štai žmogus ėmė ir pavežė
dykai!.. Dieve, Dieve, ir iš kur atsiranda tokių žmonių?
Pagaliau ji užtrenkė dureles.
Būčiau žinojęs, tikrai būčiau nevežęs…
Netoli Šiaulių užgrojo mobilusis. Draugas iš Panevėžio.
- Kas gero Aukštaitijoj? Gal sodai pražydo?
- Kas tau pražydo - šitoks šaltis! Lyja ir lyja, negalim nosies iškišti, dar savaitę taip pavarys, ir viskas užtvins…
O siaube - Žemaitijoj viskas išdegs, nes šviečia ir šviečia saulė, o Aukštaitijoj viskas patvins, nes lyja ir lyja.
Gerai pasakyta: kas turi, tam bus pridėta, o iš mūsų, kvailių, atimta tokia diena!
 
Martynas kenčia dėl Lietuvos. Arba kas nors atsitiko.

Atgal į: Blogiau būti negali