Kas čia? Šio puslapio pagalba gali išsaugoti įrašą tolimesniam naudojimui, arba parodyti savo draugams per socialinius tinklus. Pranešimą apie įrašą galima nusiųsti ir el. paštu.

Kur norite publikuoti?

Nusiųsk draugui el. paštu

E-mail It
2007-07-24

Mane vėl verbavo

Publikuota: Liudijimai

- Sveiki, kaip jums sekasi? - gatvėje mane pasitiko jaunas vaikinukas tipišku juodu sektanto kaklaraiščiu, priėjo artyn ir pradėjo sekti šalia.

- Kaip reikalai? - teiravosi jis anglišku akcentu, tarsi mes būtume gerai pažįstami, ir jam iš tiesų rūpėtų mano reikalai.

- Mes pažįstami? - apsimečiau nustebęs. - Jums iš tiesų rūpi, kaip man sekasi?

Buvo matyti, kad drąsiai ataką pradėjęs kažkokios sektos pasiųstukas truputį sutriko.

- Petras, - ištiesiau jam ranką, o jis paklusniai padavė savąją ir sumurmėjo kažkokį vardą. - Jums tikrai rūpi, kaip einasi mano reikalai? Kokie, darbo ar buities, reikalai jums rūpi labiausiai?

- Na, mes dar nesame pažįstami… - numykė uniformuotas sektantas. Tokio posūkio jis nesitikėjo.

- Todėl ir suabejojau tavo motyvu. Blefuoji ar ne? Juk tavo motyvas ne toks? - nedaviau jam atsikvėpti. - Tavo motyvas kitas?

- Jūs mėgstate atskleidinėti motyvus?

- Taip, labai įdomu matyti tikruosius motyvus. Žmogus meluoja, kad jam svarbu vienas dalykas, o aš matau, kad jis priėjo dėl kito.

- Tiesą sakant, norėjau pakalbėti apie tikėjimą… Ar jūs tikintis?

- Visi yra tikintys, - numušiau smūgį į šoną. - Tie, kurie sako, kad yra netikintys, iš tiesų tiki savo netikėjimu.

- O į bažnyčią nueinat? - mėgino jis atakuoti rimčiau.

- Jums iš tiesų rūpi mano tikėjimas? - nepasidaviau.

- Taip, aš atstovauju vieną bažnyčią…

- Kokią?

Vaikinas pasakė kažkokios Jėzaus Kristaus sektos pavadinimą.

- O, Jėzaus Kristaus! - sušukau apsidžiaugęs. - Ar Jėzus eidavo į bažnyčią?

- Taip, jis eidavo į šventyklą ir ten melsdavosi.

- Tikrai? Jis melsdavosi viešumoje?

- Taip, - atsakė sektantas nemirksėdamas.

- O tau neatrodo, kad jis draudė melstis viešumoje ir liepė melstis vienam, užsidarius nuo žmonių?

- To tai jau ne! - nusijuokė jis kažkaip arogantiškai. - Ką jau ką, bet Bibliją aš žinau.

- Tau atrodo juokinga?

- Taip, - atsakė tvirtai. - Mes studijuojame…

- Tada paklausyk, - nutraukiau jį ir pacitavau iš atminties: - “Kai meldžiatės, nebūkite kaip pagonys, kurie mėgsta melstis, stovėdami sinagogose ir gatvių kampuose, kad būtų žmonių matomi. Jie jau atsiėmė savo atlygį. O kai tu meldiesi, užsirakink kambarėlyje ir kreipkis į Tėvą, kuris yra slaptoje, ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai”. Ar tau šitos Jėzaus eilutės atrodo juokingos?

- Ne, nejuokingos, - surimtėjo vaikinas. - Aš taip ir darau. Meldžiuosi savo kambary, dažniausiai - prie lovos.

- Tiki Jėzumi? Puiku! Tai kuo čia dėta šventykla ir bažnyčia?

- Mudu labai įdomiai pakalbėjome, - paskubom atsakė sektantas, ištiesė ranką ir davė į kojas.

Pasirodo, ir mano tikėjimas jo nedomino.

Kaip manote, ko jam reikėjo? Koks buvo tikrasis sektanto motyvas?

 Pastebėjau, kad Šiaulių gatvėse mane dažnai atakuoja sektų verbuotojai. Pro kitus jie ramiausiai praeina, o pamatę mane negali susilaikyti. Būna, kad ir kabinete kokia simpatiška moteris nori ką nors įsiūlyti… Šiandien rimtai susimąsčiau: negi iš veido matyti, kad esu toks kvailas ir patiklus?


Atgal į: Mane vėl verbavo